Europos čempionė B.Svinkūnaitė: „Kiekvieną dieną tampu vis geresne savo versija“
Brigita Svinkūnaitė ir Ričardas Poška | Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Lietuvos kiokušin karatė kovotoja Brigita Svinkūnaitė nuo mažų dienų Kauno „Rifo“ klube pasižymėjo išskirtine darbo etika ir tai atsipirko su kaupu. 20-metė sportininkė šiemet jau antrą kartą tapo Europos suaugusiųjų svorio kategorijos iki 50 kg čempionate.
Kaunietė Ričardo Poškos auklėtinė B.Svinkūnaitė į suaugusiųjų kiokušin karatė pasaulį įsiveržė lyg viesulas. 2021-aisiais Europos čempionate Tbilisyje (Sakartvelas) tuomet dar 18-metė moksleivė savo debiuto metu nukeliavo iki pat finalo ir tik jame po 2 pratęsimų turėjo pripažinti itin patyrusios tituluotos ukrainietės Alionos Veresniak pranašumą.
Po metų, jau būdama medicinos studente, B.Svinkūnaitė Europos čempionate Tarnuve (Lenkija) nušlavė nuo savo kelio visas varžoves ir pirmą kartą tapo čempione.
2022-ųjų pabaigoje daugelio akys krypo į Lietuvos sportininkę ir pasaulio čempionate Kelcuose (Lenkija), tačiau ten jai negailestingi buvo burtai. Jau pirmajame etape B.Svinkūnaitei teko kovoti su japone Misaki Utsunomiya, kuri ne tik laimėjo šią kovą, bet vėliau ir tapo planetos čempione.
Sunkiausia kova – su savimi
Šių metų Europos čempionate Geteborge (Švedija) kaunietė dar kartą pasirodė galingai ir vėl tapo čempione – nė vienoje B.Svinkūnatės kovoje neprireikė pratęsimo.
„Praeitais metais tapau Europos čempione, tad šį kartą norėjau išlaikyti kartelę aukščiausiame lygyje. Tikslas buvo aiškus, labai smagu, kad viskas pavyko taip, kaip norėjau, – čempionatą apibendrino sportininkė. – Iš tikrųjų, kitokio rezultato ir nesitikėjau, aukso medalis šiemet manęs tikrai nestebina, žinojau savo tikslą, aiškiai susidėliojau prioritetus, įtikinau save, kad esu geriausia dar prieš varžybas. Daug laiko buvo paskirta sportui, pasirengimas buvo sklandus, nuoširdžiai dirbome, tad tikrai džiaugiuosi rezultatu, esu be galo laiminga.“
Aštuntfinalyje lietuvė įveikė rumunę Denisą Dolhą, ketvirtfinalyje – ispanę Marią Adrią, pusfinalyje nokautavo graikę Rafaelą Evangelia Tsakari, o finale toks pat likimas greitai ištiko Vokietijai atstovaujančią Anastasią Michalovą.
„Šio čempionato kovos nebuvo sunkiausios, esu turėjusi sunkesnių. Sunkiausia, manau, buvo kova su savimi, – dėstė B.Svinkūnaitė. – Pasiruošimas buvo intensyvus fiziškai, tobulėjau ir psichologiškai. Daug laiko skyriau savo emociniam nusiteikimui. Kai esi pervargęs, kažką skauda, perlipti per save, nepraleisti treniruočių buvo sunkiausia. Varžybų dieną buvau nusiteikusi tapti čempione, sunkiausias darbas jau buvo padarytas.
Esu labai laiminga. Lietuvos kiokušin karatė federacija suteikė visas sąlygas ruoštis varžyboms, per treniruotes dirbau maksimaliai, su treneriu R.Poška daug dirbome asmeniškai, parengėme kombinacijas, taktikas, turėjome planą. Kai tiek pastangų įdėjome, kitaip ir negalėjo būti. Nuoširdus komandinis darbas atnešė aukščiausią rezultatą.“
Kitoks požiūris – nuo pirmos treniruotės
Suaugusiųjų varžybose kaunietė ant prizininkų pakylos aukščiausio laiptelio užkopė antrą kartą, dar 3 kartus senojo žemyno čempione ji yra tapusi jaunių ir jaunimo čempionatuose. Visą laiką ją lydi treneris R.Poška, kurį kovotoja vadina didžiausiu savo autoritetu.
„Ji pas mane atėjo 7 metų – mažutė, smulkutė. Iš karto jautėsi rimtas požiūris į viską, į kiekvieną treniruotę. Per visą laiką dar niekada neteko jos skatinti dėti daugiau pastangų. Tokie auklėtiniai, kuriuos reikia labiau stabdyti nei skatinti, yra dovana treneriui. Daugelį reikia stumti, o ją – stabdyti. Tokių mokinių nebūna daug, tai yra dovana, – sakė dar vieną čempionę išugdęs R.Poška, kuriam auklėtiniai yra padovanoję labai daug įvairiausių titulų. – Prieš daug metų pas mane sportavo Brigitos brolis, sesuo, o ji buvo trečia eilėje ir iš karto turėjo išskirtinumo. Labai darbšti, labai atsakinga, jautėsi, kad su ja galima daug pasiekti.
Yra nedidelė dalis žmonių, kurie vertina viską, ką turi. Yra žmonių, kurie džiaugiasi gyvenimu, o Brigita yra viena iš nedaugelio, kurie, nežiūrėdami į nieką, eina savo keliu, žino, ko nori, ko siekia. Visada jautėsi, kad Brigita turės aukštesnių tikslų ir jų sieks. Labai smagu su tokiais žmonėmis dirbti ir man pačiam. Tam tikrame etape juos stumi pirmyn tu, o kažkada jau jie tave ima traukti į priekį.“
Treneris teigė, kad auklėtinės stiprybės su metais tik didėja.
„Jai kiek trūko pasitikėjimo, kovingumo, buvo gera mergaitė. Bet šioje srityje viskas jau labai stipriai juda į priekį. Brigita buvo labai stipri savo požiūriu, darbo kultūra, bet kai susidūrėme su japone, šios šalies kovotojams būdinga vidine samurajiška būsena, gal kiek to ir pritrūko. Brigita suprato, kad reikalingi pokyčiai, reikia savyje sukelti visą vidinę galią. Ji yra gera mergaitė, jautri, tad procesas pareikalavo šiek tiek laiko. Tačiau judame labai gera linkme“, – auklėtinės transformaciją analizavo R.Poška.
Treneris akcentavo, kad mažiau nei 50 kg sveriančiai merginai itin sunku surasti būdų laimėti čempionatuose be svorio kategoriją, tačiau B.Svinkūnaitė, anot R.Poškos, ir čia žengia teisingu keliu.
„Jos svorio kategorijoje retai būna, kad kovos baigtųsi tokiais būdais anksčiau laiko, būtų tikrai įdomios. Dažniau būna pratęsimai, pergales lemia valios pastangos. Su Brigita viskas yra kitaip. Kai atsiras vidinio pasitikėjimo ir darbo sintezė, ko link mes ir einame, gali būti labai gerų rezultatų. Svorio nėra daug, tad mūsų užduotis yra padaryti, kad sunkesnės varžovės Brigitos netraiškytų. Čia vien fizinio pasirengimo nebeužteks, reikia vidinio pasitikėjimo. Reikia visko, ir kuo daugiau“, – tvirtino treneris.
Įsimylėjo procesą
Pasitikrinti savo jėgas su sunkesnėmis kovotojomis kaunietė vėl galės rudenį Tokijuje vyksiančiame pasaulio čempionate be svorio kategorijų. Kas 4 metus vykstantis čempionatas yra labiausiai prestižinės varžybos pilno kontakto karatė pasaulyje.
„Europos čempionatas buvo labiau tarpinė stotelė, pagrindinis šių metų tikslas yra pasaulio čempionatas Japonijoje, kitaip vadinamas karatė olimpiada, – neslėpė ambicijų ir pati B.Svinkūnaitė. – Netrukus pradėsime pasirengimą šioms varžyboms, esu įsitikinusi, kad turėsiu galimybę tobulėti ir augti tiek kaip kovotoja, tiek kaip asmenybė. Mūsų laukia daug treniruočių, stovyklų, seminarų ir tai mane labai džiugina. Įsimylėjau procesą, myliu tai, ką darau, nes žinau, kad kiekvieną dieną tampu vis geresne savo versija. Dabartinis tikslas – pasaulio čempionatas. Šiandien nesikoncentruoju į rezultatą, žinau tik, kad pasirengimo procese padarysiu viską, kad jis būtų aukščiausio lygio.“
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
