Irkluotojai išvyko į Europos čempionatą: nuotaikos – pozityvios
Karolio Sunklodo nuotr. | Organizatorių nuotr.
„Vienvietė? Man visada buvo įdomiausia stebėti būtent šios valčių klasės lenktynes, – nusišypsojo irkluotoja Ieva Adomavičiūtė. – Visada žavėjausi sportininkais, kurie laimi medalius šioje valčių klasėje. Man atrodo, kad tai – sudėtingiausia rungtis. Čia reikia turėti gerą jausmą, nes valtis labai jautri, o ir psichologiškai reikia būti stipriu“.
Taip begalinis susižavėjimas I. Adomavičiūtę likimo pirštui pamojus pasodino į vienvietę prieš pat Europos čempionatą. Po Trakuose įvykusios rinktinių atrankos buvo aišku, kad bus formuojama moterų porinė keturvietė – I. Adomavičiūtė, Dovilė Rimkutė, Viktorija Senkutė ir Donata Karalienė. Tačiau V. Senkutė patyrė traumą, todėl keturvietės projektas laikinai buvo pristabdytas.
Tad gegužės 25-28 dienomis Blede (Slovėnija) vyksiančiose Europos pirmenybėse I. Adomavičiūtė startuos vienviete, o D. Karalienė ir D. Rimkutė varžysis porinių dviviečių lenktynėse.
Vyrų vienvietę irkluos Dovydas Nemeravičius, porinę dvivietę Giedrius Bieliauskas ir Armandas Kelmelis, pavienę dvivietę broliai Dovydas ir Domantas Stankūnai, o porinę keturvietę – naujai suformuota įgula: Dominykas Jančionis, Mindaugas Griškonis, Povilas Stankūnas ir Žygimantas Gališanskis.
„Tikiuosi, kad pavyks save realizuoti maksimaliai, – apie iššūkius vienvietėje kalbėjo I. Adomavičiūtė. – Jei padarysiu viską, ką galiu šiai dienai, būsiu patenkinta. Tai mano pirmas startas vienviete suaugusiųjų varžybose. Net pačiai įdomu pažiūrėti, kaip seksis“.
Irkluotoja neslėpė, kad į šį sezoną žengė su visiškai kitokiu nusiteikimu ir požiūriu. Tą nulėmė ir pažintis su jėgos ir sveikatingumo treneriu Nojumi Berlinsku, kuris yra ir subalansuoto ir sąmoningo gyvenimo mokytojas.
„Nojus tikrai daug padeda tiek fiziškai, tiek psichologiškai – man labai patinka jo požiūris į sportą. Viską bandau pritaikyti ir savo treniruotėse, – sakė I. Adomavičiūtė. – Visada pasidaro smagiau sportuoti, kuomet atsiranda naujovių rutinoje. Mane tiesiog veža jausmas, kai žinau, kad tobulėju ir stiprėju, o ne stoviu toje pačioje vietoje. Taip pat ir mano draugas labai domisi sportu, intensyviai treniruojasi. Su juo daug diskutuojame apie sportą, kartais kartu laiką leidžiame ir treniruotėse, bandome kažką naujo pritaikyti ir vis tobulėti. Kai kažko nežinau, jis man visada pataria. Išvada? Gyvenime atsirado naujų žmonių, kurie man tikrai padeda. Žinoma, pasikeitė ir treniruočių planas, šiemet dirbame kaip niekada daug, krūviai tikrai nemaži, tikiuosi jie veda gerų rezultatų link“.
Vienvietę irkluosiantis D. Nemeravičius teigė, kad šioje valčių klasėje svarbiausia yra technika.
„O dar svarbiau – vengti savo ydų, kurių vis dar turiu. Bet jų tikrai nėra daug, – nusišypsojo irkluotojas. – Paklausite, su kokiais lūkesčiais keliauju į čempionatą? Laimėti. Aš į visas varžybas važiuoju laimėti. Niekada neskaičiuoju vietų ir pozicijų – ar būsiu antras, ar būsiu penktas. Aš dirbu ir į varžybas važiuoju laimėti. Kiekvieną dieną treniruotėse noriu būti geriausias. Ir dirbu tam, kad būčiau geriausias pasaulyje. Žinau, jei man pavyks suirkluoti pagal planą, jei pavyks pasiekti formą, dėl kurios dirbu, rezultatas bus tikrai geras“.
D. Nemeravičius pabrėžė, kad po atrankinės regatos, vykusios balandžio pabaigoje, nieko keisti treniruotėse nereikėjo. „Jau nuo pavasario stovyklos žinojau, kaip norėčiau irkluoti, – sakė irkluotojas. – Buvo daug stabilių treniruočių Trakuose. Galbūt, oras neleido visada jaustis gerai, o ir psichologinė būsena nebuvo pati geriausia. Labai džiaugiuosi palaikymu, kurio sulaukiu iš artimiausių žmonių. Tai – svarbu. Džiaugiuosi, kad mane palaiko Martynas Džiaugys, su kuriuo kartu treniruojamės. Jeigu ne jis, man būtų labai sunku. Neįkainojamas yra ir šeimos palaikymas – namuose visada gera atmosfera. Čia aš visada galiu pasikrauti savo „bateriją“ geromis emocijomis“.
Naują amplua porinėje keturvietėje mėginantis P. Stankūnas prisipažino, kad būtų norėjęs ilgesnio pasirengimo pirmenybėms.
„Nėra taip lengva 10 metų irklavus pavienę valtį persėsti į porinį irklą ir iškart tapti techniškai geru, – nusijuokė P. Stankūnas. – Bet šis iššūkis man labai patinka, mėgaujuosi procesu kiekviename yryje. Jausmas? Įdomus. Pirmą kartą irkluoju su tiek daug patirties turinčiais irkluotojais. Turiu galimybę mokytis ne tik iš trenerio pastabų, bet ir pajausti Dominyko, Mindaugo ir Žygimanto technikas. Manau, kad tai man padeda dar greičiau tobulėti poriniame irkle. Aš asmeniškai norėčiau ilgesnio pasiruošimo su šia komanda, nes jaučiu, kad su kiekviena diena esame vis greitesni. Rezultatai treniruočių metu buvo labai įvairūs, būdavo gerų momentų, būdavo ir labai blogų, bet visada išlikdavome pozityvūs.
Sulaukęs klausimo apie lūkesčiu Europos čempionate, P. Stankūnas atsakė kukliai: „Kartu irkluojame tik 3 savaites, visi jaučiame, kad mums dar trūksta techninių niuansų ir susiirklavimo. Tačiau tikimės duodi gerą kovą būsimiems varžovams, su kuriais reikės kovoti pasaulio čempionate dėl olimpinių kelialapių“.
