Pasaulio taurės etape auksą iškovojusi baidarininkų keturvietė: „Taktika? Pradžioje pasitaupai, pabaigoje lupi“
Simonas Maldonis, Artūras Seja, treneris Romualdas Petrukanecas, Ignas Navakauskas ir Mindaugas Maldonis | Jurijaus Vaščenkovo nuotr.
„Va, taip va...“, – po įspūdingo keturvietės finišo suriko Simonas Maldonis, tik sumušęs „penkis“ su už nugaros sėdinčiu broliu Mindaugu Maldoniu. Kiek vėliau sportas.lt baidarininkas juokais prisipažino, kad taip išėjo emocija, kuri augo ir buvo laukta jau beveik 20 metų.
Segede vykstančių pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo taurės etapo varžybų keturviečių finale baidarininkai S.Maldonis, M.Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja, atrodo, rado savo sėkmės formulę: dalį distancijos lietuviai laikėsi 3-4 pozicijoje, tačiau sugebėjo spurtuoti finiše ir išplėšė pergalę – „Sima“ 500 metrų nuskriejo per 1 min. 22,48 sek. Ispanų įgula finišo liniją kirto vos po 0,16 sek., o vengrai nuo laimėtojų atsiliko 0,33 sek.
„Mano šūksnis? – klustelėjo S.Maldonis, jau žvelgdamas į aukso medalį. – Manau, kad tai ėjo iš labai giliai. Dabar galvoju, ką norėjau tuo pasakyti. „Va, taip va“ – viskas buvo taip, kaip turi būti. Kaip mes planavome, kaip dėliojome planus, kaip mes turėjome „važiuoti“ – tai šiandien padarėme. Kaip tarėm, taip padarėm“.
S.Maldonis teigė, kad finale buvo sutarta orientuotis į savo irklavimą, nebuvo tikslo įspausti save į tam tikras vėžes.
„Anksčiau stengdavomės kažką daryti pagal kitus distancijoje. Supratome, kad tai tik trukdydavo. Prieš startą sukalbėjome, kad „važiuojame savo važiavimą“, o finiše darysime ne vieną ir ne du. Taip ir buvo. Pradėjome finišuoti ir viskas buvo baigta. Mintys susidėliojo ir planas pasiteisino“, – sakė S.Maldonis, sėdintis valties priekyje.
Apie „finišo“ pradžią dažniausiai distancijoje praneša jam už nugaros sėdintis M.Maldonis.
„Man regis, girdėjau du šūksnius... Ar gali taip būti?“ – perklausė komandos draugų S.Maldonis.
Pirmasis šūksnis, pasirodo, M.Maldoniui nepavyko – užkrito balsas.
„Buvo kažkoks trumpas „op“, o po to jau „oooop“, – šypsojosi S.Maldonis. – Pamaniau, kad Ignas šaukia. Aš tik pagalvojau „Chebra iš galo dar tiek jėgų turi, kad rėkia? Na, varom!“ Pajaučiau, kaip pradėjo kilti valties priekis ir nusprendžiau daryti savo darbą – „jeigu turite jėgų, važiuojame“.
I.Navakauskas greitai prisipažino, kad iš galo nešaukė.
„Tikrai nešaukiau, aš dirbau. Mindė šaukė. Mes su Artūru tik dirbame“, – nusijuokė baidarininkas.
Paklaustas, iš kur tiek jėgų, I.Navakauskas išlaikė savo „stiliuką“: „Pradžioj ramiau ir tada gale truputį lieka tų jėgų. Pasitaupėme starte“.
Po šios frazės prapliupo juoktis visa komanda.
„Esu labai laimingas ir patenkintas, – žvilgtelėjęs į medalį sakė I.Navakauskas. – Didžiuojuosi komanda. Žiūrėsime, kaip viskas klostysis toliau. Svarbiausias startas dar prieš akis. Apšilome“.
Valties gale sėdintis ir daugiausiai vandens purslų gaunantis A.Seja prisipažino, kad po finišo nežinojo tiksliai, kurią vietą įgula užėmė.
„Būna ir daugiau to pritaškyto vandens į veidą, – nusišypsojo A.Seja. – Pilsto jie tą vandenį ant manęs, viską tarsi per rūką matau. Bet jau esu pripratęs. Iki finišo likus 200 metrų mačiau, kad varome kartu su visa chebra tarp lyderių. Kurioje pozicijoje buvome, nežinojau. Tik po finišo sužinau, ar laimime, ar pralaimime. Po finišo išgirdau, kad Mindaugas sušuko, supratau, kad turime medalį, bet nežinojau, kokį. Jausmas? Fantastika. Atrodo, iki šiol netikiu, kas nutiko. Bandysime užmigti, emocijų tikrai daug“.
M.Maldonis kuo puikiausiai prisiminė, kad komandą pradėti „finišą“ pabandė išspausti iki finišo likus 180 metrų.
„Antras bandymas sušukti „op“ buvo po penkių metrų, nes pirmasis garsiai nesigavo... – pasakojo M.Maldonis. – Ar tikėjome, kad galime iškovoti medalį, kad tapti laimėtojais? Mūsų rezultatai buvo geri tiek atrankiniuose plaukimuose, tiek pusfinaliuose. Potencialą žinojome. Bet šiandien startavau turėdamas pakilusią temperatūrą. Kiek nerimavau, ar nepakišiu kojos komandai, ar galėsiu atlaikyti distanciją. Viskas pavyko. Jaučiuosi gerai“.
Baidarininkas teigė, kad šį sezoną įgulai pasidarė patogu nuo starto leisti kitoms komandoms bandyti atitrūkti.
„Mes žinome, kad distancijos pabaigoje galime pasivyti. Tas pats buvo ir pernai dvivietėje su Andriumi Olijniku, kuomet distancijos viduryje gaudavome į skudurus. Mes nepasimesdavome. Lygiai tas pats dabar yra keturvietėje. Jei kažkas lekia į priekį be galvos, tegul lekia, o mes tikėsime savimi. Ilgai savęs ieškodavome. Tačiau dabar, atrodo, radome mums tinkančią taktiką. Pernai užtrukome, kol atsirinkome į komandą, šiais metais esame susiirklavę, daug strategijų išbandėme. Šiandien viena jų mums atnešė aukso medalį. Kaip Ignas sakė – pradžioje pasitaupai, pabaigoje lupi. Ir tai yra tiesa, nes mūsų paskutiniai 250 metrų yra greičiausi iš visų komandų. Kosmosas. To anksčiau nesugebėdavome padaryti“.
Sulaukę pakankamai retoriško klausimo, kiek laiko buvo lauktas šis medalis, sportininkai susimąstė.
„Sunku pasakyti. Dėjome pastangas, dirbome ir laukėme...“, – pradėjo S.Maldonis.
„20 metų“, – nukirto A.Seja.
„Teisingai Artūras sako. Dvidešimt metų sunkaus darbo. Visi žino, jei sunkiai dirbsi, pergalė ateis. Tik niekas nežino, ar tai nutiks po metų, ar po dvidešimties... Mano atveju, tam prireikė 20 metų“, – pabrėžė trisdešimtmetis S.Maldonis.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
