I.Brazdeikis jaučiasi dėkingas „Žalgiriui“ ir sirgaliams: „Jie mane palaikė per visas mano klaidas ir aš už tai juos vertinu“
Ignas Brazdeikis | „Stop“ kadras
Praėjusį sekmadienį į Graikiją bei Pirėjo „Olympiacos“ klubą išvykęs Ignas Brazdeikis su „Eurohoops“ portalu kalbėjosi apie naują karjeros iššūkį bei tai, kaip jo patirtis padeda jam lengvai priimti naujus pokyčius.
I.Brazdeikis taip pat papasakojo, kaip įvyko sandoris su „Olympiacos“.
„Kalbėtis pradėjome prieš savaitę. Ar prieš išvykdamas į Kiprą žinojau, kad išvyksiu į kitą komandą? Tikriausiai, kad ne. Bet visi taip svetingai priima ir palaiko šį sprendimą, todėl man yra lengviau“.
– Kaunas, Čikaga, Vinipegas ir Ontarijas yra šalti miestai, kaip ir Niujorkas. Ar Atėnai yra gaivus ir šiltesnis pokytis po to, kai žaidėte Orlande?
– Orlande.. Tai mane paruošė. Man patinka karštis, esu išblyškęs ir nors gal ir neatrodau, kad man tai patinka, bet nepaisant mano odos spalvos, man patinka karštis.
– Esate vos 24-erių metų, bet su daugybę naujų pradžių karjeroje. Ko tikitės iš „Oly“ iššūkio?
– Man prireiks šiek tiek laiko, kol išmoksiu sistemą, sužinosiu, kaip visi žaidžia šioje komandoje ir ko iš manęs nori treneris. Esu pasirengęs atiduoti savo širdį ir sielą, įdėti šimtą procentų pastangų. Džiaugiuosi šiuo nauju iššūkių ir galimybe prisidėti prie komandos, kuri pretenduoja į finalinį ketvertą.
– Ką pridėsite G.Bartzokui?
– Manau, kad įnešiu šiek tiek įvairovės, nes esu žaidėjas, neturintis pozicijos. Gynyboje mano IQ yra padidėjęs, tikiuosi tai įrodyti šiais metais ir taip saugoti kelias pozicijas.
– Nors jums tik 24-eri, bet žaidžiate ir elgiatės kaip labiau patyręs žaidėjas. Iš kur visa tai?
– Tiesiog tam tikra patirtis, daug keliauju ir žaidžiau skirtingose komandose. Įsisavinu tai, ką žmonės man pasakoja. Buvau šalia puikių trenerių, o dabar būsiu šalia G.Bartzoko ir iš jo mokysiuosi absoliučiai visko, ko tik galiu.
– Praėjusį sezoną su „Žalgiriu“ debiutavote Eurolygoje. Kaip sekėsi pereiti iš NBA?
– Man tikrai prireikė šiek tiek laiko, kad perprasčiau sistemą, intensyvumą. Prireikė nemažai laiko, bet galiausiai augau ir dabar žinau, ko tikėtis.
– Ar gimtinė buvo tarsi maloni komforto zona pradžiai?
– Tikrai buvo. Jie mane palaikė per visas mano klaidas ir aš už tai juos vertinu. Nuo tada tikrai esu paaugęs.
– Ar NBA vis dar yra svajonė?
– Nesu į tai sutelkęs dėmesio. Esu čia, „Olympiacos“ ir esu laimingas bei dėkingas. Jeigu tai kada nors įvyks, gerai, bet esu laimingas ir čia, vienoje didžiausių pasaulio scenų.
– Kaip atsirado jūsų pravardė „Iggy“?
– Viskas prasidėjo nuo klasės draugų, kadangi jie nenorėjo nuolat tarti „Ignas“ ir norėjo kažko paprastesnio.
– Ar turite kitų pravardžių?
– Nelabai. „Iggy“ yra paparasta. Vienas iš mano trenerių „Žalgiryje“ mane vadino Raudonąja raketa, bet nenoriu, kad tai priliptų.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.