Olimpinės komandinės sporto šakos siūlo tobulinti aukšto meistriškumo finansavimo paskirstymo tvarką
Olimpinės komandinės sporto šakos siūlo tobulinti aukšto meistriškumo finansavimo paskirstymo tvarką | Alfredo Pliadžio nuotr.
„Lietuvos krepšinio namuose“ susirinkę devynių olimpinių komandinių sporto šakų federacijų vadovai sutarė inicijuoti pokyčius šalies sporto politikos formavime, tobulinant aukšto meistriškumo finansavimo paskirstymo tvarką ir strateginių tikslų įgyvendinimą.
Olimpinės komandinės sporto šakos siūlo tobulinti aukšto meistriškumo finansavimo paskirstymo tvarką 15 nuotr.
Futbolo, kerlingo, krepšinio, ledo ritulio, rankinio, regbio, tinklinio, vandensvydžio ir žolės riedulio federacijų atstovai diskutavo apie aukštojo meistriškumo finansavimo modelį ir kriterijus, kuriais vadovaujantis sporto federacijoms skiriamas valstybės finansavimas. Prieita vieningos nuomonės, kad dabar galiojantys kriterijai turi trūkumų ir neatitinka sporto šakų masiškumo proporcijos.
„Komandinės sporto šakos Lietuvoje telkia beveik 65 procentus olimpinės sporto bendruomenės, tačiau mums skiriamas biudžetas tesudaro vos 26 procentus, kai tuo tarpu individualios sporto šakos gauna 74 procentus siekiančią dalį iš valstybės skiriamos paramos Olimpiniam sportui, – pažymėjo asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Dainius Zubrus. – Greta masiškumo, komandinės sporto šakos susiduria su žymiai intensyvesniu nacionalinių čempionatų ir tarptautinių varžybų grafiku, taip pat didesniais ten dalyvaujančių sportininkų skaičiais, taigi, ir išlaidomis. Šiuos pokyčius mėginome inicijuoti ir anksčiau, esame išsiuntę oficialų raštą ir kvietimą susitikti su ministerijos atstovais, tačiau jokio atsakymo negavome. Todėl sutarėme sutelkti bendras jėgas, siekiant tikrų, o ne tik deklaratyvių pokyčių šalies sporto politikoje.“
„Pasižiūrėjus į kitų valstybių, kurios yra visai netoli, pavyzdžius, matome, kad masiškiausios sporto šakos ir atneša medalius. Keliama problema akivaizdi, todėl norime kalbėtis su sporto politikos formuotojais dėl finansavimo tvarkos tobulinimo, kad galimybių parvežti medalių turėtų ne tik individualios, bet ir žaidimų sporto šakos. Pagrindinė mūsų žinia – be masiškumo nebus meistriškumo ir medalių“, – kalbėjo pasitarime dalyvavęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius.
Masiškumo kriterijaus svarbą ne tik siekiant medalių, bet ir prisidedant prie visuomenės sveikatos ir fizinio aktyvumo gerinimo, pabrėžė ir Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vydas Gedvilas. „Pagal oficialią statistiką žaidimuose yra žymiai didesnis masiškumas negu individualiose sporto šakose, manau, ir finansavimas pagal tai turėtų būti skirstomas. Taip pat manau, kad masiškumo kriterijus turėtų būti labai svarbus ne tik aukšto meistriškumo rezultatų siekimui, bet ir sprendžiant vaikų sveikatinimo problemas. Norime atkreipti dėmesį į tai ir tikimės, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atkreips dėmesį ir ieškos būdų didinti masiškumą“, – sakė LKF vadovas.
Visos susirinkime dalyvavusios federacijos sutarė kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją ir pateikti pasiūlymus formuojant šalies sporto politikos ateitį. Kartu, federacijos ketina kreiptis ir į individualių sporto šakų atstovus bei jas atstovaujančias federacijas, siekiant inicijuoti kur kas platesnę diskusiją – forumą – dėl šalies sporto ateities.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
