D.Česnauskio atsakas V.Venslovaitienei: „Nesuprantu apie kokius „kibirus“ eina kalba“

Vilniaus „Žalgiryje“ prieš keletą metų dirbęs, tačiau vėliau Vilmos Venslovaitienės atleistas Deividas Česnauskis sureagavo į praėjusią savaitę „Skrieja kamuolys“ tinklalaidėje mestus jam kaltinimus dėl įvairių dalykų, tarp kurių buvo paminėtos Gino Lettieri, Gusto Jarusevičiaus pavardės.

D.Česnauskio įrašas facebooke:

Esu dėkingas p. Vilmai ir Mindaugui Nikoličiui už įgytą patirtį ir tuos metus, kai dirbau „Žalgirio“ sporto direktoriumi. Kai tapau nereikalingas „Žalgiriui“, tęsiau ir tęsiu savo veiklą kaip agentas, konsultantas ar tarpininkas, atstovaudamas klubams, žaidėjams, treneriams ir gindamas jų interesus. Pritaikydamas p. Vilmos išsakytus žodžius sau noriu pabrėžti, kad gerais agentais netampama gavus licenciją. Per mano ilgą profesionalo karjerą užmegzti ryšiai, kontaktai, patirtis „Žalgiryje“ bei dabar jau trejų metų agento – konsultanto veikla leido man augti ir tapti didesniu profesionalu šioje srityje.

Įdėto darbo rezultatai kalba patys už save – „Panevėžys“ šį sezoną tapo Lietuvos čempionu. Tai trejų metų darbas, per kurį pavyko įgyti klubo vadovų pasitikėjimą ir kartu pasiekti šį tikslą. Per šį laikotarpį „Panevėžio“ klube buvo atlikta daugiau nei dvidešimt žaidėjų perėjimų. Ilgų derybų ir pokalbių dėka pavyko į klubą pritraukti vyriausiąjį trenerį Gino Lettieri, su kuriuo palaikiau glaudų ryšį po pažinties mano darbo „Žalgirio“ organizacijoje metais. Kalbant apie trenerius, p. Vilma nuolat kalba apie patirtį ir kompetencijas, tačiau A.Baga buvo tas treneris, prie kurio atvykimo į “Žalgirį” aš stipriai prisidėjau prieš savo karjeros “Žalgiryje” pabaigą. Su juo “Žalgiris” tapo Lietuvos čempionu.

Kai dirbau „Žalgirio“ sporto direktoriumi, pradinėje diskusijoje su treneriu G.Lettieri minėta derybinė suma buvo 18 000 EUR. Tai buvo 2019 m. gruodžio 17 d. pokalbyje paminėtas potencialus atlyginimas. Noriu pabrėžti, kad ši suma buvo ne vien vyriausiojo trenerio mėnesinis atlyginimas, bet bendra atlyginimų suma jam ir jo trenerių štabui. Vyriausiojo trenerio G.Lettieri prašoma atlyginimo pradinė suma buvo 12 000 EUR. Tai yra beveik dvigubai mažesnis mėnesinis atlyginimas nei tai, ką jis gaudavo dirbdamas Lenkijos aukščiausioje lygoje Kelcų „Korona“ klube. Šį klubą jis treniravo trejus metus ir keletą kartų buvo pripažintas geriausiu „Ekstraklasa“ mėnesio treneriu. Faktas, kad, priešingai nei minėjo p. Vilma, nutrūkus deryboms su „Žalgiriu“, treneris tris metus nebuvo bedarbis. Jis per šį laikotarpį treniravo Vokietijos trečios lygos klubą „MSV Duisburg“ ir buvo Graikijos aukščiausios lygos klubo Atėnų AEK trenerio asistentu. Sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, G.Lettieri sutiko atvykti į Lietuvą ir „Panevėžio“ klubo vyriausiuoju treneriu pradėjo dirbti nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio. Šiemet „Panevėžys“ pirmą kartą tapo Lietuvos čempionu. Manau, tai didelis trenerio nuopelnas.

Kaip buvęs profesionalus futbolininkas, kuris yra matęs futbolo „virtuvę“ iš žaidėjo pusės, o dabar matantis agento akimis, žinau, koks svarbus yra tarpusavio pasitikėjimas dirbant kartu ir siekiant geriausio įmanomo rezultato. Šioje tinklalaidėje buvo paliesta tema apie mano atstovaujamą žaidėją Gustą Jarusevičių, kuris į „Žalgirį“ atėjo mano dėka po ilgo ir nuoseklaus bendravimo tiek su juo, tiek su jo tėvais. Jis patikėjo manimi, kad būtent „Žalgiris“ yra ta komanda, kurioje jis toliau tobulės. Buvo pasirašyta trejų metų sutartis. Kartu su juo dirbu ir dabar. Futbole yra daug psichologinių momentų, kuomet žaidėjui reikia palaikymo, patarimų, motyvavimo, rekomendacijų. Pavyzdžiui, sezono pradžioje jis buvo traumuotas, ką ir pabrėžė p. Vilma. Du mėnesius klubui nepavyko jo išgydyti. Pasitaręs su Gustu, nusiunčiau jį pas kitą gydytoją. Po magnetinio rezonanso ir šio gydytojo išvadų pagaliau buvo rasta tikroji priežastis ir atlikta tam tikra būtina procedūra, po kurios žaidėjas jau po kelių dienų galėjo treniruotis.

Po trejų metų, pasibaigus Gusto sutarčiai su klubu, p. Vilma nepasiūlė jam naujo kontrakto, likus dviem mėnesiams iki jo pabaigos. Tai reiškia, kad buvo galimybė išvengti treniruočių kompensacijos. Turėjome galimybę tuo pasinaudoti. Gustas tokiu atveju būtų galėjęs pereiti į kitą klubą, o „Žalgiris“ nieko už tai negautų. Vis tik nusprendėme gerbti klubą ir nepasinaudoti šia klaida, juolab Gustas tuo metu pasitikėjo treneriu Vladimiru Čeburinu, dėl kurio priėmė sprendimą likti „Žalgirio“ klube. Jo sprendimui neprieštaravau, suprasdamas, kaip svarbu turėti trenerio pasitikėjimą. Tai leidžia žaidėjui toliau augti ir tobulėti. Kai šiemet „Žalgirio“ sprendimu Gustas buvo išsiųstas į B komandą, vasarą po „Žalgirio“ ir „Panevėžio“ rungtynių buvau sutikęs V.Čeburiną. Paklausiau jo, kodėl taip elgiasi su Gustu, kuris dėl jūsų liko. Pokalbis buvo neilgas, konkretaus atsakymo neišgirdau. Iš mano pusės jokių pastangų vasarą Gustą ištraukti iš „Žalgirio“ nebuvo. Nesuprantu, apie kokius „kibirus“ eina kalba, nes buvo aišku, taip pat kalbėta su žaidėju. Gustas pats asmeniškai nenorėjo likti „Žalgiryje“, tačiau nusprendė išlikti profesionalas ir atstovauti „Žalgiriui“ iki sezono pabaigos, neieškant būdų kaip sutartį nutraukti.

Man, kaip agentui, būtų buvę naivu tikėtis, kad „Žalgiris“ su Gustu sutartį vasarą nutrauks. Nenorėdama kartoti praeities klaidų, p. Vilma vasarą pasiūlė Gustui naują kontraktą, kad išsaugotų teisę į penkerių metų treniruočių kompensaciją. Gustas pats priėmė sprendimą pasiūlymo atsisakyti, nors aš dar asmeniškai, suprasdamas jo sudėtingą situaciją dėl treniruočių kompensacijos, siūliau gerai pagalvoti dėl kontrakto pratęsimo. Gaila, kad „Žalgirio“ požiūris į jaunus ir perspektyvius jaunuolius yra toks, jog galų gale patys žaidėjai nebenori klube likti. Man, kaip tėvui, turinčiam du sūnus, kurie žaidžia futbolą, kyla esminis klausimas: kokia prasmė vesti savo vaiką į „Žalgirio“ akademiją, jei pirmoje komandoje net ir talentingiausi jaunuoliai šiai dienai neturi jokios perspektyvos? Susidaro įspūdis, kad jauni žaidėjai, atsisakę klubo siūlymo pasirašyti naują sutartį, netrukus gali netikėtai atsidurti B komandoje.

Galiu patikinti, kad blogis konkrečiai jos rūbinėje buvau tikrai ne aš. Natūralu, kad kalbant apie Gustą, kai jis buvo išmestas į B komandą, jis jautėsi demotyvuotas. Natūralu, kad tuomet jis ir priėmė sprendimą palikti klubą. Jis tikrai nėra vienintelis jaunas, perspektyvus žaidėjas, su kuriuo taip buvo pasielgta. Kas yra blogis p. Vilmos klubo rūbinėje tikriausiai geriausiai žino ji pati, bet pyktį mano atžvilgiu suprantu, nes žmogus, kuris buvo nereikalingas „Žalgirio“ rūbinėje, atrado save „Panevėžyje“.

Apibendrinant šį sezoną, „Panevėžys“ tiesiog buvo stipresnė komanda visomis prasmėmis. Klubo vadovai patikėjo žmonėmis, kurie vėliau ir padėjo „Panevėžiui“ iškovoti Lietuvos čempionų titulą. Treneris G.Lettieri sustiprino „Panevėžį“ kaip organizaciją. Vokiška tvarka, požiūris į darbą, dėmesys detalėms. Jis sustygavo visą trenerių štabą. Klubas taip pat turi analitiką, kuris analizuoja futbolininkų pasirodymą tiek treniruočių, tiek rungtynių metu. G.Lettieri ir jo štabo sugebėjimas perteikti savo idėjas žaidėjams buvo vienas esminių dalykų. „Panevėžys“ šiemet turėjo vieningą komandą ne tik rūbinėje, bet ir aikštėje. Faktas tas, kad laimėjo vieninga komanda, kurios pagrindiniai herojai buvo visi futbolininkai.

Taip pat noriu paminėti kelis pavyzdžius, kuomet teisingas trenerio G.Lettieri darbas su žaidėjais duoda rezultatą ne tik pačiam klubui, bet ir Lietuvos futbolo rinktinei. Puikiausias pavyzdys – jaunasis Matijus Remeikis ar puikų sezoną sužaidęs Pijus Širvys.

Iš viso pokalbio eilinį kartą susidaro įspūdis, kad kai „Žalgiris“ laimi, laimi p. Vilma, tačiau jei tik kažkas įvyksta ne pagal planą, kalti visi kiti esantys aplink. Pradedant žaidėjais, baigiant teisėjais.

Manau, kad joks žmogus niekuomet neturėtų būti aukščiau pačio klubo.

P. Vilma dažnai kalba, kad „Žalgiris“ yra šeima, tačiau susidaro įspūdis, kad „šeima“ būna tik komandai laimint. Kai rezultatai suprastėja tuomet ieškoma kaltų, o ilgamečiai šeimos nariai, tokie kaip Mantas Kuklys, tampa visiškai nereikalingi.