„Fiodoras pats išmokinęs tokius perdavimus atlikinėti“: P.Širvys įvertino sukurtą įvartį ir įvardino svarbiausią išmoktą pamoką
Pijus Širvys | Elvio Žaldario nuotr.
Antradienį Lietuvos rinktinė UEFA Tautų lygos C diviziono išlikimo atsakomosiose rungtynėse namuose 1:0 nugalėjo Gibraltaro futbolininkus, taip pat bendru rezultatu triumfavo 2 – 0 ir išsaugojo vietą minėtame divizione.
Puikų perdavimą vienintelio įvarčio autoriui Fiodorui Černychui atlikęs Pijus Širvys po rungtynių kalbėjo apie įvarčio momentą, neišnaudotas progas, svarbiausią išmoktą pamoką ir susilipdžiusią rinktinę.
Tautų lygos C diviziono išlikimo rungtynės: Lietuva – Gibraltaras (03.26) 72 nuotr.
– Ar prieš rungtynes ir buvo sumanymas, kad nereikia visko skubinti ir iš karto visko išspręsti?
– Taip, išanalizavome pirmose rungtynėse padarytas klaidas, daug labai neišprovokuotų klaidų. Stengėmės žaisti ramiau, prasukti kelis kartus kamuolį, kad jie pavargtų. Mes esame fiziškai stipresni, jie anksčiau ar vėliau pavargsta.
– Kalbant apie įvarčio momentą – idealus perdavimas Fiodorui Černychui. Ir pačiam tikriausiai patiko, kaip viskas pavyko?
– Fiodoras pats išmokinęs tokius perdavimus atlikinėti, jis geriausiai žino, kaip juos atlikti. Tiesiog pamačiau jį laisvą bėgantį į tarpą, pavyko atlikti gerą perdavimą, džiaugiuosi, kad jis realizavo tą momentą. Turėjome ir daugiau tų momentų, rungtynės būtų tikrai lengvesnės, jeigu būtume realizavę tai, ką sukūrėme. Turėjome tikrai pakankamai gerų progų pasižymėti.
– Kuriam krašte jums pačiam geriau žaisti?
– Nėra didelio skirtumo, galbūt kai atakuoji – geriau kairėje, tačiau kalbėjome su treneriu, kad jeigu norime, galime pasikeisti su Justu, nes jis klube kartais žaidžia kairėje. Tiek jam, tiek ir man nėra didelio skirtumo.
– Ar prieš seriją būtumėte patenkinti tokia eiga, ką gavote per dvejas rungtynes?
– Sunku pasakyti. Tikslas buvo praeiti į sekantį etapą, tikslą įvykdėme. Galėjome truputį sužaisti ramiau baudos aikštelėje, tuomet galbūt būtume buvę dar labiau patenkinti. Visgi tikslas įvykdytas, galėjo būti geriau, bet esame patenkinti.
– Po praėjusių rungtynių treneris minėjo, kad komanda buvo nervinga. Ar prie savų sirgalių komanda buvo ramesnė?
– Taip, tikrai, čia palaikymas nuostabus, žiūrovai yra mums labai svarbūs. Prieš rungtynes sakėme, kad čia yra mūsų namai, turime juos apginti ir parodyti savo žaidimą.
– Dabar lauks Kipras, Kosovas ir Rumunija. Kaip vertintumėte varžovus?
– Geriau žaisti prieš jas, nei žaisti prieš nykštukines šalis D divizione. Galime likti tiek pirmi, tiek ir paskutiniai, čia viskas nuo mūsų priklauso. Jeigu žaisime taip, kaip praėjusiais metais ar šiandien, tai tikrai galime pakovoti dėl išėjimo į B divizioną.
– Dvi pergalės iškovotos, bet kokias pamokas pasiėmėte iš šitos serijos?
– Pamokos tokios, kad reikia tikėti tuo, ką darome, ką treneriai mūsų prašo. Jeigu darysime tai, ką jie prašo, rezultatas ateis. Didžiausia pamoka – kantrybė, prasukime penkis kartus tą kamuolį, plotai atsidarys, anksčiau ar vėliau jie pavargs, mes esame geresnė komanda, geresni žaidėjai individualiai. Truputį gaila, kad neišnaudojome savo progų, galbūt būtume įteikę dar didesnę šventę.
– Smaigiau žaisti, kai turite favorito etiketę?
– Sunku pasakyti. Visada sunku žaisti už rinktinę, nėra čia silpnų komandų.
– Nemažai buvo standartinių padėčių.
– Neišnaudojome savo tų standartų, galėjome kažką geriau susikurti. Per treniruotes dirbome, Gvidas (Gineitis, – aut. past.) paduoda ten, kur reikia, tiesiog mums reikia įbėgti. Kažkur gal nesisekė su blokais, neišvedėme žaidėjo į zoną. Kai turi tokį žaidėją kaip Gvidas, tai tikrai malonu, nes žinai, kur atskries kamuolys.
– Kiek per šį laikotarpį rinktinė susilipdė?
– Geriausiai susilipdėme praėjusiais metais, tikrai turėjome daug gerų stovyklų, tai papildymo susilipdymo nereikia. Šiais metais visi visus pažįsta, tie patys juokeliai, visi vieni kitų labai buvo pasiilgę, šypsenos veiduose.
– Klubai pergyvena dėl rinktinių pertraukos, bet kiek svarbu žaidėjams ištrūkti iš klubo į rinktinę?
– Svarbu, nes atstovauji savo šalį, savo gimtinę. Čia yra didžiausias pasididžiavimas, bet aišku, kad yra rizika. Dvi savaites nebūni klube, jie treniruojasi, žaidžia draugiškas rungtynes. Klubų treneriai nebūna patenkinti, kai išvyksti 2 savaites. Faktas, kad ir man bus sunku grįžus, nes žaidžiame jau už 3 dienų, tai vėl viską reikės nuo nulio įrodyti. Visgi čia yra rinktinė ir niekada negali atsisakyti už ją žaisti.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
