3 Lietuvos sklandytojai sieks sklandytuvais be motoro perskristi Europą

 Patyrę Lietuvos sklandytojai Algirdas Šimoliūnas, Sakalas Uždavinys ir Ignas Bitinaitis šią vasarą sieks sklandytuvais be motoro perskristi Europą. Trys pilotai iki šiol jau yra įgyvendinę skrydžius sklandytuvais per Baltijos šalis (2016 m.) ir skrydį iki Juodosios jūros, Ukrainoje (2018 m.). Šį kartą pilotai kelia sau didžiausią iki šiol iššūkį – sklandytuvais pasiekti Portugalijos krantus skalaujantį Atlanto vandenyną ir tapti pirmaisiais lietuviais, perskridusiais senąjį žemyną be motoro. Jų laukia nemenkas – 4000 km atstumas.

Turbūt ne vienam iškilo klausimas, ar tai įmanoma? Sklandytojai sako, kad lengva nebus, bet įmanoma!

Skrydžio idėjos autorius, komandos kapitonas ir pilotas A. Šimoliūnas sako, kad Lietuvoje, o ir Europoje vis dar įprasta skraidyti per daug nenutolstant nuo namų. Jei pilotai ir skraido kitose valstybėse, tai dažniausiai daro tarptautinių varžybų metu, kur skraidoma nuo taško iki taško tam tikru maršrutu ir leidžiasi jie tame pačiame aerodrome, iš kurio pakilo.

„Mažai sklandytojų ryžtasi ilgiems skrydžiams nuo aerodromo į kitą aerodromą kertant valstybių sienas, nes pasiruošimas jiems pareikalauja daug laiko, jėgų ir ryžto, skrydžiai yra sunkiai prognozuojami. Pasiryžę perskristi Europą mes norime parodyti sklandymo galimybes ir, kad sklandytuvu galima nuskristi ilgus atstumus: 500 km ir daugiau. Tikiu, jog mūsų komandos laukia daug iššūkių, tačiau perskristi Europą be motoro įmanoma ir mes tą padarysime“, – mintimis dalijosi A. Šimoliūnas.

Kodėl Portugalija?

Iki šiol Baltijos šalis per 1 dieną ir Juodąją jūrą Ukrainoje per 5 skrydžio dienas pasiekę sklandytojai šį kartą išsikėlė tikslą – per 10 dienų perskristi senąjį žemyną. Portugalija pasirinkta dėl kelių priežasčių.

Aktorius, sklandytojas ir vienas iš komandos pilotų S. Uždavinys sako, jog šiuo skrydžiu norima paminėti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 90-metį (1933 m.), o taip pat, mini ir kitą svarbų įvykį Lietuvos istorijoje.

„Mes, pilotai, negalime atkartoti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą, nes sklandytuvas negali skristi virš vandens, tačiau norėdami pažymėti šį žygį pasirinkome įveikti maksimalų galimą atstumą neperskrendant vandenyno nuo Lietuvos iki tolimiausio Europos krašto – Portugalijos“, – sakė S. Uždavinys, – „Taip pat, šiuo skrydžiu norime paminėti ir kitą svarbų įvykį – šią vasarą Lietuvoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Šis įvykis pažymi, kad Lietuva yra nepriklausomo pasaulio valstybė ir tai, kad mes NATO erdvėje galime skraidyti be apribojimų yra nuostabu. Man, kuris augo Sovietų sąjungoje, laisvė, kurią turime yra didelis pasiekimas“, – mintimis dalijosi garsus aktorius.

Portugalija yra viena iš toliausiai nuo Lietuvos nutolusių Europos valstybių, esanti prie Atlanto vandenyno – šis faktas pilotams kelia didelį azartą ir veda į priekį.

„Skrydis į Portugaliją yra didžiausias iki šiol mūsų išsikeltas iššūkis. Aš asmeniškai labai noriu perskristi Europą, skirtingas valstybes, jų kultūras ir taip įkvėpti laisvės, drąsos sau bei visiems lietuviams“, – kalbėjo A. Šimoliūnas.

Didžiausi iššūkiai laukia skrendant virš kalnų

Sklandytojai planuoja skristi maršrutu: Lietuva (Kauno Dariaus ir Girėno aerodromas) – Lenkija – Vokietija – Prancūzija – Ispanija – Portugalija. 4000 km oru sklandytojai planuoja įveikti per 10 dienų.

Tiesa, skrydžio maršrutas kelionės metu gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų. Sklandytuvai skrenda į viršų keliami šiltų oro srovių ir jiems didelę įtaką daro žemės paviršius bei klimatas. Sėkmingai sklęsti reikalinga šiluma, didelis vėjas apsunkina skridimą, o lietų pilotai stengiasi aplenkti. Tad, skrydžio maršrutą pilotai dėlios atsižvelgdami į oro sąlygas. Jei oras bus palankesnis vidurio Europoje, pilotai svarsto skristi per Čekiją, Austriją ir Italiją.

Skrydžio į Ukrainą akimirka | Vismantės Ruzgaitės nuotr.

Skrendant abiem maršrutais sklandytojams nepavyks išvengti kalnų, kas anot pilotų, bus vienas didžiausių iššūkių. Sklandymas virš kalnų stipriai skiriasi nuo sklandymo virš lygumų, o Lietuvos pilotams toks sklandymas nėra įprastas.

„Pagalvojus apie šį skrydį man drugeliai skrandyje pradeda plasnoti“, – atviravo S. Uždavinys, kuris šių metų pavasarį pirmą kartą išbandė sklandymą virš kalnų, – „Iššūkių bus daug, tačiau baimės nejaučiu. Baimė nėra tai, su kuo sklandytojas turi sėsti į orlaivį, jis turi sėsti su pagarba ir atsakomybe“, – kalbėjo jis.

Jam antrino ir A. Šimoliūnas: „Didžiausias iššūkis laukia ties Prancūzija, kur skrisime virš kalnų. Mes visi esame sklandę virš kalnų, tačiau nedaug. Taip pat, mums mažai pažįstamas Ispanijos kraštovaizdis ir klimatas. Manau, jog skrydis virš Ispanijos bus labai nenuspėjamas ne tik mums, bet antžeminei komandai, kuri mus seks su automobiliais ir priekabomis ant žemės“, – apie didžiausius iššūkius sakė A. Šimoliūnas.

Sklandytojas ir vienas iš komandos pilotų I. Bitinaitis pasidalino, kad jam įdomiausia pamatyti, kaip kinta Europos reljefas ir sklandymo sąlygos jame: „Didžiausią iššūkį kelia vandenyno ir žemyno oro masių suartėjimas. Gyvenime dar neteko susidurti su šiuo reiškiniu. Tai gali būti tiek padedanti, tiek apsunkinanti skrydį sąlyga“, – mintimis prieš skrydį dalijosi I. Bitinaitis.

Į skrydį per Europą 3 Lietuvos sklandytojai planuoja leistis šių metų rugpjūčio mėnesį.

Skrydis į Ukrainą

Iššūkius mėgstantys Lietuvos pilotai 2018 m. įgyvendino skrydį „Sklandytuvais nuo jūros iki jūros: Lietuva – Ukraina“, kai 1800 km atstumą iki Juodosios jūros pilotai įveikė per 5 dienas. Tada pilotai padarė tai, kas daugeliui atrodė neįmanoma. Šia iniciatyva sklandytojai paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Skrydžio į Ukrainą akimirka | Vismantės Ruzgaitės nuotr.

Tada A. Šimoliūnas apie skrydį į Ukrainą sakė: „Vienas pagrindinių skrydžio į Ukrainą per Lenkiją tikslų – pabrėžti kaimyninių šalių bendrą istoriją bei draugystę. Iki dabar Lietuva su Ukraina puoselėja gerus politinius santykius. Šiuo skrydžiu norime pažymėti šalių draugystę ir priminti, kad Ukraina yra mūsų artima kaimynė bei draugė.“