A.Novikovas – apie „Žalgirį“, A lygą, Turkiją ir būsimą akistatą su Gibraltaru

Stambulas – Lisabona – Faro – Albufeira. Įveikęs šį maršrutą, Arvydas Novikovas naktį iš pirmadienio į antradienį prisijungė prie komandos draugų nacionalinėje rinktinėje. Dar dieną prieš tai jis su savo atstovaujama „Tuzlaspor“ ekipa patyrė nesėkmę Turkijos Pirmoje lygoje (lietuvis žaidė 75 minutes), o kelios valandos po to iš savo kambario balkono šaukdamas „Slava Ukraini“ sveikinosi su į interviu iškviestu Gyčiu Paulausku.

Su Arvydu paskutinį kartą buvome bendravę „Sportimos“ manieže sausio mėnesį, kai jis dar buvo „Žalgirio“ narys. Lyg rimtai, lyg juokaudamas jis tuomet užsiminė, kad lietuviški orai jam kelia depresiją.

Vos po dviejų savaičių nuo to pokalbio A.Novikovas pasinaudojo su „Žalgiriu“ sutartyje numatytu punktu dėl pačios sutarties nutraukimo, išvyko į Stambulą, kur pasirašė sutartį su „Tuzlaspor“ klubu.

„Aišku, aš norėjau išvažiuoti, bet tai nebuvo pats didžiausiais mano tikslas. Galvojau taip, jeigu bus koks šansas – važiuosiu, jei nebus – bus gerai ir „Žalgiryje“. Aišku, pasiruošimas „Sportimoje“ duoda savo niūrios nuotaikos. Dirbtinė danga, šalta.. bet kokiu atveju, pripratau, o tada netikėtai atėjo pasiūlymas ir išvažiavau“, - sakė A.Novikovas.

Puikiai Vilniuje pasiruošęs futbolininkas jau pirmose savo naujo klubo rungtynėse tapo daugiausiai nubėgusiu žaidėju. Klubas džiaugėsi naujoko atsinešimu, triskart geriausias Lietuvos futbolininkas džiaugėsi galėdamas sugrįžti į sau mėgstamą aplinką, kurią kiek netikėtai praėjusiais metais teko palikti.

Arvydai, kaip dabar vertini sugrįžimą į A lygą? Vertėjo grįžti? Nevertėjo?

Aš į A lygą grįžau tam, kad gaučiau žaidybinės patirties ir galėčiau grįžti į rinktinę. Aišku, aš galėjau praleisti vieną rinktinės langą, išlaukti ir pasirašyti sutartį su užsienio klubu. Tačiau aš laukti nelabai mėgstu. Laukti ir nežinai, ko laukti. Norėjau kuo greičiau pradėti žaisti, su šeima nusprendėme, kad grįžtame namo.

A lygoje aš žaidžiau tik tada, kai man buvo šešiolika. Be abeju, buvo įdomu darkart pajausti, ką tai reiškia.

Gavai tai, ko tikėjaisi?

Visi galvoja, kad atvažiuosi į A lygą, primuši įvarčių. Tai galiu nuraminti, kad taip tikrai nebus – nei lietuviui, nei užsieniečiui. Niekam taip nebus. Buvau kalbėjęs su Edvinu Girdvainiu. Jis man garantavo, kad čia bus ką veikti, todėl aš žinojau, ko laukti.

Tikėjausi, kad gavus kamuolį, iškart sulauksiu dviejų žaidėjų. Taip pat tikėjau, kad prireiks laiko, kol priprasiu prie trenerio Čeburino taktikų. Taip pat tikėjausi, kad tapsiu čempionu. Deja, to pagrindinio dalyko padaryti nepavyko.

Kodėl?

Aš manau, kad jie čempiono titulą buvo paleidę prieš man atvažiuojant. „Panevėžys“ jau buvo pabėgęs ir nors dar galėjome juos pasivyti, bet nenusisekęs žaidimas Europoje persikėlė ir į Lietuvą. Vėliau, paprasčiausiai, paleidome juos per toli.

Kokį įspūdį tau palieka šio sezono „Žalgiris“? Komanda žaidžia tai, ką treniravotės prieš sezoną?

Kažkas pavyksta ir tikrai nėra taip blogai. Aišku, sezono pradžia, daug ten naujų žaidėjų atvyko paskutinę savaitę. Vienintelis trūkumas – lietuvių stoka. Reikia turėti kažką ir atsargoje, nes dabartiniu atveju, jei kažkas patirtų traumą.. būtų nelabai. Bet kokiu atveju, visi apie „Žalgirį“ kalba taip, anaip, bet dienos pabaigoje vis tiek jis bus čempionas.

Taip manai?

Manau, kad kitos komandos nepasipildė gerais žaidėjais, nepadarė gerų transferių, todėl „Žalgirio“ padėtis yra pati geriausia. Paimkime, pavyzdžiui, „Panevėžį“ – manau, ši komanda net nebus tarp trijų geriausiųjų. Dėl to net esu susilažinęs.

Tik supraskite teisingai, nėra taip, kad aš kritikuoju „Panevėžį“, tiesiog toks yra mano spėjimas. Lygiai taip pat, kaip ir spėjimas, kad top trejetuke bus „Hegelmann“. Jie kol kas žaidžia gražiausią futbolą.

Daugiau aš tikėjausi iš „TransINVEST“. Dauguma tikėjosi, bet pas juos jau trys pralaimėjimai. Pažiūrėsim, kaip bus toliau, bet šiandien aš galvoju, kad trejetukas susidėlios taip: „Žalgiris“, „Hegelmann“, „Kauno Žalgiris“.

„Kauno Žalgiris“?

Taip. Aš manau, kad jie turi geresnius žaidėjus nei kiti turi. Ir manau, kad jie turi geriausias treniruočių sąlygas Lietuvoje. Tai vis tiek savo duoda.

Grįžkime prie tavo sugrįžimo į Turkiją. Likus porai savaičių iki sutarties pasirašymo, užsiminei, kad turkai tavęs pribijo..

Taip jau gavosi, kad du paskutiniai mano klubai yra apskųsti FIFA ir pas juos dabar yra transferbanai. Aišku, ne vien dėl mano laiškų, nes buvo ir daugiau žaidėjų, norinčių atgauti savo pinigus.

Mano paskutiniai du klubai buvo skolingi man pinigų. Aišku, kad prezidentai tarpusavyje pasikalba, tad, natūralu, kad kažkam kažkokia baimė buvo. Juk jie patys žino, kad algos vėluos, nes Turkijoje viskas vėluoja.

O tavęs tas faktas nestabdė nuo sugrįžimo?

Ne, aš kažkaip pripratęs. Nemokės, į FIFA vėl paduosiu (juokiasi). Iš tikro, apie tai net negalvoju.

Kuo šis tavo etapas skiriasi nuo ankstesnių?

Aš važiavau, nes norėjau grįžti į Turkiją, norėjau pasirodyti iki vasaros, norėjau parodyti save, kad galiu gerai sužaisti, pažiūrėti kas bus ir vasarą pasirašyti nauja kontraktą.

Labai svarbu, kad čia aš atvykau būdamas puikios sportinės formos. Tokios puikios, kad pirmose rungtynėse iš visų žaidėjų aš nubėgau daugiausiai. Jiems buvo sunku tuo patikėti, bet man nesunku. Juk aš ir pasiruošimą buvau praėjęs, ir net ketverias kontrolines rungtynes sužaidęs.

Be to, aš iš savęs esu ištvermingas. Jeigu esu pasiruošęs, žinau, kad aš galiu bėgioti daug. O ten turkams daug nereikia, jie nėra itin darbštūs. Užsieniečiai labiau darbštūs, pabėgioji daugiau ir jie kaifuoja.

Teisingai suprantu, kad savo sprendimu keltis į „Tuzlaspor“ esi patenkintas?

Taip, patenkintas. Man svarbiausia yra žaisti ir žaidybinės praktikos gauti. Komanda nėra tokia, kad viską super kontroliuotų, todėl yra sunkiau žaisti, sunkiau šansus susikurti. Nėra ko slėpti, mūsų komanda daugiau muša į priekį ir daugiau ginasi.

Rungtynėse su Gibraltaru bus kiek kitaip..

Sutinku, bet mes tam ir ruošiamės. Visi žino, kad privalome laimėti, bet aš nenoriu, kad visi galvotų, jog Gibraltaro rinktinėje žaidžia vairuotojai, medikai ar statybininkai. Banaliai skamba, bet visi moka žaisti futbolą.

Pamenu, kai atstovaudamas „Legia“ ekipai žaidėme su Gibraltaro čempionais. Buvo žiauriai sunku. Taip sunku, kad Gibraltare nesugebėjome jiems įmušti.

Dėl ko sunku? Dėl jų kieto žaidimo?

Dėl daug ko. Žaidėme ant sintetinės dangos, tempas žemas, jie nuolat krenta, verkia, žaidžia kietai.. Mes įsivėlėme į jų žaidimą ir rezultatas 0:0. Aišku, turėjome šansų, bet neįmušėme. Noriu pažymėti, kad dabar žaisime ne ant tos sintetikos ir, lyginant su tomis rungtynėmis, bent jau šiuo klausimu bus kažkiek geriau.

Rinktinėje visi kalba, kad privalote laimėti. Ar šie antpečiai nepadarys meškos paslaugos?

Galiu pasakyti, kad ruoštis tokioms rungtynėms yra net sunkiau nei prieš top komandas. Prieš top komandas eini žaisti, atiduodi viską, ruošiesi, bet tuomet kiti žmonės sukelia mažiau lūkesčių. Dabar visi žino, kad privalome laimėti ar net sutriuškinti juos. Bus sunku. Tikrai negalvoju, kad bus taip, kaip visi galvoja.

Daug kas taip komandoje galvoja?

Kalbėsimės, kad taip galvotų. Tikrai nebus, kad eis kažkas atsipalaidavęs ir galvos, kad viena koja apžaisime. Nebus taip. Aišku, jei įmuštume greitą įvartį, viskas labai palengvėtų, nes kai negali įmušti, laikas bėga, darosi vis sunkiau ir sunkiau.

Bet nepamirškime, kad šįsyk rezultatą skaičiuosime ne po 90-ies, o po 180-ies minučių..

Šis momentas tikrai palengvina situaciją. Tarkime, laimėtojas spręstųsi vienose rungtynėse. Nepavyksta įmušti ir tada keliauji į baudinių seriją. Aišku, nesakau, kad būtinai taip būtų ar bus. Geriausias variantas būtų čia Faro uždaryti seriją čia ir, padarius darbą, ramiai važiuoti namo.

Faro stadione esi žaidęs. Spėju, atsiminimai nekokie? (P.S.: 2019 metais Lietuva „Algarve“ stadione pralaimėjo Portugalijai 0:6).

Iš kurios pusės pažiūrėsi. Viena vertus, žaidi prieš daug Cristiano Ronaldo fanų, kita vertus – pralaimėjome daugokai. Dar aš pats trečio laipsnio asistą daviau C.Ronaldo. Kai praleidi šešis, geri prisiminimai būti nelabai gali.

Ar futbolininkai dažnai prisimena jiems sėkmingus ar nesėkmingus stadionus?

Prisiminti prisimena, bet nėra taip, kad tie faktai žlugdytų. Eini, žaidi ir viskas.

Kaip turit sužaisti, kad geromis nuotaikomis grįžtumėte į Lietuvą?

3:0 būtų gerai. Nežinau, ar to užtektų bendrai serijai, bet bent jau būtų ramu važiuoti į Lietuvą ruoštis atsakomosioms rungtynėms.