Nepaisant besitraukiančio biudžeto, LTOK sporto federacijoms skirs dar didesnę paramą
LTOK posėdis | Vytauto Dranginio nuotr.
Antradienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis, skirtas pasiruošti kitą savaitę vyksiančiai eilinei Generalinės asamblėjos sesijai. Jame pristatyta organizacijos biudžeto ataskaita bei planas 2024-iesiems.
Finansiškai sėkmingi metai
LTOK Revizijos komisijos pirmininkas Algimantas Blažys pristatė komisijos pranešimą ir LTOK veiklos patikrinimo išvadas. „Veikla vykdoma tvarkingai, jokių neigiamų pranešimų neturime“, – sakė jis. UAB „PricewaterhouseCoopers“ įgaliota atstovė Justina Stašaitytė pristatė nepriklausomo auditoriaus išvadą. „Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą LTOK finansinį vaizdą“, – sakė auditorė.
Posėdyje pristatyta LTOK 2023 m. biudžeto įvykdymo ataskaita. Organizacijos pajamos praėjusiais metais siekė 4,405 mln. eurų – 0,5 mln. daugiau nei buvo planuota. Didžiąją pajamų dalį sudaro UAB „Olifėja“ dividendai – 3,685 mln. eurų, likusi dalis – tikslinės Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) subsidijos.
„UAB „Olifėja“ pertvarkė veiklos modelį, todėl surinko daugiau pajamų, o tuo pačiu didesnius dividendus gavo ir olimpinis komitetas. Deja, keičiantis mokestinei bazei ir augant loterijoms taikomiems mokesčiam, matome, kad šiais metais pajamos bus mažesnės“, – sakė LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.
LTOK išlaidos 2023 m. buvo 4,331 mln. eurų – 200 tūkst. eurų mažiau nei buvo planuota. Didžiąją išlaidų dalį kaip ir kasmet sudarė olimpinio sporto finansavimas. Daugiau nei 721,8 tūkst. eurų sudarė trijų Lietuvos rinktinių dalyvavimas olimpiniuose renginiuose – Europos jaunimo žiemos ir vasaros festivaliuose bei Europos žaidynėse. Pastarųjų kaštai išaugo 70 tūkst. eurų dėl didesnės nei planuota rinktinės.
Praėjusiais metais siekiant padėti sporto federacijoms, joms buvo skirtos tikslinės dotacijos, kurios iš viso sudarė 850 tūkst. eurų.
Lietuvos olimpinio fondo (LOF) vadovė Lina Minderienė taip pat pristatė praėjusių metų biudžeto įvykdymo ataskaitą. LOF pajamos pernai siekė 434,5 tūkst. eurų – beveik 100 tūkst. daugiau nei buvo planuota. Taip pat 130 tūkst. eurų buvo surinkta barteriniais mainais. Šiais metais planuojama surinkti 665 tūkst. eurų, tarp kurių bus ir barterinių mainų būdu gautos prekės ar paslaugos.
Didesnės dotacijos federacijoms
Planuojama, kad šiais metais LTOK pajamos sieks 4,080 mln. eurų, iš kurių 3,550 mln. eurų sudarys UAB „Olifėja“ dividendai, o likusią dalį – tikslinės TOK ir EOK subsidijos.
Numatomos išlaidos – 5,852 mln. eurų, kurių didžioji dalis – 2,895 mln. eurų – bus skirta olimpinio sporto finansavimui. Dalyvavimui artėjančiose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse planuojama skirti 450 tūkst. eurų.
Kaip ir praėjusiais metais, iš mažėjančio LTOK biudžeto bus siekiama padėti sporto federacijoms. Vienkartinėms dotacijoms iš viso bus skiriama 1,645 mln. eurų. Olimpinių sporto šakų federacijoms bus skiriama po 40 tūkst. eurų, LTOK pripažintiems partneriams – po 20 tūkst., į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą įtrauktoms federacijoms – po 30 tūkst.
„Mūsų biudžetas mažėja ir rezervas mums, žinoma, yra reikalingas, tačiau nepadėti negalime. Tuo labiau, kad kai kurios federacijos, kurių sportininkai jau yra atsirinke į olimpines žaidynes, arba turi daug potencialo atsirinkti, iš valstybės gavo mažiau lėšų nei anksčiau.
Valstybinis finansavimas vėluoja, federacijoms išgyventi sunku, o kadangi UAB „Olifėja“ rezultatai pernai buvo geresni nei tikėjomės, dotacijas šiais metais padvigubinsime“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Gerai organizuotos žaidynės
LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė pristatė informaciją apie dalyvavimą ketvirtosiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Pietų Korėjoje. Pirmą kartą LTOK į šį renginį vežė rekordinę – 13 sportininkų – rinktinę.
„Taip pat pirmą kartą šios žaidynės iš Europos persikėlė į Aziją, todėl susidūrėme su ilgais skrydžiais ir aklimatizacija. Kalbant apie rezultatus, matome, kad kiekvienas sportininkas pasiekė, ką galėjo geriausio.
Kaip misijos vadovai, stengėmės parodyti jaunimui, kaip atrodo didžiosios olimpinės žaidynės. Be to, kiekvienas sportininkas turėjo atlikti medicininį patikrinimą mūsų partnerių „Affidea“ sporto medicinos, mokslo ir tyrimų laboratorijoje „LTeam LAB“. Vis dėlto, nepavyko išvengti trauma, teko ne kartą su sportininkais vykti į ligoninę”, – pasakojo Lietuvos olimpinės misijos vadovė.
LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė pridėjo, kad nemažai sportininkų, tiek į žiemos, tiek vasaros olimpinius renginius atvyksta su įsisenėjusiomis traumomis. „Nelikus centralizuoto medicininio aptarnavimo, sporto federacijos neturi galimybių tuo pasirūpinti, ypač kalbant apie jaunesnius sportininkus. Tai didelė problema, sportininkai į varžybas dažnai atvyksta „pagyti“, – sakė olimpinė čempionė.
A. Vanagienė taip pat pridūrė, kad jaunimo žaidynės buvo labai gerai organizuotos. Tam įtakos turėjo organizatorių patirtis, įgyta rengiant 2018 m. Pjongčango žiemos olimpines žaidynes.
Posėdyje LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė taip pat pristatė informaciją iš praėjusią savaitę Madride vykusio Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomojo komiteto posėdžio. Renginyje pristatytas miestas, sieksiantis surengti 2027 m. Europos žaidynes. Tai – didžiausias Turkijos miestas Stambulas.
Sulaukė tarptautinio pripažinimo
LTOK olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis pristatė Vilniuje vykusius tarptautinius Olimpinių vertybių ugdymo programos (OVUP) mokymus, sulaukusius itin gero užsienio partnerių įvertinimo. TOK sukurta OVUP programa skirta atskleisti unikalų sporto ir fizinio aktyvumo potencialą, apjungiant sportą su švietimu ir kultūrine išraiška.
LTOK tarptautinius OVUP mokymus surengė antrą kartą. Šiemet į Vilnių atvyko 20 svečių iš 20 skirtingų valstybių. Organizatoriams teko daryti atranką, nes buvo gauta 80 paraiškų. Šie mokymai buvo skirti pasidalinti Lietuvos gerąja praktika.
Pačioje Lietuvoje OVUP mokymai rengiami jau aštuntus metus iš eilės, nes LTOK vienas pirmųjų pasaulyje šią programą išvertė į savo šalies kalbą ir pasiūlė kelių lygių mokymus Lietuvos pedagogams.
