Pilkoji autosporto pusė: kas atsakingas už sudaužytą lenktyninį automobilį, aiškinsis teisme
Sudaužytas „Lamborghini“ | Egidijaus Babelio nuotr.
Ilgų nuotolių lenktynėse sportininkai žaidžia komandinį žaidimą ir dalijasi automobiliu, kuris priklauso vienam iš lenktynininkų, ar komandai. Varžybose nutinka visko, avarijos – gana dažnas atvejis. Jeigu automobilis dūžta dėl vairuotojo kaltės, dažniausiai jis ir atlygina nuostolius, jeigu dėl išorinių veiksnių – pagal susitarimą, kuris išdėstomas sutartyse. O jeigu avarija nutinka treniruočių metu, nesudarius sutarties – kas žalą turi atlyginti tuomet? Būtent tokie nesutarimai iškilo tarp Dano Azikejev ir Kajaus Šikšnelio. Lenktynininkai precedentą bandys sukurti teisme.
Sudaužytas „Lamborghini“ 10 nuotr.
Sezonas baigėsi nė neprasidėjęs
2023-iaisiais Danas Azikejev tapo lenktyninio „Lamborghini Huracan ST EVO“ savininku ir tikėjosi gero bei rezultatyvaus varžybų sezono. Manto Matukaičio į priekį vedama „Dynami:t Energy Racing“ komanda šiuo automobiliu pasiekė reikšmingų rezultatų 2022-ųjų sezone, tad greičiausiu Kirgizu tituluojamas Danas Azikejev taip pat dėjo dideles viltis į sportinį sezoną Baltijos šalyse. Vyrai į komandą pastiprinimui pasikvietė perspektyvų jaunuolį, 18-metį Kajų Šikšnelį, jau įgijusį patirties lenktyniaujant greitais automobiliais užsienio trasose. Tačiau pirmosiose treniruotėse jam sėdus prie vairo visi sezono planai greitai sugriuvo.
2023-iųjų metų balandžio 30 dieną, sekmadienį, buvo organizuojami pirmieji automobilio bandymai Estijoje esančioje „Porsche Ring“ trasoje. Trims vairuotojams buvo paruošta po komplektą naujų padangų, tačiau iš ryto, ramiam apšilimui, buvo nuspręsta visiems apsukti po kelis ratus su dėvėtomis padangomis. Pravažiavo Mantas Matukaitis, Danas Azikejev, trečias sėdo Kajus. Jaunas, perspektyvus ir ambicingas vaikinas pirmą kartą sėdęs prie „Lamborghini“ vairo pradėjo demonstruoti didelį tempą, tačiau tai truko vos kelis ratus. Greičiausiame trasos posūkyje, lėkdamas 220 km/val greičiu jis išlydo iš trasos ir rėžėsi į atitvarus. Automobilis buvo stipriai pažeistas.
Žodis nieko nereiškia
Stipriai pažeistas, bet sutvarkomas. Problema buvo ta, kad automobilio savininkas nerado bendros kalbos su Kajumi ir jo tėčiu Karoliu Šikšneliu, kas, kokiomis sąlygomis ir kokiu santykiu turėtų atlyginti dešimtis tūkstančių eurų siekiančią žalą. Lenktynininkai buvo sutarę lenktynėms pasirašyti sutartį, pagal kurią, jei automobilis dūžta dėl lenktynininko kaltės – žalą atlygina lenktynininkas, jei dėl techninių problemų – atsakomybę prisiima komanda, o jei dėl išorinių veiksnių – visi pasidalina. Tačiau žodžiai be parašo, pasirodo, nieko verti. Dano teigimu, Kajaus tėtis, su kuriuo vyko derybos, tai dingdavo, tai atsirasdavo, nepavykdavo pasiekti susitarimo.
„Rankomis sukirsta buvo net kelis kartus, bet susitarimų nebuvo laikomasi. Buvo bandyta prisibelsti iki sąžinės ir sutarta dėl 10 000 eur. žalos atlyginimo, kai žala siekė virš 50 000 eurų, bet net ir ši simbolinė suma nebuvo sumokėta“, - istoriją pasakojo D. Azikejev.
Gerai apdaužytas automobilis visą pavasarį stovėjo GSR kolektyvo garaže, su juo nebuvo nieko daroma. Galiausiai, viskas užsitęsė tiek, kad net ir užsakius detales jos nebūtų spėjusios atvykti iki „Aurum 1006 km“ lenktynių. Mantas Matukaitis persėdo į nuomotą „Ginetta“, o Danas, norėjęs važiuoti tik su „Lamborghini“ palaikė kolegą iš žiūrovų tribūnų.
Nusprendė eiti į teismą
Lenktynių sezonas Danui nuėjo šuniui ant uodegos, ir dar su nuostoliais. Pats Danas abejojo ką daryti, ar numoti ranka, ir tiesiog pasimokyti iš susiklosčiusios situacijos, ar ieškoti teisybės.
„Skaudžiausia tai, kad buvo ignoruojama, meluojama, perkeliama, o nebandoma susitarti ir išdėlioti mokėjimą pagal galimybes. Buvo bandyta kalbėti tiek su Kajumi, tiek su tėvu, rėmėjais, teisininkais, sudėlioti visą procesą taip, kad visiems būtų gerai, bet pastangos buvo bevaisės“, - papasakojo Danas Azikejev.
Po visų bandymų susitarti, apgautas pasijautęs Danas Azikejev nusprendė eiti į teismą. Teismas ieškinį priėmė, Kajui Šikšneliui iškelta byla, kurios ieškinys – 49 772 eurai. Tai – automobiliui padarytos žalos suma ir sugadinti trasos atitvarai Estijoje, už kuriuos įprastai moka juos sugadinęs vairuotojas. Tą dieną trasą treniruotėms buvo rezervavęs Azikejev, tad jis ir sumokėjo už atitvarus.
Nori sukurti precedentą
„Į teismą einu dėl to, kad sukurtume precedentą lenktynių pasaulyje. Lietuvoje tai gaji problema, žinau, kad automobiliais treniruočių, pasibandymų metu būna dalijamasi ir be sutarčių. Taigi atsakomybės dėl avarijos klausimas yra pilkoji zona, kurią norėčiau panaikinti: kas iš tiesų būna kaltas dėl įvykio, ir kas turėtų atlyginti žalą: viskas turi gulti savininkui ant pečių, ar vis tik vairuotojui? O gal per pusę?“ – aiškino D. Azikejev.
Lenktynėse nemaža dalis komandų būna aiškiai apsibrėžę atsakomybes, nes rizikos faktorius – didelis. Tuo tarpu treniruotėse, pasibandymuose, kur nėra jokio sportinio principo, dirgiklių ir pavojingumo faktorius gerokai mažesnis, daugelis numoja rankas į sutartis, nes netiki, kad gali atsitikti tokie dalykai. Be to, artimoje automobilių sporto bendruomenėje, kur visi – pažįstami, daug kas grindžiama ir pasitikėjimo faktoriumi.
Taip nukentėjusių automobilių sporto komandų šalyje yra ne viena, bet niekas dėl panašių nesutarimų nėra kreipęsis į tesimą. Danas sako, kad yra pasirengęs investuoti į teismus vien tam, kad būtų sukurtas precedentas tokioje situacijoje, ir iš to galėtų pasimokyti tiek jis, tiek kiti automobilių sporto bendruomenės nariai.
Tokia situacija – ne vienintelė
Danas Azikejev – ne vienintelis dėl kitų vairuotojų klaidų nukentėjęs lenktynininkas. Štai panaši istorija praėjusiais metais nutiko „Audi RS3 TCR“ automobiliu „Aurum 1006 km“ lenktynėse važiavusiai komandai. Įvyko vairuotojų pasikeitimas, į trasą išvažiavo Leandras Stulpinas. Jis suko iš karto į degalų papildymo zoną. Kol jis ten stovėjo, padangos, stabdžiai ir kiti sportiniai elementai, kurie efektyviai dirbą tik pasiekę tam tikrą aukštą temperatūrą, ataušo. Komandos vadovas Tomas Baranauskas perspėjo vairuotoją, kad šis bent du ratus važiuotų ramiau, apšildytų komponentus, o tuomet jau galės „spausti“. Vairuotojas nepaklausė, iš karto padidino tempą, tačiau prieš posūkį nesugebėjo sustabdyti automobilio, nes jo komponentai nebuvo pasiekę reikiamos temperatūros ir atsitrenkė į atitvarus.
„Baigėsi viskas gana gerai, automobilis grįžo, suremontavome, praradę apie pusvalandį išvažiavome į trasą. Gaila, kad dėl to praradome pirmą vietą, bet išsilaikėme ant podiumo. Tai džiugino. Po lenktynių nuslūgus emocijoms pradėjome žiūrėti į kovinius randus ir skaičiuoti. Kiekvienas vairuotojas kažkur brūkšteli automobilį, tai visi tvarkingai įsivertino savo žalas ir susimokėjo už sugadintas detales. Išskyrus Leandrą, jis atsisakė mokėti, sakė, kad gali sutvarkyti dalį detalių, davėme jam jas. Bet sutvarkė taip prastai, kad negalėjome jų naudoti, turėjome pirkti naujus buferius ir kitas kėbulo detales“, - pasakojo T. Baranauskas.
Leandras už padarytą žalą su komanda neatsiskaitė iki šiol, ir nežada to padaryti. Tomas pripažįsta, kad pasitikėjo žmogumi ir žodiniu sutarimu, tad sutarties jokios nebuvo paruošęs. Pamoką išmoko, bet sako, kad taip paprastai šio klausimo nepaleis, jis irgi kreipsis į teisininkus.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
