S.Kuznecovas: „Komandoje yra 22 žaidėjai ir visi turi būti pasiruošę jai padėti“

„Dirbame, treniruojamės, kiekvieną dieną stengiamės tobulinti savo žaidimą. Trumpai sakant – įprasta futbolo rutina“. – Tokias žodžiais pradėjome pokalbį su Alytaus DFK „Dainava“ vyr. treneriu Sergeju Kuznecovu.

– Treneri, koks pirmas įspūdis iš šio „TOPsport A lygos“ sezono? Lyga, komandos sustiprėjo ar lygis liko toks pats?

– Manau, kad šiemet čempionatas sustiprėjo, komandos sustiprėjo, konkurencija išaugo, tarp trečios ir aštuntos vietos skirtumas yra trys ar keturi taškai. Autsaiderių nėra. Gal taip, yra tik vienas lyderis „Žalgiris“, o likusios komandos plius minus gali atimti taškus viena iš kitos. Lyga tikrai tapo įdomesnė.

– Kaip manot, kodėl stringa „Panevėžio“ komanda? Ekspertai sako, kad atsigaus, turi atsigauti, bet ji vis stringa.

– Nesu komandos viduje, tad negaliu pasakyti. Gal tai kokios vidinės problemos, nežinau. Aišku, kad labai sėkmingas praeitas sezonas, teigiamas rezultatas, jie tapo šalies čempionais. Šiais metais gal jie prarado motyvaciją ir tai lėmė tokius rezultatus. Nežinau, nesu komandos viduje, todėl man sunku spręsti ir kažką komentuoti.

– Gerai, tada pakalbėsime apie „Dainavą“. Čempionatas komandai prasidėjo gerai, tik pastarieji turai susiklostė kiek nesėkmingai. Kaip jūs matote, kodėl taip nutiko. Komanda grįžo į savo stadioną, bet rungtynės vyksta be žiūrovų. Gal ir tai turi įtakos?

– Aš galvoju, kad viskas susidėjo. Žinoma, namų stadionas mums padeda, sirgaliai taip pat padeda, bet pirmiausia tai mūsų pačių žaidimas, darbas. Pradžia buvo labai gera, mes surinkome 12 taškų, tai mums geras rezultatas. Pakilome aukštai lentelėje. Aš manau, kad dar nesame pasirengę nuolat būti viršuje ir visada su tokia aukšta motyvacija eiti į kiekvienas rungtynes, iš karto pakilę į viršų, šiek tiek prarandame šią motyvaciją ir leidžiamės žemyn, o nauji žaidėjai vis dar yra įsiliejimo į komandą procese. Tai taip pat turi įtakos rezultatams.

– Taip pat yra naujų žaidėjų. Kaip jiems sekasi? Pirmose rungtynėse matėm Laminą, bet jis patyrė traumą. Visa tai turi įtakos?

– Taip, turi, bet komandoje yra 22 žaidėjai ir visi turi būti pisiruošę jai padėti. Kažkas praleidžia dėl traumos, kažkas dėl diskvalifikacijos. Kažkas praranda vietą starte, kažkas pradeda žaisti startinėje sudėtyje. Matėme pradžioje čempionato buvo penki, septyni lyderiai aikštėje, dabar šiek tiek pasikeitė ir yra naudingesni kiti žaidėjai. Tai įprastas procesas, be viso to neegzistuoja nei viena komanda, bet šiuo momentu visi turi būti naudingi komandai, padėti jai ir atnešti teigiamą rezultatą jai.

– Jūs matote komandą iš vidaus. Ji gali augti ir dėti žingsnį į priekį, bet kiek reikia laiko, kad tai padarytų?

– Sunku pasakyti. Taip, aišku, kad mes visada stengiamės pagerinti savo žaidimą, tobulėti. Aš visada kartoju tuos pačius žodžius futbolininkams: norėdami gauti daugiau – turime padaryti daugiau. Stengiamės tobulinti treniruočių procesą, kad pagerintume savo žaidimą ir siektume gero rezultato. Stengiamės nepraleisti viso futbolo progreso, neatsilikti nuo laiko, kad įsisavintume kai kuriuos naujus dalykus, įdiegti keletą taktinių naujovių, stengiamės visa tai perkelti ir į mūsų komandą. Manau, kad tai mums padės ateityje, tai prisidės prie žaidėjų tobulėjimo tiek individualiai, tiek kaip visai mūsų komandai, kad žaistume sėkmingai.

– Praėjusio sezono komandos žaidėjai jau žino kas yra A lyga ir tai tikriausiai palengvina visą procesą?

– Taip. Bet tai dvi to pačio medalio pusės. Viena vertus, jiems lengviau, nes jie jau prisitaikę. Jie supranta lygį, jiems nėra nieko naujo, kita vertus, šioje lygoje nebėra tos motyvacijos, kuriu buvo pernai, kai patekome į ją iš Pirmos lygos. Aišku, kad lygos naujokų motyvacija, žinoma, yra daug didesnė nei joje jau žaidusių žaidėjų.

– Jau keletas rungtynių kai žaidžiate Alytuje, bet be fanų. Ar tai tas pats kas žaisti Marijampolėje, bet ten būdavo Dzūkų tankai?

– Mes jau sužaidėme daugiau nei trečdalį čempionato ir dar nesužaidėme nei vienų rungtynių prie savų sirgalių, taip kaip turėtų būti. Pirmo rato visas rungtynes, galima sakyti, žaidėme išvykoje. Aišku, kad tai yra kitas miestas, kitoks stadionas ir žinoma, kad mes ten nesijaučiame kaip namie, bet mes tai išgyvenome. Supratome, kad taip bus, nes jau antrus metus susiduriame su tokia situacija. Žinoma laukėme sugrįžimo į savo stadioną ir atrodė, kad jau atėjo tas momentas, kai turime grįžti į savo stadioną ir galėsime žaisti prie savo sirgalių, bet diskvalifikacija ir teko žaisti keturias rungtynes tuščiame stadione. Net nežinau, kas yra blogiau: ar žaisti Marijampolėje su mūsų gerbėjais, kurie ateina, ar žaisti namuose, bet tuščiame stadione. Man atrodo, kad geriau žaisti išvykoje, nei žaisti namuose absoliučioje tyloje.

– Labai tikiuosi, kad kai jau bus sirgaliai, komanda taip pat žengs žingsnį į priekį.

– Aš irgi tikiuosi. Bet kuriuo atveju, kai komanda žaidžia su tokiu palaikymu, kokį turime savo mieste, tai prideda jiems motyvacijos, prideda aistros aikštėje ir tai natūralu. Noras, motyvacija, aistra – pažadu, kad visa tai mes tikrai pridėsime.

– Matote žaidėjus treniruotėje, kai vyksta rungtynės. Ko pritrūksta, kad būtų pelnyti įvarčiai: sportinės sėkmės ar dar reikia padirbėti treniruotėse?

– Viskas sueina į vieną visumą. Aišku, kad reikia pridėti gludinant įgūdžius. Šiais metais stengiamės daugiau dirbti su atakų užbaigimu, kad žaidėjai pagerintų šį žaidimo elementą. Tai pirmas dalykas. Antras dalykas – rungtynių balansas gynyboje ir puolime prieš skirtingus priešininkus priklausomai nuo mūsų varžovo. Prieš skirtingą varžovą skirtingai viską ruošiamės. Taip, būna rungtynių kur daugiau žaidžiame be kamuolio ir esame gynybos pusėje. Natūralu, kad taip darome, nes neturime pakankamai žaidėjų puolime ir kai kur mes šiek tiek pralaimime. Kai žaidžiame atakuodami su dideliu skaičiumi atakuojančių žaidėjų, turime daugiau šansų įmušti. Ieškome to balanso ir kiekvienoms rungtynėms stengiamės rasti jį tinkamą. Tad sakyčiau yra keli dalykai: darbas treniruotėse, atakų išpildymo gerinimas, mūsų pačių žaidimas priklausomai nuo varžovo.

– Dabar komandos lyderiai Renatas Banevičius, Artiomas Baftalovskis, Chibuike Nwosu. Kas dar gali prie jų prisijungti?

– Lyderiai dar keisis. Pradžioje buvo vienas geresnis, pavardės neminėsiu, bet dabar galite palyginti mūsų starto vienuoliktuką per pirmąsias penkias rungtynes ir dabar – matysite, kad jis keičiasi. Tie futbolininkai, kurie pradžioje mažiau rodė save, atitinkamai nežaidė starto vienuoliktuke, bet dabar yra žaidėjų, kurie žaidžia startinėje sudėtyje kaskart. Tai rodo, kad jie pagerino savo lygį, pradėjo duoti daugiau naudos mums ir, atitinkamai, jie žaidžia starto sudėtyje.

– Ode Abdullahi, Aaronas Olugbogi taip pat gali pagerinti savo žaidimą?

– Žinoma, mes turime jauną komandą, mes turi daug jaunų žaidėjų, bet kuris jaunas vaikinas turi pridėti savo žaidime. Patyrę taip pat turi tai daryti. Akivaizdu, kad daug kas turi įtakos jų augimui, bet svarbiausia iš jų yra noras kiekvieną dieną atiduoti save 100 proc. treniruočių procese, tada esu tikras, kad jie taps stipresni ir mes pasistengsime jiems tai padėti.

– Stanislavas Sorokinas pernai buvo vienas iš komandos lyderių. Dabar jam sunkiau, nes jį žino varžovai?

– Pirmiausia tai priklauso nuo jo motyvacijos. Bet kuris futbolininkas turi sėkmingus sezonus, būna ir nesėkmingų. Po žiemos, kai ateina žaidėjai per pirmas dvi pasiruošimo savaites aš jau matau ar žaidėjas motyvuotas ar ne naujam sezonui. Būna tokių situacijų, kad ateina žaidėjas ir tu matai, kad jis nepakankamai motyvuotas, kad jis patenkintas praėjusiu sezonu ir jis dar gyvena juo. Tai galioja ir Sorokinui, bet nemanau, kad tai pagrindinė priežastis, kodėl nukrito jo žaidimo lygis. Tokia realybė, kada mes esame patenkinti savo padėtini, mes mažiau iš savęs ir reikalaujame. Mano, kaip trenerio, darbas yra tai stebėti ir laiku pastebėjus pasikalbėti su žaidėjais, kad jie ir toliau dirbtų maksimaliai kaip įmanoma.

– Aaronas Olugbogi turėjo traumą praėjusio sezono pabaigoje. Dabar jau viskas gerai, jis gali žaisti pilna jėga?

– Taip, aš manau, kad per pastarąsias rungtynes jis jau pasiekė tą lygį, kuriame buvo iki traumos praėjusiame sezone. Jis praleido 6 mėnesius praktiškai be žaidimo ir treniruočių ir tai bet kuriam žaidėjui sunku norint sugrįžti į ankstesnį lygį. Jis stengiasi, dirba maksimaliai. Čempionato pradžioje jis šiek tiek nervinosi, jaudinosi ir dėl to ne viskas pavykdavo, bet mano darbas nuraminti ir paaiškinti, kad šeši mėnesiai be žaidimo nepraeina be pasekmių. Dabar jis pasiekė tą lygį kokį turėjo iki traumos ir pradėjo duoti mums daugiau naudos.

– Kokia situacija su Laminu Jawara?

– Jis treniruojasi, viskas gerai, bet šiuo momentu jis tiesiog kol kas pralaimi konkurenciją, tad žaidžia stipriausi šiuo metu komandoje. Jis kol kas atrodo šiek tiek prasčiau nei kiti.

– Sekančios rungtynės su Gargždų „Banga“, tada Alytuje „Hegelmann“ ir Kauno „Žalgiris“. Ką galima pasakyti apie „Bangą“?

– Turime patirties iš praėjusio sezono, kai žaidėme dvejas rungtynes su „Banga“, tad manau ir šios rungtynės bus labai panašios – daug kovos ir daug aistros aikštėje. Ypač antros rungtynės, kurias pralaimėjome praėjusiame sezone paskutinę sekundę, tai išliko atmintyje nors viskas jau istorija. Šiais metais jau turime rungtynių su „Banga“ patirties, kai namų rungtynėse irgi pirmavome 2:0 ir mums nepakako to psichologinio tvirtumo ir nebaigėme rungtynių pergalingai. Visi tai žino. Žino, kad mūsų laukia sunki kova prieš rimtą varžovą išvykoje ir tai mūsų komandai svarbios rungtynės, tad stengsimės atiduoti visas jėgas kovoje dėl pergalės.

– Po to laukia rungtynės namuose su „Hegelmann“, Kauno „Žalgiriu“, „Šiaulių“ komandomis. Kaip manote, jie ir bus vieni iš šio A lygos sezono lyderių? Praėjusiame sezone mums su lyderiais sekdavosi žaisti netgi geriau.

– Taip, manau jie bus vieni iš lygos lyderių. Mūsų laukia trejos rungtynės namuose. Nemanau, kad man reikės labai motyvuoti žaidėjus šioms rungtynėms. Jau nuo šio sezono starto savo žaidėjams akcentavau, kad praėjusiame sezone mes geriau sužaisdavome prieš stipresnes komandas ir kad šiais metais žaisdami su turnyrinės lentelės apatinėmis komandomis turime stengtis rinkti taškus. Deja, bet kaip rodo gyvenimas, niekas nepasikeitė lyginant su praėjusiu sezonu. Žaidėjai yra labiau motyvuoti žaisdami su komandomis, kurios rungtyniauja europiniuose turnyruose. Tai yra blogai, bet taip yra. Aš stengiuosi dirbti šiuo klausimu, bet kol kas yra kaip yra.

– Sutinkate, kad šio sezono pradžia parodė, kad mes galime žaisti su visais?

– Galime, bet įprastai sezono pradžia tokia yra, kad daugiau emocijų, didesnis nusiteikimas kiekvienoms rungtynėms visose komandose ir pas mus tas buvo. Kada mes išeiname nusiteikę, susikoncentravę šimtu procentų bet kuriam varžovui prieš mus žaisti sunku ir nesvarbu ar tai namų, ar išvykos rungtynės, galime žaisti su visais. Kai jau praeina apie 10 turų viskas atslūgsta. Aišku, kad bet kuriai komandai labai sunku žaisti su maksimaliu atsidavimu ir maksimaliai susikaupus kiekvienose rungtynėse, ypač tuo momentu, kai turime sudėtingą tvarkaraštį, daug rungtynių. Tada labai sunku rasti maksimalią koncentraciją, maksimalią motyvaciją kiekvienom rungtynėm. Tokiose rungtynėse ir išryškėja mūsų profesionalumas, individualūs gebėjimai, taktinis ir fizinis pasiruošimas. Šiais aspektais mes nusileidžiame lyderiams, bet dirbame ir stengiamės gerinti absoliučiai visus aspektus, tiek fizinius, tiek taktinius, kad galėtume kovoti kaip lygus su lygiu.

– Išryškėja ir varžovų žaidimo braižas. Tai taip pat padeda ruoštis?

– Taip, bet svarbiausia yra mums patiems nesustoti dirbti. Svarbiausia yra tobulėti, nuolat ieškoti naujų galimybių, ypač man, kaip vyriausiajam treneriui. Turiu visada ieškoti galimybių gerinti mūsų treniruočių procesą, gerinti mūsų žaidėjų pasiruošimą, ieškoti naujų idėjų. Visada turime eiti į priekį, bandyti būti žingsniu priekyje savo varžovų, nes tik tada galime laimėti, tik taip mes galėsime įgyvendinti savo tikslus. Stengiamės tai daryti, nuolat apie tai kalbame su žaidėjais, tikiuosi, kad jie tai supranta, tiki šiomis idėjomis ir jeigu viską tęsime viskas bus gerai. Taip, dabar mes turime šiek tiek prastesnę atkarpą kalbant apie renkamus taškus, bet nemanau, kad mes daug praradome dėl savo žaidimo kokybės. Net ne tai kad, nemanau, aš esu tuo tikras. Kadangi žinau statistiką, žiūriu rungtynes, jas analizuoju ir suprantu, kad mes šiek tiek nusiraminome. Po sėkmingo sezono starto mes nusiraminome, buvome turnyrinės lentelės viršuje, tada neišlaikėme koncentracijos, buvome patenkinti užiimama vieta ir kažkur leidome sau šiek tiek atsipalaiduoti. Visa tai mums padarė meškos paslaugą.

– Ir paskutinis klausimas: Čempionų lygos finale sirgsite už Madrido „Real“?

– Nežinau. „Real“ komandoje žaidžia Ukrainos futbolininkas Andrijus Luninas. Jis žaidžia puikų, sėkmingą sezoną ir kai žiūriu rungtynes, kai jis yra aikštėje, asmeniškai sergu už jį. Kai „Real“ žaidė su „Man City“, o aš jau nuo seno esu „Man City“ gerbėjas, daug metų stebiu jų žaidimą, stebiu Guardiolą. Tose rungtynėse su „Man City“, norėjau, kad „Man City“ įmuštų įvartį ir laimėtų, bet Luninas praleistų įvartį ne dėl savo individualių klaidų. Norėjau, kad „ Man City“ pelnytų labai gražų įvartį, bet dėl to įvarčio nebūtų kaltas Luninas. Norėjau, kad būtų taip, bet „Real“ išėjo į finalą ir jei Luninas finale žais startinėje sudėtyje, tada aš sirgsiu už „Real“.