Futsal A lyga – prie starto linijos: pernykščiai finalininkai
„Kauno Žalgiris“ ir Jonavos „Vikingai“ | lff.lt nuotr.
Jau tradicija tapo, kad futsal A lygos finale kovoja „Kauno Žalgiris“ ir Jonavos „Vikingai“. Išimtimi netapo nė praėjusio sezono lygos finalas, nė šio sezono LFF futsal Supertaurė.
Šį savaitgalį startuosiančiame naujajame sezone šios ekipos ir vėl laikomos pagrindinėmis pretendentėmis prasibrauti į lemiamas kovas, kuriose bus dalinami aukso bei sidabro medaliai.
„Kauno Žalgiris“
Praėjusį savaitgalį supertaurę apgynęs „Kauno Žalgiris“ „ant popieriaus“ dar labiau sustiprėjo. Sugebėję išsaugoti branduolį, žalgiriečiai į komandą susigrąžino užpraėjusių metų žvaigždę Vitinho, dar anksčiau žaidusį Rafą bei pasipildė dviem Brazilijos aukščiausiosios lygos krašto žaidėjais.
„Mūsų strategija nesikeičia. Stengiamės išsaugoti kuo daugiau tų pačių žaidėjų, kad nereiktų galvoti apie žaidėjų adaptacijas, kad būtų treneriui lengviau ir komanda geriausią žaidimą pradėtų demonstruoti ne kažkada, o dabar. Trumpai tariant, mūsų filosofija – tęstinumas“, – sakė komandos vadovas Darius Gurskis.
Lietuviškoji komandos dalis, lyginant su praėjusiais metais, nepasikeitė. Kapitonu lieka Justinas Zagurskas, ekipai atstovaus Supertaurės MVP Albertas Voskunovičius, taip pat Lukas Sendžikas, Deividas Reimaris, Tomas Bučma, Ernestas Macenis ir kiti.
Kassula ir Vinicius savo galimybes jau pademonstravo praėjusį savaitgalį. Vitinho ir Rafos lygis – taip pat puikiai žinomas.
„Nenorėjome pirkti katės maiše. Būtent, dėl to legionieriai yra šie. Kalbant apie lietuvius, tai norisi juos išlaikyti kuo ilgiau, kad stiprėtų ir bendras Lietuvos futsal lygis. Nesinori jų taip lengvai paleisti.
Ar Supertaurės turnyras parodo mūsų tikrąjį pajėgumą? Sakyčiau, kad finalo pirmos penkios minutės parodo. Tikslas yra padaryti taip, kad tokį intensyvumą išlaikytume visas 40 minučių“, – kalbėjo D. Gurskis.
„Vikingai“
Daugelį metų Jonavos reprezentacinė futsal komanda labiausiai buvo priklausoma nuo kapitono Beno Spietinio. Tačiau jo padarytos klaidos pasibaigus sezonui už aikštės ribų natūraliai sutapo su atsisveikinimu.
Tuomet dar niekas nežinojo, kad tai nebus vienintelis atsisveikinimas prieš prasidedant naujam sezonui. Po to sekė keturių žaidėjų, įskaitant Vladimirą Derendiajevą, pasitraukimas. Kaip sako komandos treneris Oleksandras Danylenko, „Vikingai“ yra pasikeitę daugiau nei 50 procentų.
„Noriu pažymėti, kad nebuvo nė vieno žaidėjo, kurio mes nenorėjome matyti savo komandoje. V. Derendiajevas išreiškė norą persikelti į Vilnių, Jonas Ulberkis panoro pauzės karjeroje, Konstantinas Bondarenko ir Tarasas Onufrakas nusprendė persikelti į kitas komandas. Vietoje jų žais kiti, o ar sustiprėjome, ar susilpnėjome – parodys sezonas“, – sakė O. Danylenko.
Išvykusiuosius pakeis trys kolumbiečiai (trečias dar neatvyko), iš Gargždų persikėlę broliai Genaras ir Armandas Samsonikai, dar keli naujokai. Su jais „Vikingai“ nelengvai Supertaurės pusfinalyje nugalėjo „Akmenės kraštą“ bei 3:8 nusileido „Kauno Žalgiriui“.
„Įvertinus, kad dėl traumų pusfinalį atžaidėme septyniese, o finale – šešiese, esu patenkintas vaizdu, kurį mačiau. Komanda piešė tokį paveikslą, kokį aš ir įsivaizduoju. Be abejo, mums reikalingas laikas, kuris mums padės būti geresne komanda. Kiekvienais metais mūsų žaidimas gerėdavo, tai neabejoju, kad tas pats bus šiemet“, – komentavo O. Danylenko.