Fenikso ralio finišą pasiekė visi lietuviai: kai kurie paskutinę dieną pažymėjo efektingais virtimais
„BRO Racing“ nuotr. | Komandos nuotr.
Trečiadienį Tunise baigėsi visą savaitę čia trukusios Fenikso ralio varžybos, kuriose dalyvavo itin gausi lietuvių komanda „BRO Racing“. Penkis bagius į startą delegavę tautiečiai finišą pasiekė, tačiau kelias medalių link nebuvo rožėmis klotas. Lietuviai šiose varžybose susidūrė su daug klaidžios navigacijos, turėjo technikos gedimų, incidentų ir netgi skaidrumu suabejoti privertusių teisėjų sprendimų. Beje, paskutinę ralio dieną kai kam teko išbandyti net ir bagio stogo bei savo stuburų tvirtumą.
„BRO Racing“ komanda Fenikso ralyje 9 nuotr.
Paskutinę Fenikso ralio dieną ralio dalyvių laukė kiek daugiau nei 130 kilometrų. Geriausią rezultatą šiandien užfiksavo Tomo Mickaus ir Dariaus Leskausko duetas. Jie šiandien tarp bagių buvo greičiausi, tačiau iki trečiosios vietos bendroje įskaitoje jiems kiek pritrūko ir ekipažas liko ketvirtoje vietoje.
Nors visi „BRO Racing“ komandos ekipažai pasiekė Fenikso ralio finišą, Tomas Mickus sako, jog ekipa vargu ar kada grįš į šias varžybas, kadangi šįkart buvo susidurta su situacijomis, kai organizatoriai proteguoja vieną ar kitą taisykles pažeidusį ekipažą ir už nusižengimus taiko itin švelnias sankcijas, o į parašytus protestus netgi reaguoja su pašaipa.
„Diena sunki ir jai ruošėmės dar išvakarėse, skirdami didesnį dėmesį kelio knygos analizei. Tempą nusprendėme rinktis tokį, kad nebūtų per daug rizikos, bet kad važiuotume greitai. Navigacine prasme ypač sunkūs buvo pirmieji 20 kilometrų. Buvo daug siaurų keliukų, tarp kurių reikėjo rasti teisingą. Klaidų išvengti pavyko, tačiau prakirtome galinį ratą. Net nežinau kur, nes tikrai nebuvo nei akmenų, nei uolų. Kadangi domkratą šįkart turėjome, tai tą ratą pasikeitėme, tačiau mus per tą laiką aplenkė du bagiai. Pradėjus važiuoti juos vėl pavijome ir važiavome iš paskos.
Važiavimo tempą šiandien rinkomės labiau konservatyvų, nes po vakar dienos preliminariai buvome ketvirti. Bet vienas iš varžovų ekipažų, kurie lentelėje buvo aukščiau mūsų, vakar sugebėjo išvažiuoti į trasą be jokios teisėjų atžymos laiko kortelėje. Pas juos tiesiog nebuvo įrašyta, kokiu laiku jie įvažiavo į laiko kontrolę, kokiu laiku startavo, nieko. Kaip taip gali būti, kad tu neturėdamas pažymėto starto laiko gali turėti rezultatą finiše. Dėl tos situacijos mes parašėme protestą. Šiandien sužinojome, kad už tai jiems buvo skirta tik aštuonių minučių bauda. Jei tai būtų FIA renginys, jie būtų tiesiog diskvalifikuoti. Juolab, organizatorius labai pašaipiai sureagavo į mūsų protestą su klausimu, ko mes apkritai siekiame ir norime. Manau, kad mūsų komanda svarstys pas šį organizatorių į varžybas daugiau nebevažiuoti, nes nėra elementarios pagarbos ir taisyklių laikymosi. Yra tikrai geresnių varžybų, o ne tokios, kuriose ginamas kažkoks „švogerių“ užnugaris. Mes žinome, kad būtent tas ekipažas yra susijęs su pačių organizatorių komanda.
Tęsiant apie šią dieną, tai nuvažiavus apie 80 kilometrų ir likus apie 20 kilometrų iki neutralizacijos, pavijome du britus su keturračiais. Keliai toje vietoje buvo siauri, pavojingi, su giliomis duobėmis ir dideliais skardžiais. Ir kelias buvo padengtas dulkėmis. Jie tas dulkes kėlė taip, kad mes neturėjome galimybės nei juos aplenkti, nei matyti kelią, todėl iki pat neutralizacijos tiesiog buvome priversti važiuoti iš paskos lėtai, kad kur nors nenulėktume. Vyko toks katės ir pelės žaidimas. Ir tie britai net nereagavo į tai, kad mes per sistemą jiems siųsdavome signalus, naudojome garsinį bagio signalą, bet jie tik atsisukdavo, pažiūrėdavo ir vis tiek nenorėjo mūsų praleisti. Atvažiavus į neutralizaciją aš privažiavau prie vieno iš jų ir tiesiog su savo bagio priekiu pastūmiau jo keturratį, kad žmogus suprastų, kame yra reikalas. Aišku, iš mano pusės tai nebuvo gražus gestas, bet jei žmogus nesupranta taisyklių, kurios yra aprašytos ir per dalyvių susirinkimą pakartotinai primenamos, kitos išeities nėra. Trasoje buvo vietų, kai aš buvau per 20 metrų nuo jo ir jis vis tiek nesitraukė. Aš juk dulkėse jo net matyti negalėjau. Bandžiau po finišo aš jam tą paaiškinti, bet tik apsižodžiavome. Paaiškėjo, kad tie britai ne mūsų vienų šitaip nepraleido. Galiausiai vakare tas vienas britas atėjo ir atsiprašė mano šturmano Dariaus už tokį elgesį trasoje. Išsiskyrėme taikiai“, - sakė Tomas Mickus.
Finalinę Fenikso ralio dieną išties solidžiai pasirodė Egidijaus Malinovskio ir Povilo Ignatavičiaus duetas. Jie paskutiniame etape pademonstravo geriausią rezultatą, bendros įskaitos lyderius pranokdami minute. Ir nors šis pasiekimas bendroje bagių įskaitos lentelėje jų į prizininkų gretas nepakylėjo, ekipažas savo pasirodymą įvertino teigiamu balu.
„Pirmi buvome pirmąją šio ralio dieną ir paskutinę dieną. Kaip pradėjome, taip ir pabaigėme. Šiandien buvo vos viena nedidelė klaida. Važiavome greitai, tuo pačiu saugiai ir be jokių nuostolių. Važiuodami iš paskos Tomo Mickaus šiandien sudaužėme savo pirmąjį stiklą, o daugiau nesklandumų nebuvo.
Džiaugiuosi, kad šiose varžybose turėjome labai daug pamokų ir patirties. Supratome, kad tokiose varžybose reikia kasdien demonstruoti stabilumą, o mūsų pozicijų amplitudė buvo tai aukštyn, tai žemyn. Reikia viską daryti su protu. Šturmanas per visas šias dienas išmoko pagaliau kuri pusė yra kairė, kuri dešinė, nes pradžiai rodė ranka į dešinę ir sakė sukti į kairę arba atvirkščiai. Kartais tekdavo sukti į priešingą pusę nei ten, kur jis rodo. Bet galų gale abu persilaužėme ir jau dirbome kaip ekipažas.
Fenikso ralio epilogas ne itin sėkmingas buvo Džeraldo ir Ronaldo Ramoškų ekipažui. Jie per kiek daugiau nei šimtą kilometrų pramušė du ratus, tačiau vis tiek finišą pasiekė ir džiaugėsi įgyta patirtimi.
„Paskutinę ralio dieną didelio spaudimo neturėjome, todėl važiavome ramiai. Visgi už 15 km nuo starto nusimontavo vienas ratas, tai teko jį pasikeisti. Daugiau atsarginių ratų neturėjome, o trasa buvo išties pavojinga, vingiuota. Po 20 km numontavome dar vieną ratą, tai teko jį skolintis iš kitų lenktynininkų. Finišą pasiekėme. Galutinėje įskaitoje esame maždaug tryliktoje vietoje. Ačiū visiems už palaikymą“, - po finišo trumpai reziumavo Džeraldas Ramoška.
Savo pasirodymą Tunise specialiaisiais efektais vainikavo Algirdo Talučio ir Gyčio Vercinsko bei Artūro Vaidoto ir Karolio Marcinkaus ekipažai. Abu jie patyrė virtimus, apdaužė savo bagius, bet vis tiek pasiekė podiumą ir pasidabino finišo medaliais.
„Startavome gana neblogai, greitai apsilenkėme penkis ar šešis bagius. Tačiau 35-ame kilometre, posūkyje vertėmės ant stogo. Pralaukėme penkias minutes, kol kolegos padėjo atsiversti. Negalėjome iškart startuoti, turėjome palaukti, kad alyva po virtimo pilnai subėgtų atgal į variklį. Taigi, nebebuvo dėl ko smarkiai kovoti, tai lengvu žingsneliu važiavome iki finišo. Dar viename trampline sulaužėme pusašį, tai važiavome tik galiniais varomais ratais. Likus dešimčiai kilometrų iki finišo šiek tiek įstrigome purvynuose, bet iš jų išsikapstėme ir per likusį atstumą dar aplenkėme kelis varžovus. Mūsų tikslas buvo finišuoti. Mes jį pasiekėme ir už tai labai noriu padėkoti komandos vadovui Tomui Mickui, nes be jo šitos svajonės turbūt niekada gyvenime nebūtų išsipildžiusios“, - kalbėjo Artūras Vaidotas.
Algirdo Talučio ir Gyčio Vercinsko triukas šiandien buvo dar efektingesnis. Jie padarė vadinamąją „žvakę“ ir virto per priekį. Nepaisant tikrai nemenkų išorės apgadinimų, pagrindiniai bagio agregatai nukentėjo nežymiai ir duetas finišuoti sugebėjo.
„Galvojome, kad nelėksime, nes paskutinė diena. Aplenkėme kokius aštuonis, gal devynis dalyvius ir nusprendėme tokį tempą ir laikyti. Pamatėme, kad važiuojame visai greitai, nes neutralizacijoje pavijome ir Tomą Mickų, nusprendėme tarsi varžybų įtvirtinimui spustelėti. Na ir privažiavome nepažymėtas dvi kopas. Nuo vienos pakilome, o į antrą smeigėme su priekiu. Apsivertėme, bet nusileidome ant ratų. Smarkiai apsidaužėme. Man skaudą nugarą, šturmanui kaklą. O iki finišo buvo likę viso labo 15 kilometrų. Sugaišome laiko, kol susirinkome daiktus, nes per virtimą nulėkė bagio stogas, visas priekis, dar kažkokios atsarginės dalys išsilakstė. 50 metrų spinduliu susirinkome nuolaužas ir šiaip ne taip parvažiavome. Smagiausia, kad nusileidome ant ratų. Taip ir pasitikrinome, kiek greitai galime važiuoti. Pasirodo, kad kartais nebūtinai reikia važiuoti taip greitai. Svarbiausia, kad mes sveiki ir gyvi, o metalas yra sutvarkomas“, - nuotykius prisiminė Algirdas Talutis.
Šiose varžybose apart penkių „BRO Racing“ komandos ekipažų, lenktyniavusių bagių įskaitoje, varžėsi ir daugiau lietuvių. Laurynas Avyžius tarp motociklininkų iškovojo antrąją vietą. Mindaugas Sidabras su žmona Irina Sidabriene standartinių visureigių kategorijoje „Discovery“ iškovojo pergalę.
Po Fenikso ralio lietuviai Tunise ilgiau neužsibus. „BRO Racing“ technika jau kraunama į sunkvežimius ir rytoj tautiečių karavanas pajudės gimtosios Lietuvos link.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
