„Nuolat savęs klausinėju: kodėl aš tai darau?“: R.Namajunas papasakojo, koks yra jos ryšys su sportu, kur buvo pranašesnė prieš A.Ribas ir kaip jaučiasi nebūdama reitinge

  Ankstyvą kovo 24 d. rytą Lietuvos laiku Las Vegase (JAV) esančioje nedidelėje „UFC Apex“ arenoje buvusi dukart UFC minimalaus svorio kategorijos (52,2 kg) pasaulio čempionė 31-erių Rose Namajunas (13-6) visų lengviausio svorio kategorijos (iki 125 svarų arba 56,7 kg) kovoje vieningu teisėjų sprendimu (49-46, 49-46, 48-47) nugalėjo 30-metę brazilę Amandą Ribas (12-5) ir sugrįžo į pergalių kelią po dviejų iš eilės pralaimėjimų.

Po turnyro vykusioje spaudos konferencijoje R.Namajunas kalbėjo apie tai, kur ji pasirodė stipresnė šioje kovoje, papasakojo, kaip jautėsi nepamačiusi savo vardo svorio kategorijos iki 56,7 kg reitinge bei kalbėjo apie kovojimą kur kas mažesnėse nei jai yra įprasta „Apex“ patalpose.

„Keli pastarieji metai mano gyvenime buvo tikrai sunkūs“, – sakė R.Namajunas. „Niekada neleidau, kad tai mane sužlugdytų ir šiame kelyje tikrai patyriau sunkumų, tačiau Dievas suteikia man jėgų, o Viešpaties džiaugsmas yra mano stiprybė, todėl tiesiog einu toliau“.

– Kaip tai paveikė jūsų ryšį su sportu?

– Nuolat savęs klausinėju: kodėl aš tai darau? Tas klausimas net ir persirengimo kambaryje nuolatos yra mano galvoje, bet visada sau primenu, kad esu geriausia. Skambės beprotiškai ir kartais to nesuprantu, bet Dievas mane sukūrė tam ir aš tai darau tikrai gerai. Šiame lygyje visi yra geri, bet man tai yra įrankis, skirtas išmokti gyventi ir augti mano dvasingumui ir jėgoms. Kovojimas tave gali sumušti ir emociškai bei psichologiškai, bet nepaisant to, aš renkuosi tai mylėti.

– Kaip jaučiatės šioje svorio kategorijoje?

– Manau, kad viskas gana gerai. Buvo keletas dalykų, ties kuriais reikia dirbti ir aš nebuvau tokia greitai, kaip norėčiau, tačiau aš galėjau jausti, kad mano rankose jėga yra stipresnė. Daugelis galvoja, kad aš esu maža ar silpna, tačiau man tiesiog gera tobulėti graplingo srityje ir išlaikyti visus savo turimus įgūdžius aukštame lygyje ir neturėti silpnybių.

– Kokios jūsų mintys kovojant „Apex“ mažose patalpose, kur aplinka jums yra kitokia, nei esate įpratusi?

– Anksčiau buvo keista tos beprotiškos spaudos konferencijos, beprotiški sirgaliai, tas chaosas man trukdė, tačiau vėliau prie to pripratau, todėl dabar buvo kiek keista, tačiau tai tikrai komfortiška aplinka man. Buvau šiek tiek rimtesnė ir pradėjau galvoti, kad tai gali mane užmigdyti ar panašiai, tačiau svarbiausia visada buvo išlaikyti dėmesį. Man tikrai patiko čia kovoti.

– Atkreipėte dėmesį į kitą savaitę vyksiančią kovą Erin Blanchfield ir Manon Fiorot kovą. Kaip manote, kur dabar esate šiame divizione ir kovoje dėl titulo?

– Jeigu man duos titulinę kovą, aš būsiu daugiau nei laiminga. Žinau, kad pralaimėjau M.Fiorot, o dabar ji kovos su E.Blanchfield ir reikalaus titulinės kovos. Žinau, kaip viskas vyksta ir žinau, kad tą reikia užsidirbti, bet jeigu viskas būtų buvę šiek tiek kitaip, būčiau tikriausiai gavusi titulinę kovą po susitikimo su M.Fiorot, tačiau yra kaip yra.

Šiek tiek keista būti nereitinguotai ir dabar norėčiau tokia būti. Manau, kad mane tai šiek tiek sutrikė, tačiau dabar tai gal šiek tiek ir kieta, jog manęs neįmetė tiesiog į „super“ kovą dėl čempionės titulo, o aš einu šiuo keliu, nes tai būtų kur kas įspūdingiau. Tuo pačiu – jeigu jie nori duoti man titulinę kovą, aš ją priimsiu.

– Narve paminėjote ir Maycee Barber. Kodėl jus domina ši kova?

– Ji yra stipri mergina ir aš ją pažįstu nuo tada, kai ji buvo labai jauna. Dabar ji skiriasi nuo tų laikų ir tai būtų intriguojanti kova, nes ji yra kieta ir tai mane motyvuotų kasdien.

– Jūs geriau nei bet kuris kitas kovotojas žinote, koks svarbus kovoje yra psichologinis aspektas. Koks dabar jūsų mentalitetas naujoje svorio kategorijoje?

– Nors aš kartoju, kad esu geriausia, bet aš dabar daugiausiai dėmesio skiriu savo dvasingumui ir būti sąžiningam su įvairiais dalykais. Mano savivertė būna ant ribos ir kartais tiesiog galvoju prastai apie save, tačiau tada prisimenu, kaip mes visi sunkiai treniruojamės, todėl kartais tai tiesiog šiek tiek atleidžiu ir leidžiu Dievui padaryti visą kitą.

– Daugelis raundų buvo labai artimi. Kaip manote, ką padarė geriau nei varžovė?

– Turėjau daugiau viršutinių pozicijų, atlikau daugiau stiprių smūgių. Žinau, kad skaičiuojami visi akcentuoti smūgiai, tačiau manau, kad mano akcentuoti smūgiai yra labiau akcentuoti. Padariau daugiau žalos jos veidui ir jaučiau, kad man priklauso trys raundai.

– Kaip jus įtakoja tai, jog savo vardo nematote reitinguose?

– Man tai buvo keista, tačiau pradėjau galvoti, kodėl dėl to nerimauju, juk niekada man tai nerūpėjo ir svarbiausia buvo laimėti. Visada maniau, kad yra čempionas ir tiesiog visi kiti. Bet turiu pripažinti, kad tai buvo keista, bet buvo smagu būti absoliučios svorio kategorijos reitinge.

R.Namajunas spaudos konferencijos pabaigoje kreipėsi į Vestminsterio miesto merę Nancy McNally bei teigė norinti su ja pasikalbėti, kadangi valdžia žada uždaryti jos mėgstamą šunų parką.