Vėl be stipendijos likusi A.Palšytė prabilo apie absurdišką situaciją: baigusi karjerą uždirbtų daugiau nei ją tęsdama

 Budapešte (Vengrija) vykstančiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate į finalą nepateko tituluota Lietuvos šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė. 31-erių sportininkė penktadienį varžėsi kvalifikacijos A grupėje. Lietuvė atliko 3 sėkmingus šuolius iš eilės – pirmais bandymais įveikė 1.75 m, 1.80 m ir 1.85 m aukščius. Deja, 1.89 m aukštis jai trimis mėginimais nepakluso ir jos pasirodymas baigėsi.

A.Palšytė A grupėje užėmė 10-ą vietą, o bendroje kvalifikacijos įskaitoje pasidalino 20-22 vietas tarp 34 dalyvių. Kvalifikacinis normatyvas siekė 1.94 m, bet tokio rezultato neprireikė – tik 8 sportininkės įveikė 1.92 m aukštį. Dalis sportininkių į finalą pateko ir su 1.89 m rezultatais.

Po kvalifikacijos varžybų interviu davusi A.Palšytė palietė ir nemalonią sportininkų finansavimo temą.

„Jeigu mes norim, kad sportas būtų mūsų politikos dalis, tai turi būti daroma šiek tiek kitaip. Manau, kad ne vienas sportininkas man pritartų dėl to, kas dabar vyksta su stipendijų skyrimu. Tarkime, aš porą metų dabar neturiu geresnių rezultatų dėl traumų ir pan. Nesvarbu, kiek titulų ir medalių aš turiu. Tokioje situacijoje tu vis tiek iškrenti metams laiko ir sugrįžti po to yra labai sunku. Kai neturi didelio palaikymo, aš apie finansus jau nešneku, tai tada ir motyvacija būna tokia „svyruojanti“.

Jei mes norim turėti geriausių sportininkų, tai tie, kurie važiuoja į pasaulio čempionatus, visi turi gauti stipendijas. Tie, kurie patenka į olimpinių žaidynių kandidatų sąrašus, visi turi gauti stipendijas. Mes turim iš kažko gyventi, o ne tiesiog būti gyvi sportu ir dar prašyti pagalbos iš šalies, kad galbūt galit čia prisidėti ir pan. Tiesiog yra daug niuansų. Galbūt aš pirma viešai apie tai kalbu, bet tarp sportininkų apie tai tikrai pasišnekame“, - sakė A.Palšytė

Šiuo metu labai maža dalis Lietuvos lengvaatlečių gauna stipendijas, o kadangi A.Palšytė nepateko į 16-uką, tai stipendijos ir toliau negaus, nors dabar prasidės svarbiausias pasiruošimo etapas, bandant patekti į olimpines žaidynes.

„Ačiū Dievui yra „Cosma“ klubo pagalba, dar yra maistpinigiai iš federacijos, bet tai ne darbinis atlygis. Galiu pasakyti tiek, kad baigus karjerą, man už Europos čempionės titulą priklausys valstybinė renta ir ji būtų didesnė, nei dabar aš gaunu pajamų“, - apie absurdišką situaciją kalbėjo A.Palšytė.

Sportininkė patikino, kad ją tęsti karjerą motyvuoja troškimas pagerinti Lietuvos rekordą ir iškovoti trūkstamus pasaulio čempionato bei olimpinių žaidynių apdovanojimus.

Airinės Palšytės komentaras:

„Iš tikrųjų, pagrindinis tikslas buvo TOP16, nes suprantu, kad šiuo metu šuolininkių į aukštį lygis yra toks žvėriškas, kad turi būti labai geros formos, jei nori patekti į finalą. Tikėjausi sezono geriausio rezultato, 1.92 m, visgi, Europos žaidynėse pavyko peršokti 1.91 m“, – po varžybų kalbėjo sportininkė, kuriai pirmu arba antru bandymu įveikto 1.89 m aukščio būtų užtekę ne tik sportinės stipendijos užsitikrinimui, bet ir patekimui į finalą.

Rezultato priežasčių ieškodama A. Palšytė akcentavo fizinę būklę: „20 vieta, kai atvažiavau praktiškai su paskutiniu šaukimu, manau, yra visai neblogai. Tai rodo, kad turiu patirties. Kas liečia psichologiją, nusiteikimą ir norą, tai viskas tas buvo. Turbūt šiek tiek pavedė kūnas ir tam tikri techniniai elementai. Gaila, bet reikia tiesiog pasižiūrėti, kokios klaidos buvo padarytos, atlikti namų darbus kitiems metams ir kitai vasarai.“

Šį vasaros sezoną su kylančiais rezultatais (nuo 1.80 m iki 1.91 m) pradėjusi šuolininkė vėliau susidūrė su problemomis ir per mėnesį (nuo birželio pabaigos iki liepos pabaigos) turėjo vos 2 startus. Iki starto pasaulio čempionate vėl praėjo beveik mėnesis, kadangi Lietuvos čempionate Airinė dalyvavo liepos 28 d. Tada ji įveikė 1.83 m aukštį ir užėmė antrą vietą.

„Kaip visą laiką, nieko labai gero, bet jeigu šokinėju, vadinasi galiu save priversti šokti. Norėtųsi geresnės formos, lengvesnių kojų, mažesnių skausmų, bet raskite man bent vieną sportininką, kuriam nieko neskauda. Žinau, kad buvo ir techninių klaidelių, bet kadangi mano treneris Indrekas Tustitas nėra iš Lietuvos, tenka sportuoti vienai, kas yra sudėtinga, nes techninėje rungtyje reikia žmogaus šalia. Jaučiasi, kad gal nesu šiuo metu pratusi prie didesnių aukščių. Atrodo galėjau, nes pirmi šuoliai buvo švarūs ir užtikrinti, bet prie 1.89 m, ar daugiau adrenalino, ar kas, ir jau matau, kad nebe taip pavyksta kontroliuoti save“, – apie problemas pasakojo A. Palšytė, kuri aukščiausią vietą pasaulio čempionate užėmė 2017 metais Londone (7 vieta).

„Kadangi dabar tas įdirbis dėl įvairių problemėlių nėra toks geras, jaučiu, kad išpildau tik 40 proc. savo potencialo. Pastebėjau su laiku, kad ar tu skųsies, ar kažkam sakysi, niekas per daug nepasikeis. Niekas neateis ir kojos nepagydys, nebent artimieji gali už rankos palaikyti. Tiesiog sukandi dantis ir eini toliau, o kad kūnas neklauso, nieko negali apkaltinti, reikia susitaikyti su tuo ir judėti į priekį. Aišku, norėtųsi į čempionatus atvažiuoti 100 proc. pasiruošus. Manau, tą galima padaryti, bet šiai dienai negali pakeisti aplinkybių. Labai tikiuosi, kad tai ne paskutinės varžybos. Visgi, kitais metais vyks olimpinės žaidynės, kurios man būtų jau ketvirtos“, – atvirai kalbėjo tituluota 31-erių sportininkė, kuri praeityje žaidynėse yra iškovojusi 10 ir 13 vietas.