Paplūdimio rinktinės MVP P.Giedraitis: „Kai liūtui įžnybiam, tada jis atsibunda“

Praėjusį sekmadienį Europos paplūdimio futbolo B diviziono nugalėtojais tapę Lietuvos rinktinės futbolininkai, kaip patys sako, sėkmingai atšventė savo pasirodymą ir jau dėlioja mintis kitam sezonui, kurio metu teks varžytis su pačiomis stipriausiomis Europos rinktinėmis. „Čempioniškai užbaigėme ir aikštėje, ir už aikštės“, - linksmai pokalbį „FutbolasLT“ tinklalaidėje pradėjo naudingiausiu turnyro žaidėju pripažintas Paulius Giedraitis.

Grįžkime darkart į Sardiniją. Prieš prasidedant čempionatui, treneris Sahibas Mammadovas nekart kartojo, kad taip gerai pasiruošusios Lietuvos rinktinės jis dar nėra matęs. Tai kuo šis pasiruošimas skyrėsi nuo ankstesnių metų?

Į visus čempionatus kiek važiuodavome, visada važiuodavome ne pilnos sudėties, pasiruošimas būdavo trumpesnis. Ačiū federacijai, kad dabar galėjome ruoštis visą vasarą. Nuo pavasario pradėjome, ištisai buvo treniruotės.

Ir kažkaip pasisekė. Tai, turbūt, pirmas čempionatas, į kurį važiavome absoliučiai geriausios sudėties. Nemanau, kad kažkuris iš mūsų paplūdimio futbolininkų galėjo kažko pridėti iš šalies, važiavome pačia stipriausia sudėtimi. gal tai lėmė, kad nei vieno praradimo neturėjome iš savo žaidėjų. Jokių traumų, nieko.

Turbūt yra tekę girdėti pašaipų, kai vykote į Taitį paatostogauti. Kiek iš tikrųjų jums tas Taitis ar panašios kelionės, panašios kontrolinės rungtynės padėjo pasiruošti šiam turnyrui?

Aišku, teko girdėti. Bet iš tikro ten treniravomės prie didelio karščio, smėlis buvo labai klampus, ruošėmės sunkesnėms sąlygoms. Ir į reitingą pažiūrėjus, kokią vietą užima Taitis, tai per mūsų paskutinius dvejus metus, turbūt, buvo stipriausias varžovas.

Jie draugiškai mus priėmė, negailėjo ir aikštėje patarimų, todėl gavome labai daug patirties. Tai buvo pagrindinis mūsų pasiruošimo taškas. Taityje pasisėmėme daugiausiai patirties ir fiziškai labai sustiprėjome. Vienu metu vienas rungtynes žaidėme, kai jutiminė temperatūra buvo keturiasdešimt devyni laipsniai karščio.

Tokios rungtynės kainavo daug jėgų. Pripratome žaisti ir pavargę, pripratome žaisti prie karščio, todėl manau, kad ten ir buvo kertinis mūsų pasiruošimo momentas.

Dabar Sardinijoje, tarsi, gavote tokią vizitinę kortelę, kad duodavote varžovams įgyti pranašumą ir tik tada pradėdavote žaisti. Kodėl taip gavosi, kad pramiegodavote rungtynių pradžias?

Kalbėjome su komanda ir niekaip nesupratome kaip būdavo, jog pradžioje prarasdavome koncentraciją. Po to juokavome, kad kai liūtui įžnybia, tada jis atsibunda. Tai ir mes visą laiką, išskyrus rungtynes su gruzinais, pirmi prasileisdavome ir tada jau pradėdavome rodyti charakterį, kad čia mūsų taip nepastumdys.

Kurios buvo geriausios iš tų penkerių rungtynių?

Manau, kad prieš Gruziją. Mūsų pagrindinis tikslas buvo pakliūti į A divizioną, tai ir nuotaika buvo geresnė, ir rezultatas neblogas. Manau, kad pusfinalis buvo pats geriausias ir emocine, ir žaidybine prasme.

Kai taip išsikrovėte pusfinalyje, Sahibas kalbėjo, kad devyniasdešimt procentų darbo padaryta. Kaip rasti jėgų ir emocijų tam paskutiniam žingsniui?

Po pusfinalio rungtynių galvojome, kad jau viskas padaryta, o rytoj kaip bus – taip bus. Vis tik, prieš pat rungtynes pagalvojome, kad būtų smagu laimėti taurę. Ir, kai pralaiminėjome 0:1, ant suoliuko atsisukome vienas į kitą ir pasakėme, kad negalime pralaimėti. Tokia proga gali būti vieną kartą per gyvenimą, kad kažkokį europinį trofėjų parveži Lietuvos futbolui. Susikaupėme, įmušėme įvarčius ir tikrai nesigailime, kad kovojome, kai jau devyniasdešimt procentų darbo buvo padaryta. Tą vyšnaitę ant torto buvo labai smagu nuskinti.

Kitą sezoną laukia A diviziono kovos, kur ir varžovai kitokie, ir realu, kad rezultatai bus žymiai prastesni. Jau galvojate apie tai ar kol kas tiesiog džiaugiatės tuo, ką nuveikėte?

Iškart galvojome. Turime patirties žaisti prieš aukščiausio diviziono komandas. Tas pats Taitis kiekvienais metais, kiekviename pasaulio čempionate dalyvauja. Nebuvo, kad labai blogai prieš juos sužaistume. Esame žaidę prieš portugalus, ispanus. Aišku, ten rezultatas ne toks, bet lenkai, vokiečiai, prieš kuriuos galima žaisti. Manau, kad gerai grupei susidėliojus, galima ir A divizione neblogą rezultatą parodyti.

Ką iš tikrųjų reiškia ši pergalė? Kiek sudėtinga buvo pasiekti tai, ką jūs pasiekėt?

Aš paplūdimio rinktinėje nuo 2018 metų. Kiekvienais metais mes bandydavome šį tikslą pasiekti. Kitaip tariant, tai yra ketverių, penkerių metų darbas. Tiek metų susidėjo į vienas rungtynes su gruzinais.

Mūsų žiniasklaida nelabai plačiai nušviečia paplūdimio futbolą, bet tai iš tikro yra didelis renginys, užsienyje žmonės jį labai myli. Labai džiaugiuosi, kad mums lietuviams pavyko iškovoti kelialapį į A divizioną.

Tu pats buvai pripažintas turnyro MVP. Ar tikėjaisi tokio įvertinimo?

Iš tikro, nesitikėjau, nepaisant to, kad tikrai sekėsi labai gerai žaisti, įvarčius irgi vienus iš gražesnių savo karjeroje įmušiau. Bet kad išrinks MVP, tikrai nesitikėjau.

O kas galvojai, kad galėtų būti MVP?

Manau, Mantas Makutunovičius tikrai galėjo gauti. Audrius Plytnikas irgi tikrai galėjo gauti. Iš tikrųjų, daug komandos narių gerai sužaidė, sukrito visiems labai gerai.