Trankiai pakilusi „Žalgirio“ Eurolygos sezono uždanga: įspūdinga atkarpa kompensuotos bėdos ir pragaištingos „Virtus“ problemos

 Nuo pastarojo karto, kai Kauno „Žalgiris“ Eurolygos sezoną pradėjo pergale išvykoje praėjo treji metai. Tai buvo spalio 1-osios vakaras „Taikos ir draugystės“ arenoje ir mačas su Pirėjo „Olympiacos“ komanda.

Iš tos tuomet Martino Schillerio treniruotos komandos dabar „Žalgirio“ sudėtyje liko vienintelis Lukas Lekavičius. Tada Graikijoje „Žalgiris“ irgi turėjo dviženklį deficitą – trečiojo kėlinio pabaigoje kauniečiai atsiliko vienuolikos taškų skirtumu, ir, toli gražu, nežaidė gerų rungtynių. Visgi kaip tada Pirėjuje, taip ir dabar Bolonijoje, „Žalgiris“ sugebėjo išsikapstyti.

„Žalgiris“ šiose rungtynėse prasčiau nei „Virtus“ komanda metė dvitaškius (46 proc. prieš 59 proc.), atkovojo mažiau kamuolių (30 prieš 32), atliko gerokai mažiau rezultatyvių perdavimų (11 prieš 21), dažniau klydo (15 prieš 14) ir surinko mažiau naudingumo balų (80 prieš 90), tačiau vis tiek namo užsakomuoju reisu pakilo į Kauną parsivežant pergalę.

„Žalgiris“ šiose rungtynėse atsilikinėjo beveik 29 minutes, kas reiškia, kad didelę mačo dalį įvykius su didesniais ar mažesniais bangavimais kontroliavo Italijos superklubas. Situacijos, kai viena komanda tiek laiko būna priekyje, ir net pasiekia stadiją, kai vienu metu pirmauja net 15 taškų persvara, pralaimėjimo atveju dažnai vadinamos „krepšinio vagystėmis“, tačiau šiam atvejui šios „cliche“ taikyti nevertėtų.

Problemos

Pirmomis mačo minutėmis „Žalgiriui“ viskas klostėsi gerai, kai rungtynes starto penkete pradėjo Marco Belinelli. 37-erių metų Italijos žvaigždės gynyba yra taikinys kiekvienai komandai – nenuostabu, kad tuo sėkmingai naudojosi ir „Žalgiris“. Visgi Luca Banchi netruko tai suprasti, ir M. Belinelli pasodinimas „Virtus“ leido pakelti agresiją gynyboje į kitą lygį, iš ko gimė keletas „Žalgiriui“ labai skausmingų greitų atakų. Būtent čia, su „Virtus“ perėjimais į kitą aikštės pusę kauniečiai turėjo didelių bėdų, o taktinių pražangų svarbos nesuvokimas dažnai tampa sezono pradžios liga ne vienai komandai. Ne veltui tą pertraukėlių metu akcentavo ir Kazys Maksvytis.

„Žalgiris“ kentėjo ir prieš „Virtus“ žaidėjus situacijose be kamuolio, o puikiu šios problemos atspindžiu tapo epizodas, kai prie M. Belinelli šitaip primigo patyręs gynybos specialistas Arnas Butkevičius.

Nors Brady Manekas atrodo intriguojantis „Žalgirio“ naujokas, tačiau prie savo krepšio jis turi nemažų problemų. Šiaurės Karolinos universiteto alumnas dažnai krito iš konteksto pagalbose, susikeitimo gynyboje, ir gynyboje prieš „Virtus“ žaidimo du prieš du kombinacijas. Italų klubo krepšininkai į aikštę aiškiai išėjo su idėja atakuoti amerikietį, ir antroje kėlinio pusėje matėme mažiausiai keturias atakas iš eilės, kuomet „Virtus“ nesivargino galvoti kažko naujo, ir veikiančio mechanizmo nekeitė.

Trečiajame kėlinyje K. Maksvytis net išsibandė penketą su B. Maneku ir Rolandu Šmitu priekinėje linijoje, tačiau vien dėl B. Maneko trūkumų gynyboje ilgai tokio penketo laikyti aikštėje negalėjo.

Tiesa, tenka pripažinti, kad dalis „Virtus“ rykščių „Žalgiriui“ buvo ir palytėtos sėkmės. Kauniečiai nusprendė rizikuoti ir prieš Jordano Mickey bei Tornike Shengelijos metimus. Abu sudėjus pataikė penkis tritaškius iš septynių, o labiausiai akis badė J. Mickey pasirodymas. Visgi rizika nebuvo nelogiška – praėjusį sezoną J. Mickey tritaškius metė vos 25 proc. taiklumu, o pastarąjį kartą Eurolygoje bent 3 tritaškius jis susmeigė tik prieš 11 mėnesių. Pergalinga pabaiga

Visgi įpusėjus ketvirtam kėliniui, K. Maksvytis į aikštę grąžino tai, kas patikrinta laiko. Į vidurio puolėjo poziciją grįžus Kevarriusui Hayesui, „Žalgiris“ turėjo gerus instrumentus taikyti „switch all“ gynybą, o penketą sudarė visi žaidėjai iš pernykštės sudėties. Rezultatas kalba pats už save – nuo tos akimirkos „Žalgiris“ spurtavo 13:1, ir „Virtus“ taškų iš žaidimo nepelnė net 5 minutes.

Tenka pripažinti, kad šioje situacijoje „Virtus“ atsiremia į savo pačių komplektacijos spragas. Italų grando gretose svarbiausiu metu perimetre žaidžia Danielis Hackettas, I. Cordinier ir Ognjenas Dobričius – toli gražu ne tie žaidėjai, kurie aukščiausiu lygiu spręstų situacijas.

Apie „Virtus“ perimetro talento badą rėkte rėkia ir iškalbingas faktas. „Virtus“ aukštaūgiai rungtynėse pataikė 5 tritaškius iš 7, kai tuo metu gynėjai – viso labo 3 iš 18. „Žalgiris“ bedantį „Virtus“ surakino taip, kad beliko tik klausimas, kaip priešingoje aikštės pusėje situacijas spręs patys kauniečiai. Ir ten atsirado aukščiausio lygio sprendėjas.

Keenanas Evansas į Eurolygą po 9 mėnesių pertraukos sugrįžo aukščiausiu įmanomu balu. Po Achilo sausgylės, vienos rimčiausių traumų sporte, atsigavęs amerikietis susodino 25 taškus (5/9 dvit., 4/6 trit, 3/4 baud. met.), ir buvo tas lyderis, kurio „Žalgiriui“ ypač stigo praėjusio sezono pabaigoje.

Jo tempiamas „Žalgiris“ Bolonijoje sužaidė prastas rungtynes, tačiau sužaidus tokį mačą ir atsiliekant nuo varžovų didelėje dalyje statistinių rodiklių, kauniečiai vis tiek sugebėjo išsivežti pergalę.

Ar to pakaktų kitą savaitę prieš Belgrado „Crvena Zvezda“? Vargu. Ar „Žalgiris“ turi rezervų būti geresniais? Be abejonės.