Lietuvos neįgaliųjų sporto rinktinė pasitinka žaidynes Tailande: „Tikslai – patys aukščiausi“

 Praėjusiais metais Portugalijoje vykusiose tarptautinėse vežimėliuose judančių žmonių ir neįgaliųjų, patyrusių amputacijas, sporto organizacijos (IWAS) varžybose medalius gausiai skynusi Lietuvos neįgaliųjų sportininkų rinktinė šią sėkmę bandys pratęsti ir šiemet. Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos (LNSF) prezidento Kęstučio Skučo vadovaujama rinktinė gruodžio 4–9 dienomis varžysis Pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynėse (World Abilitysport Games).

Neeilinės varžybos pasižymės ne tik savo masiškumu, bet ir lietuviams neįprasta lokacija – čempionatas bus rengiamas Nakhonratčasimos mieste, Tailande. Vienuolynais ir šventyklomis garsėjančioje šalyje Lietuvos garbę iš viso gins net 19 sportininkų, o juos lydės trys padedantieji treneriai. Žaidynėse Lietuvai atstovaus savo karjeroje ne vieną kartą šalį garsinęs ieties metikas ir rutulio stūmikas Ramūnas Verbavičius.

„Treniruotės sekasi gan neblogai, tad nuotaikos yra pakilios. Šaunu, kad Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija pasistengė išvežti į šias varžybas, nes liepos mėnesį turėjome paskutines varžybas.

Žinote, pusę metų vien treniruotis ir nesivaržyti nėra itin malonus dalykas. Labai šaunu, kad dabar keliausime į šias pasaulio žaidynes, laukia aukšto lygio varžybos ir bus labai smagu jose sudalyvauti“, – prieš varžybų startą kalbėjo sportininkas.

Jis kartu su kitais 14 Lietuvos neįgaliųjų sportininkų varžysis lengvosios atletikos varžybose. Dar keturi Lietuvos atstovai stengsis sublizgėti plaukimo baseine.

Pasirengimą vertina pozityviai

Į Tailande vyksiančias žaidynes taip pat išvyko net trys triračių bėgimo atstovai kuriuos varžyboms ruošia trenerės Ramūnė Motiejūnaitė bei Aušra Kriškoviecienė.

„Dviese mums labai gera dirbti, pasitarti, priimti sprendimus. Darbas su žmonėmis, turinčiais negalią, mums – optimizmo, vilties, šviesos, sveikesnio gyvenimo būdo galimybė. Pirmiausia mes turėjome mokytis suprasti juos, pažinti jų ligas ir sutrikimus, ypatumus, o tuomet ir mes jau galime padėti jiems tobulėti.

Nuolatinis tobulėjimas vyksta abipusiai. Kartu mokomės valdyti priešvaržybinį stresą, lankome seminarus, planuojame ir labai tikimės komandos, galinčios vykti į tarptautines varžybas didėjimo. Pasiruošimas žaidynėms vyksta pagal sudarytą planą, svarbiausia, kad mūsų sportininkai gerai nusiteikę ir jaučiasi atidavę viską treniruočių metu. Laukia didelės ir svarbios varžybos. Šios žaidynės atitinka mažosios olimpiados modelį“, – prieš varžybas samprotavo į jas vyksianti lydinčioji trenerė A.Kriškoviecienė.

LNSF nuotr. | Organizatorių nuotr.

Pasirengimą teigiamai įvertino ir R.Verbavičius.

„Dabar, žiemą, daugiau treniruočių turėtų būti sporto salėje, bet šios varžybos pakeitė planus – teko daugiau dirbti su technikos elementais.

Žinoma, pačiam pasiruošimui truputėlį trukdo ir tie lietuviški orai. Dirbome, dirbome ir matome, kad prieš šias varžybas kažkokį rezultatą jau pasiekėme. Pažiūrėsime į rezultatus Tailande, bet atrodo, kad viskas turėtų būti neblogai“, – pridūrė jis.

Prieš žaidynes – profesionalūs tyrimai

Prieš pat Pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynės LNSF prezidentas K.Skučas susitiko su Lietuvos sporto universiteto sporto mokslo ir inovacijų instituto vadovu prof. Sigitu Kamanduliu ir prof. Arvydu Stasiuliu bei aptarė galimus tyrimus federacijos sportininkams.

Pirmieji Lietuvos sporto universiteto mokslinių laboratorijų duris atvėrė lengvosios atletikos rinktinės bėgimo triračiais rungčių lyderiai B.Morkus ir D.Podobajevas, o tyrimus vykdė Lietuvos sporto universiteto profesorius Alvydas Stasiulis.

„LNSF šį sezoną mus pirmą kartą pakvietė į profesionalius, mokslinius sportininkų tyrimus Kaune. Mūsų bėgikai su triračiais dalyvavo šiuose tyrimuose. Džiugu, kad pavyko gauti tokį pirmąjį tyrimą su profesionalų pagalbą, nuo šio taško atsispirsime ir tikimės, kad kitais metais turėsime dar daugiau galimybių testuotis“, – kalbėjo sportininkus treniruojanti Lietuvos triračių sporto asociacijos prezidentė A.Kriškoviecienė.

Ji taip pat negailėjo šiltų žodžių federacijos prezidentu bei Lietuvos delegacijos vadovui K.Skučui.

„O tiek, kiek kaskart išvykę į varžybas išmokstame iš K.Skučo – jokiame universitete nemoko. Jo patirtis, patarimai, be galo etiškas ir draugiškas bendravimas, kritinis mąstymas stresinėse situacijose sutelkia mus bendram darbui ir tikslų siekimui asmeniniam ir Lietuvos labui“, – teigė trenerė.

Laukia Azijos egzotika

Šiuo metu Lietuvoje jau galime jausti žiemiškus orus, tačiau visai kitoks klimatas Lietuvos neįgaliųjų sportininkų lauks Tailande. Ten šiuo metu vyrauja Lietuvos vasarai būdingi orai.

Apie prisitaikymą prie gruodžio mėnesiui neįprastų sąlygų kalbėjo ir Lietuvos neįgaliųjų sportininkų rinktinės atstovai.

„Tokios tolimos šalys turi savo žavesio – laikų skirtumai, nelengvos kelionės, bet mes jau esame prie to pripratę, kažkokio šoko mums dėl to nebus. Žinome, kaip reikia ruoštis tokio tipo varžyboms, kai reikia adaptuotis prie sąlygų. Smagu. Galvojome, kad metų gale jau nebeturėsime jokių varžybų, bus tik tas nuobodus pasirengimas, o dabar tikrai labai smagu, kad atsirado galimybė kažkokiam pasivaržymui“, – samprotavo R.Verbavičius.

„Sportininkai turbūt labiausiai ir laukia, kai bus galima išvysti Aziją ir Tailandą, bet aišku mums kažkiek papildomo nerimo prideda ir pati kelionė – nes tiek toli skridęs turbūt nėra nė vienas mūsų sportininkas, skrydis truks apie 11 valandų, tad tikimės nesutriks nei raumenų, nei skrandžio ar kraujotakų veiklos.

LNSF nuotr. | Organizatorių nuotr.

Kai žinai, kur važiuoji, bet niekada nesi ten buvęs, tai yra labai geras stimulas kiekvienam. Prisidės ne tik laiko juostų, bet ir oro sąlygų skirtumai, bet tai gali būti ir pliusas, nes dar visai neseniai turėjome šiltą rudenį, tikiuosi, kad ta adaptacija bus pakankamai gera“, – jam antrino A.Kriškoviecienė.

O kokie pagrindiniai lūkesčiai prieš artėjančias žaidynes?

„Pagrindinis tikslas yra pasiekti geriausius asmeninius rezultatus. Jei pavyks įgyvendinti šį tikslą, tada turbūt pavyks iškovoti ir medalius“, – kalbėjo R.Verbavičius, kurio asmeninis rutulio stūmimo rekordas yra 11,16 m, o geriausias ieties metimo rezultatas 29,98 m.

A.Kriškoviecienė taip pat tikisi sėkmingų Lietuvos triračių bėgikų pasirodymų.

„Apie kitokias mintis negalvojame, tik apie aukščiausius pasiekimus, aukščiausias pozicijas. Norime, kad sportininkai pagerintų savo asmeninius rezultatus. Šiai dienai Deividas ir Bela yra pajėgūs kopti ant prizininkų laiptelio, tikėkimės, kad taip ir bus“, – kalbėjo trenerė.

Organizacijos vardu linkiu sėkmės visai gausiai Lietuvos delegacijai, kurios pagrindiniai tikslai yra geriausių rezultatų siekis, normatyvų įvykdymas, praplėsti galimybę iškovoti daugiau olimpinių kelialapių bei garsinti Lietuvos vardą užsienyje“, – teigė LNSF prezidentas bei delegacijos vadovas K.Skučas.