Atvirai prabilęs S.Maslobojevas: apie „kebabų kepėją“, traumas, naują gyvenimą bei trokštamą titulą ir „nepykite, vyrai“
Sergejaus Maslobojevo ir Donegi Abenos svėrimai (Remy Sapuletej/Glory nuotr.) | Organizatorių nuotr.
„Pirmiausia, noriu, kad suprastumėte, kaip visa situacija atrodo man... – pradėjo Sergejus Maslobojevas, priminus, kad nuo jo paskutinės kovos „Glory“ organizacijoje prabėgo pusmetis. – Man visada atrodė, kad „Glory“ – organizacija, kurioje viskas daroma pačiu aukščiausiu lygiu... Nuo renginių organizavimo iki medicininio aptarnavimo“.
S.Maslobojevas tuoj nušoka į praeitį, į kovą su Donegi Abena, į kovą, kurioje lietuvis gynė organizacijos pussunkio svorio kategorijos čempiono diržą.
„Vyksta pagrindinė vakaro kova dėl organizacijos čempiono diržo. 4 raundas. Gongas. Mūsų planas – pirmus tris raundus išvarginti priešininką, priversti jį sulėtėti, pačiam bandant maksimaliai išsaugoti jėgas paskutiniems 2 raundams, žinant, kad pavargęs jis palieka daug skylių gynyboje. Kova turėjo baigtis iki penkto raundo pabaigos“.
Viskas, atrodo, vyko pagal planą.
„Netgi geriau“, – prisiminė S.Maslobojevas.
Trečio raundo antroje pusėje D.Abena pradėjo sunkiau kvėpuoti – lietuvio akys suspindo.
„Jau jutau didelį norą jungti aukštesnę pavarą ir iš gynybinės taktikos pereiti prie totalaus spaudimo, – pasakodamas šypsojosi S.Maslobojevas. – Bet treneris vis primindavo apie planą. Laukiau ketvirto raundo, nes norėjau užbaigti pradėtą darbą. Staiga išgirdau, kad turiu parodyti koją apžiūrai. Nustebau, nes daugelis žino, kad dėl tokių smulkmenų kovos nėra stabdomos. Tas pats Rico Verhoevenas turėjo kur kas rimtesnį prakirtimą ant veido, kova buvo tęsiame ir Rico ją laimėjo...“
Kiek nuklydę tuoj grįžtame į vasario 11-osios ringą.
„Ir štai kažkoks neaiškus tipas, kuris labiau primena kebabų kepėją ar taksi vairuotoją, prisistato gydytoju ir sako, kad kova baigta dėl traumos, – tęsė S.Maslobojevas. – Pasakyti, kad buvau nusivylęs ir nesupratęs, kaip galima priimti sprendimą, kuris kertasi su mūsų sporto logika, būtų nieko nepasakyti. Todėl aš jo dar papildomai paklausiau, kodėl jis priėmė tokį sprendimą. Gavau atsakyma, kad neva mano koja lūžo. Štai tada ir nesuvaldžiau savo emocijų, bandžiau rodyti, kad tai visiška klaida ir galiausiai palikau ringą“.
Vėliau Lietuvos kovotojas sužinojo, kad „daktaras“ iškart po sprendimo nuėjo į priešininko kampą ir pasveikino visą komandą.
S.Maslobojevo komanda pateikė protestą, apmokėjo visas reikiamas išlaidas dėl jo. Protestas buvo atmestas, nes „Glory“, pasirodo, neturi teisės koreguoti „daktaro“ sprendimo.
„O kuomet gražiai paprašėme pateikti mums dokumentus, patvirtinančius „daktaro“ licenzijos galiojima ir egzistavimą, labai gaila, bet atsakymo nesulaukėme... Nuo to žmogaus priklausė kovos pabaiga“, – sportas.lt sakė S.Maslobojevas.
– Ar esi sulaukęs kokių nors naujienų iš „Glory“? – paklausiau S.Maslobojevo.
– Apie naujienas šiuo metu norėčiau susilaikyti, nes šiam momentui aš skiriu daug laiko prasmingesniems darbams, kurie man neša tikrą malonumą ir juose nėra man nesuprantamų povandieninių srautų – drauge su bičiuliais skiriu laiką pagalbai Ukrainos kariams bei ten gyvenantiems žmonėms.
– O kaip gi tos traumos, kurias tau diagnozavo „daktaras“?
– Pradėkime nuo to, kad po „daktaro“ apžiūros, kuri tikrai neatitiko visų sterilumo reikalavimų, kai pirštines jis ištraukė is savo galinės kišenės, prasidėjo infekcija. Pati žaizda užgijo per kelias savaites, bet, kaip ir minėjau, prasidėjo infekcija, atsirado pūliuojantis „guziukas“, kuris labai sunkiai gijo. Na, o praėjus keliems mėnesiams po kovos užsispaudė rankos nervas ir praradau jėgą daugiau nei keliems mėnesiams, bet su gydytojo Dariaus Dicevičiaus pagalba esu pasiruošęs grįžti į kovas ir būtent tam dabar intensyviai ruošiuosi.
– Stebi „Glory“ ir savo svorio kategoriją? D. Abena čempionas, Tarikas Khbabezas – laikinasis čempionas. Kaip tai vertini? Kur save matai šiame žaidime?
– Nemeluosiu, esu vis dar, švelniai tariant, nusivylęs organizacija. Prisipažinsiu, kad mažai skiriu laiko situacijai „Glory“ organizacijoje. Kas gali žinoti, gal laikui bėgant tai ir vėl pasikeis. O kur save matau šiame žaidime? Pagyvensime – pamatysime!
– Per tą laiką be kovų ir gimtadienis suskambėjo: 36-eri!
– Tai tik skaičiai dokumentuose. O šie metai tikrai įdomūs ir pilni įvairiausių potyrių, kurie privertė susimąstyti apie asmeninį gyvenimą ir kas jame vyksta. Labai daug teko išmokti ir suprasti: darbas naujuose socialiniuose projektuose, kelionės į Ukrainos karo zonas.
– Ar kalbėsime apie skyrybas su žmona Airine?
– Labai trumpai. Šis sprendimas buvo abiejų priimtas nesivadovaujant emocijomis, abu daug kalbėjome, sprendėme, kol galiausiai viskas įvyko labai taikiai, be jokių pykčių ir intringų. Praėjome nuostabų gyvenimo laikotarpį kartu, esu už tai be galo dėkingas jai ir linkiu didžiausios sėkmės ir laimės.
– Pasivaikykime svajones? Kažkada svajojai sukovoti „Glory“ ringe, vėliau – tapti organizacijos čempionu. Dedame varneles. Tai kas dabar?
– Sporte praktiškai pasiekiau viską, kas man įmanoma... Gal dar vienas titulas, kurį norėčiau turėti – „K1 GP“ Japonijoje. Esu labai laimingas, kad varnelę galiu taip pat dėti prie to, jog kikbokso žvaigždės su pagarba apie mane kalba, na, o kitų šalių atstovai kviečia vesti seminarus ir stovyklas pas save. Vis dažniau tenka suprasti, kad kikbokso pasaulyje esu jau palikęs nemažą įspaudą, kad ir kur tektų nuvykti apie mane, kovotoją iš mūsų mažos Lietuvėlės, žmonės žino ir žavisi. Bet kad ir koks įspaudas jau yra, norėčiau bent 2-3 metus pakonkuriuoti su jaunimu aukščiausiam lygyje.
– Tavo atvaizdas matėme ir ant „King of Kings“ reklaminio plakato. Ką tai reiškia?
– Tai reiškia, kad pasirodymas prieš gimtąją publiką visada buvo prioritetass, tad ir šįkart noras yra, bet viskas priklausys nuo to, ar gausiu leidimą iš „Glory“ organizacijos, su kuria turiu galiojančią sutartį.
– Ar yra tikimybė S. Maslobojevą pamatyti kitur – nebūtinai „Glory“ ir „KOK“ ringe? Socialiniuose tinkluose klaidžioja tau iššūkį susikauti pagal bokso taisykles metusio „Donato Bondo“ tekstas.
– Yra tokia pasakėčia apie mažą šuniuką ir dramblį... Šuo labai lojo ant dramblio, kuris nekreipė jokio dėmesio į jį. Šuo, norėdamas, jog visi pagalvotų, koks stiprus ir drąsus jis yra, dar labiau lojo ant dramblio, nors žinojo, jog dramblys jo net nepastebi. Taip ir čia, daugelis nori pasinaudoti mano vardu, bet, nepykite, vyrai, teks patiems eiti sunkiuoju keliu ir pasiekti savo aukštumų.
– Kas dabar yra Sergejus Maslobojevas?
– Pirmiausiai, esu 3 nuostabių vaikų tėtis, taip pat esu ir, tikiuosiu būsiu, motyvacija kitiems. Be to, esu vyras, turintis nemažą bagažą gyvenimiškos patirties, bet kartu širdyje esu aštuoniolikmetis vaikinas, kuris pradėjo savo kelią sporte ir siekia naujų aukštumų. Bet gaila tų naujų aukštumų vis sunkiau ir sunkiau surasti.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
