Paryžiaus olimpiada: apie misijos vadovų užduotis, gyvenimą olimpiniame kaimelyje, sunkią žirgų ir raitelių kelionę į Paryžių ir ilgą atidarymo ceremoniją

 Daug ir numatytų, ir netikėtų iššūkių tenka Lietuvos misijos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse vadovams. Apie juos su šios misijos vadovo Einiaus Petkaus pavaduotoja Agne Vanagiene kalbėjomės gerokai vėsesniame nei karščiu alsuojanti Lietuva Paryžiuje. Temperatūra – žemesnė, bet įtampa dėl paprasčiausių buitinių dalykų – elektros, karšto vandens, neveikiančių tualetų olimpiniame kaimelyje – tokia pat, kaip ir prieš kiekvieną svarbiausią sporto įvykį per ketverius metus.

Pusšimtis Lietuvos sportininkų, atstovaujančių trylikai sporto šakų, vienuolika medikų ir aptarnaujantis personalas – iš viso daugiau nei šimto žmonių delegacija šįmet siunčiama į Paryžiaus olimpines žaidynes.

Lietuvos trispalvę per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją neš du vėliavnešiai – raitelė Justina Vanagaitė-Samuilė ir buriuotojas Rytis Jasiūnas. Kad tautinė simbolika atsidurtų ir ant namo, kuriame gyvens rinktinė, langų teko paplušėti patiems misijos vadovams – pasiraitoję rankoves pirmiausia jie juos valė.

„Savanoriai stengiasi būti draugiški, daugiau problemų su apsauga, kuri visiškai nekalba angliškai. Dėl to į kaimelio teritoriją niekaip neįvažiavo mūsų atsisiųstas krovinys, nors buvom iš anksto užpildę visus prašymus ir leidimus. Teko jį priimti už kaimelio ribų ir viską susinešti rankomis“, – LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ pasakoja A.Vanagienė, su kolegomis pasistengusi, kad žaidynės, kurios net 31 sportininkui bus olimpinis debiutas, suteiktų įsimenamų emocijų.

Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks liepos 26 – rugpjūčio 11 d. Prieš tai sportininkai ir kiti delegacijos nariai išklausė įvairiausius mokymus: Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė papasakojo apie antidopingo naujienas, „Believe in Sport“ programos ambasadorius Saulius Ritteris pristatė sutartų varžybų prevencijos programą, jie sužinojo ir kitus svarbius niuansus, padėsiančius tvirčiau jaustis olimpinėje aplinkoje.

– Agne, kokios svarbiausios misijos vadovų užduotys?

– Mūsų darbas prasideda kokie treji metai iki olimpinių žaidynių, kai turime susėsti ir gerai sustrateguoti, kurių sporto šakų atstovai potencialiai gali patekti. Likus porai metų iki žaidynių privalome užsakyti oficialius viešbučius. Kartais tai būna lyg loterija. Puikiausias pavyzdys – krepšinis. Esame užsakę rinktinei viešbutį Lilyje. Deja, komandai nepatekus į žaidynes prarandame pinigus, kuriuos sumokėjome, nes jie negrąžinami. Taigi sprendimų priėmimas prasideda labai anksti, o karštasis periodas ateina olimpinių metų sausį.

Dabar jau finišo tiesioji: skrydžio bilietai, logistika ir kiti reikalai. Tarkime, olimpinę baidarių ir kanojų rinktinę iškėlėme iš olimpinio kaimelio varžybų dienomis, jiems išpirkome specialų viešbutį šalia irklavimo bazės. To reikėjo, nes irkluotojų startai – labai anksti, devintą valandą ryto. Prieš tai sportininkams reikia papusryčiauti, padaryti apšilimą, pasiekti varžybų vietą. Suskaičiavome, kad juos reikėtų žadinti pusę keturių ar ketvirtą ryto. Tai nelogiška, neoptimalu, galvojant apie sportininkus. Vykome į Paryžių, radome patogioje vietoje viešbutį, kuriame varžybų dienomis jie nakvos. Ir tokių sprendimų yra daug.

Kalbamės su federacijomis, ieškome bendrų sprendimų, kada geriau atvykti, vieni nori keliauti anksčiau ir treniruotis varžybų bazėse, kitiems to nereikia – jie skrenda tiesiai į startus. Olimpinis kaimelis – didelis, jame gyvens apie 20 tūkst. žmonių. Galite tik įsivaizduoti, koks ten judėjimas, triukšmas, šurmulys. Nors mums pasisekė.

Olimpinis kaimelis padalintas į dvi zonas, įsikūrėme Senos upės saloje, ten yra tik penki namai, tad ramybės turėtų būti šiek tiek daugiau. Savo namus pasiekiame specialiai žaidynėms pastatytu tiltu. Įsikūrėme atokiau, bet bus galima važinėtis specialiais mažais elektriniais autobusiukais, nemokamais dviračiais, – susisiekimo problema tikrai išspręsta.

Beje, mūsų namo numeris – tryliktas. Tikimės, kad jis bus laimingas Lietuvos rinktinei. Gyvename priešais valgyklą, visai šalia jos. Tai irgi nemenkas patogumas sportininkams.

Misijos vadovų darbas – nematomas, bet didelis, pradedant išplėstinės rinktinės sąrašo sudarymu. Turėjome suvesti į duomenų bazes 386 sportininkus. „Suvesti“ reiškia pateikti pasus, nuotraukas. Dabar liko 50 sportininkų ir 58 juos aptarnaujantys žmonės. Su delegacijos vadovais į olimpines žaidynes išvyks 120 asmenų. Mes turime viską sukoordinuoti, sužiūrėti kiekvieną skrydį, pasitikti, išlydėti, pasirūpinti olimpinio kaimelio apipavidalinimu – kai kurie sportininkai su mumis jame gyvens dvi savaites, norisi sukurti jaukią atmosferą ir perkelti dalelę Lietuvos.

Išvykome jau liepos 15-ąją, turėjome penkias dienas pasiruošti, kol sulauksime pirmųjų olimpiečių. Liepos 19-ąją pirmoji atvyksta irklavimo rinktinė. Iki to laiko turime suruošti kambarius, patalynę, misijos biurą, medicinos kabinetus.

– Kas šįkart buvo labiausiai netikėta?

– Pirmą kartą istorijoje turėsime žirgų sporto atstovus. Žirgams reikia specialių vaistų, anksčiau negalėjau įsivaizduoti, kad veterinaro registracija užtruks ilgiau nei sporto medicinos gydytojo. Kadangi esame Europos Sąjungos nariai, pakako išsiųsti gydytojų diplomų kopijas ir pažymėjimus apie specialų kursą, išklausytą prieš olimpines žaidynes. O veterinaro registracijos procedūros truko du mėnesius. Pagal Prancūzijos teisę tokį darbą gali dirbti tiktai tam tikrus sertifikatus, diplomus turintys žmonės, tad susidėjo nemažai niuansų.

– O kaip atkeliaus žirgai?

– Automobiliais. Patys raiteliai keliaus su žirgais. Siūlėme pagalbą kaip nors kitaip juos transportuoti, kad sportininkai pailsėtų ir atvyktų į olimpines varžybas, bet jie atsisakė ir niekam žirgų nepatiki. Išties jie patys geriausiai savo žirgus pažįsta, žino, kada stoti, kiek važiuoti. Tai – brangiausias gyvas raitelių turtas. Beje, žirgai bus vežami tik naktimis dėl oro temperatūros ir eismo. Dienomis bus stojama specialiose tarpinėse arklidėse, kur žirgą galima išleisti, pamaitinti, duoti pailsėti. Nakčiai – vėl į kelią. Skaičiuojame, kad jie olimpinių žaidynių vietą pasieks per maždaug tris paras. Numatyta, kad tiek Justina Vanagaitė-Samuilė, tiek Andrius Petrovas arklidėse atsidurs labai anksti – šeštą ryto.

– Kokios kitų atletų treniruočių sąlygos?

– Visiems sudaromos galimybės treniruotis neoficialiose varžybų bazėse, į oficialias bazes sportininkai įleidžiami tik likus kelioms dienoms iki savo starto, kad su jomis susipažintų. Tai sporte įprasta. Neoficialios bazės yra pasklidusios po visą Paryžių, į jas veš specialūs autobusai. Šių žaidynių unikalumas tas, kad net septynių sporto šakų atstovai savo treniruočių bazes turės pačiame olimpiniame kaimelyje. Iki tol įprastai olimpiniai kaimeliai būdavo tik apgyvendinimo vieta. Šįsyk yra kitaip, nes kaimelis įkurtas buvusioje senoje pramoninėje zonoje, kai kurie buvusių gamyklų pastatai nugriauti, kiti – likę, juose ir įrengtos neoficialios bazės. Ten galės treniruotis fechtuotojai, kas aktualu ir mūsų šiuolaikinės penkiakovės atstovėms, taip pat 3x3 krepšinio rinktinė. Ši bazė – angaras, kuriame, kai nevyksta žaidynės, filmuojami serialai. Kai prieš tai lankiausi Paryžiuje, ten dirbo „Netflix“ serialo „Emilija Paryžiuje“ kūrybinė komanda.

– Kiek kartų žaidynių reikalais teko vykti į Paryžių?

– Šešis. Reikėjo rasti viešbučius aptarnaujančiam personalui, apvažiuoti vadinamuosius satelitinius miestus ir kaimelius, kuriuose vyks varžybos. Tokį viešbutį turime ir Marselyje buriuotojams – jie pagal savo šakos specifiką apsistoja prie vandens. Kadangi turime tik du buriavimo atstovus – Viktoriją Andrulytę ir Rytį Jasiūną, olimpiniame kaimelyje galės gyventi tik vienas aptarnaujančio personalo atstovas. Tačiau mūsų delegacija – penkių žmonių: du sportininkai, du treneriai ir kineziterapeutas, tad dviem žmonėms teko užsakyti viešbutį kitur, – tai vis techniniai niuansai. Abu sportininkai iš pradžių įsikūrė viešbutyje, treniruojasi akvatorijoje, o liepos 20-ąją važiuosime iš Paryžiaus į Marselį įleisti jų į olimpinį kaimelį. Atstumas tarp miestų – 800 kilometrų, bet greituoju traukiniu įveikiame per tris valandas.

– Šįsyk žaidynių atidarymas truks net aštuonias valandas. Kuo jis ypatingas?

– Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija unikali – pirmąsyk istorijoje Senos upėje vyks 106 laivų paradas. Mažesnės rinktinės dalinsis laiveliu su kitomis, didesnėms teks visas laivas. Mes, Lietuvos rinktinė, gavome 46 vietas plaukti upe. Organizatoriai skaičiuoja, kad atidarymo ceremonija truks iki aštuonių valandų, mes manome, kad užtruksime dar ilgiau.

Sportininkus apie 16 val. autobusai nuveš iki parado vietos, pradžia numatyta 19.30 val. Dvi su puse valandos jie plauks upe, nuo keturių tiltų tai bus filmuojama ir transliuojama į visą pasaulį, kad visi pamatytų, kaip atrodo atletai ir laivo priekyje esantys valstybių vėliavnešiai. Atidarymo ceremoniją gyvai galės stebėti apie pusę milijono paryžiečių ir svečių. Kai paradas baigsis, sportininkai vėl bus sodinami į autobusus ir vežami į Trokadero aikštę, kur vyks protokolinė dalis: įžiebiama ugnis ir paskelbiamas oficialus olimpinių žaidynių atidarymas. Ją stebės valstybių vadovai, tarp jų – ir mūsų prezidentas Gitanas Nausėda. Taip pat jis palaikys sportininkus varžybose, numatęs nemažai jų aplankyti. Po atidarymo šventės namus, geriausiu atveju, pasieksime pirmą valandą nakties.

– Kiek sportininkų galės tokioje ilgoje šventėje dalyvauti?

– Sportininkai, kurie tuo metu bus olimpiniame kaimelyje – plaukimo, irklavimo rinktinės, – kitą dieną po atidarymo keliaus į varžybų startus. Užtat juos raginame įsivertinti jėgas ir pagalvoti, ar verta eiti į atidarymo ceremoniją. Ši procedūra bus įspūdinga, bet tikrai varginanti. Kai kurie sportininkai jau patvirtino, jog dalyvaus. Pavyzdžiui, abu buriuotojai atvažiuos iš Marselio, prie jų prisidės žirgų sporto atstovai, trijulių krepšininkai, – komanda susidarys.

– Kiek gydytojų prižiūrės rinktinę?

– Kadangi po reformos buvo decentralizuota sporto medicinos sistema, neturime vieno centro, kuris aptarnautų sportininkus. Kiekvienos sporto šakos federacija gydytojus samdo individualiai. Nusprendėme, kad su kiekvienos šakos komanda važiuoja jų kineziterapeutas, irklavimo olimpinės rinktinės gydytojas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto partnerio „Affidea“ klinikos gydytojas Mantvydas Šilkūnas taps pagrindiniu gydytoju, jis per žaidynes visą laiką bus su mumis. Marius Matulionis ir Jurijus Vaščenkovas taip pat bus Paryžiuje visas žaidynes ir darbuosis su rinktinėmis, kurios neturi savo kineziterapeutų. Iš viso turėsime vienuolika sporto medikų ir kineziterapeutų. Tie, kurie dirba su rinktinėmis per treniruotes, geriausiai pažįsta sportininkų kūnus, todėl ir norėjome, kad jie vyktų į žaidynes.

Vežamės naują įrangą. Pirmąsyk atsigabenome kraujo analizatorių, kuris iš sunegalavusiojo kraujo lašelio leis nustatyti, ar sportininkui reikalingi antibiotikai, kitoks gydymas, kokių veikliųjų medžiagų jam trūksta. Vežamės ir naujų, ir jau įprastų atsigauti padedančių priemonių – limfodrenažinių, šaldomųjų ir kitokių aparatų, padėsiančių operatyviai atgauti jėgas po fizinio krūvio.

– Ar turėsime Lietuvos atstovų žaidynių teisėjų komandose?

Užimti garbingas teisėjo pareigas tarptautinių sporto šakų federacijų yra pakviesti du teisėjai – šiuolaikinės penkiakovės atstovas Edvinas Krungolcas ir sportinės gimnastikos Jevgenijus Izmodenovas. Jų kelione ir apgyvendinimu rūpinasi kvietusios federacijos, o mes, kadangi šie žmonės atstovauja Lietuvai, dovanojame jiems nacionalinės komandos aprangos komplektą.

Dalia Musteikytė/LTOK žurnalas „Olimpinė panorama“