Vandens pursluose išmaudytas K.Maksvytis: „Smagu šį sezoną žaisti su tokia komanda, kuri kaunasi“

 Dramą Miunchene išgyvenęs Kauno „Žalgiris“ (19/15) pateko į Eurolygos atkrintamąsias. Kazio Maksvyčio auklėtiniai 83:80 (19:18, 15:20, 17:9, 32:33) palaužė Miuncheno „Bayern“ (11/23) krepšininkus ir ketvirtfinalyje susikaus su Šarūno Jasikevičiaus vadovaujama „Barcelona“.

Po pergalingų rungtynių K.Maksvytis kalbėjo apie susitikimo eigą, kovingą komandą, metus praleistus „Žalgiryje“ ir laukiantį mūšį su „Barca“.

„Rezultatas – geras, laimėjome, patekome toliau. Kokybė – bloga. Dėl rungtynių įtampos negalėjome įgauti pranašumo, o kai jį pabaigoje įgavome – iššvaistėme per keliolika sekundžių. Kaip komanda, nusipelnėme atkrintamųjų. Turėjome sunkumų, bet bendrai paėmus – džiaugiamės, nes daug stiprių komandų liko už mūsų“, – kalbėjo K.Maksvytis.

– Kas atsitiko per paskutiniąsias kelias minutes?

– Nuovargis, stresas.. Klaidas dar tiek kapitonas, tiek kiti žaidėjai. Tiesiog reikėjo uždaryti rungtynes, bet iš 10 taškų beliko tik 1.

– Ar jūsų rungtynių plane buvo 21 Luko Lekavičiaus taškas?

– Jo nebuvo pirmose rungtynėse prieš „Bayern“, bet prieš jų taikomą gynybą mes galvojome, kad galėsime jį sėkmingai panaudoti ir panaudojome.

– Rungtynių pradžioje komandą traukė vienas Šmitas. Kiek tai buvo logiška ir kiek tai buvo gelbėjimas iš sunkios padėties?

– Išėjome su savo penketu, su kuriuo pastaruoju metu pradėdavome. Su Šmitu pavyko išplėsti aikštelę ir išnaudojome jį tiek po krepšiu, tiek prie tritaškio. Kažkiek tai buvo ir taktiniai sprendimai, kažkiek ir jis gerai įėjo į rungtynes. Gerai, kad sužaidė vienas iš komandos lyderių.

– Po pertraukos tritaškių buvo mažiau. Ar buvo kalba dėl to?

– Mes visą sezoną kalbame, kad neiti lengviausiu keliu, jog reikia varginti varžovus ir turėti gerą išsidėstymą bei ieškoti geriausio metimo. Iš streso, kartais iš nuovargio, kartais einame pigios duonos ir pirmame kėlinyje per daug mėteme tritaškius.

– Isiah Taylorui kartojasi ta pati trauma?

– Sunku pasakyti, bet kažkas panašaus. Jis labai sprogstamas ir turi su tuo problemų. Kiek tiksliai jis negalės žaisti pasakyti negaliu.

– Ką tik Eurolygos reguliariajame sezone finišavote septinti. Kažkaip nesimato džiaugsmo.

– Kaip ir sakiau, ta rungtynių pabaiga... Tas trenerio darbas padaro žmogų mazochistinį. Atrodo, kad galėjome geriau, bet šiaip paėmus, turbūt ateis tas jausmas vėliau, nes daug didelių vardų palikome už savęs. Turėjome sunkų sezoną, geriausias komandos žaidėjas iškrito, jį pakeitė žaidėjas ir vėl su problemomis.. Visos komandos turi savo problemų, bet manau, kad mes jų turėjome nemažai ir gerai su jomis susitvarkėme. Galiu pasakyti tiek iš klubo pusės, tiek iš žaidėjų, visi atidavėme 100 procentų. Nepamirškime ir to, kaip greitai suradome du žaidėjus ir sekančiame ture paėmėme dvi pergales. Žaidėjai aukojo savo kūnus ir panašiai. Smagu šį sezoną treniruoti ir žaisti su tokia komanda, kuri kaunasi, kad ir blogos kokybės.

– Šiandien yra vieneri metai ir trys dienos, kai esate „Žalgirio“ vyr. treneris. Su kokiais lūkesčiais atėjote į komandą ir kiek jie viršijo per tuos metus?

– Jeigu kalbant apie pernai metų rezultatą, tai sakyčiau, kad buvo klaida ateiti. Jeigu kalbant apie šiuos metus, tai įsivažiuoti ir pažinti aplinką buvo gerai. Nemažai prabėgo per tuos metus... Man, kaip treneriui, ne iš geriausios pusės. Taip pat ir „Žalgiriui“. Niekas neprisimena tų trenerių, kurie pradėjo sezoną, prisimena tuos, kurie baigė. Na ir rinktinė... Šis sezonas buvo ir yra atgaiva sielai. Susikomplektavome kovingą komandą ir kaunamės. Treneriai atlieka neblogą darbą, bet ir žaidėjai klauso bei kaunasi.

– Nei vienas ekspertas prieš sezoną nematė „Žalgirio“ atkrintamosiose. Kada pajutote, kad ši komanda gali eiti toliau?

– Pradėjome sezoną neblogai – gerai žaidėme, bet pralaimėjome. Matėme, kad komanda kaunasi iki galo, buvo gerų ženklų. Gynybinės, ištrauktos rungtynės namie parodė, kad mūsų sistema veikia aukščiausiame lygyje. Tada turbūt ir pradėjome tikėti.

– Jeigu reikėtų išleisti pašto ženklą apie šį „Žalgirio“ sezoną. Ką ant jo pavaizduotumėte?

– Turbūt „Žalgirio“ areną ir tą atmosferą. Tai yra paskutinė gynyba, kai visi žiūrovai pakyla iš vietų. Ta atmosfera tiesiog tvyro ore.

– Sulaukėte žinutės iš Šarūno Jasikevičiaus?

– Dar ne, dar nežiūrėjau žinučių, buvo smagesnių reikalų. Bus įdomu.

– Kokia jūsų reakcija į tai, kad žaisite su „Barcelona“?

– Tiek jie, tiek mes žinome vieni kitus – treneriai žinomi, žaidėjai – persipynę. Mes ateisime kaip autsaideriai, vis dar laukiame situacijos dėl I.Tayloro, kuris pagyvina puolimą. Jeigu ne, eisime su kitais, būsime dar labiau gynybinė ir griaunanti komanda. Bet šiaip gerai, smagus miestas, maža ir jauki arena, daug lietuvių ateis. Laukiame.

– Kaip atrodė vakar rungtynių žiūrėjimas ir ar siųsite kokią padėką Bartzokui ar Ivanovičiui?

– Žiūrėjome visi kartu. Krepšinis yra tikimybių teorija, „Baskonia“ ir „Fenerbahče“ žaidė išvykose prieš stiprias komandas. „Olympiacos“ reikėjo pergalės dėl pirmosios vietos, „Crvena Zvezda“ prie savų sirgalių pergalės irgi nenori atiduoti. Įvyko tai, kas įvyko, o mes patys padarėme tai, ką turėjome.

– Ko reikia, kad ta tikimybių teorija paliktų realių šansų laimėti seriją prieš „Barceloną“?

– Serija yra palankesnė stipresnei komandai. Bandysime įklampinti į kontaktą, į gynybinį žaidimą. Tik taip galime laimėti.

– Ar nebus keista lipti į lėktuvą, kai atrodė, jog žaidėte namuose prie tiek sirgalių?

– Ne pirmą kartą pasikartosiu, man atrodo, kad tų fanų visą laiką didėja. Kiekvienoje arenoje mus pasitinka šimtai fanų, kartais net tūkstančiai. Tai yra super jausmas būti tokios didelės komandos dalimi ir jausti tą užnugarį. Fanai eilinį kartą prisidėjo prie pergalės ir parodė, kaip mes jiems rūpime. Su tokia fanų baze galime eiti toli.