E.Buckneris: „Jaučiau, kad vis dar galiu varžytis aukštesniame lygyje“

Po Naujųjų į Lietuvą atvykęs amerikietis Ericas Buckneris tapo paskutine trūkstama Alytaus „Wolves“ komandos priekinės linijos dalimi. Stokojęs jėgos po krepšiu Alytaus klubas papildymo ieškojo kelis mėnesius.

Didžiąją savo karjeros dalį praleidęs pajėgiausiose Europos krepšinio lygose aukštaūgis iš JAV liko sužavėtas aukštu Lietuvos krepšinio lygiu ir teigė yra pasiruošęs padėti komandai kovoje dėl pergalių.

Savo pirmajame interviu E.Buckneris papasakojo apie prisijungimą prie „Wolves“, savo stipriąsias savybes, šaltą Lietuvą, muziką, vaikystės svajones bei idealus ir šeimą.

– Žaisdamas antroje Turkijos krepšinio lygoje sulaukėte pasiūlymo persikelti į Lietuvą. Papasakokite, kaip tapote „Wolves“ nariu?

– Žaidžiau antroje Turkijos lygoje, kurioje, tiesą sakant, yra gan fiziškas krepšinis. Teisėjai ten nėra patys geriausi, todėl leidžia kietą žaidimą. Visgi jaučiau, kad vis dar galiu varžytis aukštesniame lygyje. To norėjau. Tiesa, į Turkiją atvykau per vieną iš savo gerų draugų, kuris gavo pasiūlymą ir įkalbėjo mane prisijungti kartu, kad laimėtume lygą drauge. Noriu laimėti, tai man yra svarbiausia. Staiga gavau galimybę prisijungti prie „Wolves“. Pakalbėjęs su agentu, jaučiau, kad ši komanda gali man duoti tai, ko noriu: žaisti aukštame lygyje. Atvykau ir mėginu prisitaikyti. Nėra paprasta, bet tikiu, kad viskas bus gerai ir galėsiu žaisti taip, kaip norėčiau.

– Kokio stiliaus žaidėjas esate? Ką galėtumėte duoti „Wolves“ komandai?

– Manau, kad žaidžiu agresyviai ir kietai. Būsiu atviras: galbūt nesu pats talentingiausias žaidėjas, tačiau žaidžiu kietai. Tai yra pats svarbiausias dalykas.

– Kokie jūsų tikslai „Wolves“ komandoje?

– Mano tikslas visur ir visada yra toks pats – laimėti turnyrą. Man nesvarbu, kiek pelnysiu taškų ar kitus statistinius rodiklius. Svarbiausia man, kad komanda laimėtų.

– Ką žinojote apie Lietuvą prieš čia atvykdamas?

– Kad čia labai šalta. Mano geras draugas čia žaidė anksčiau ir apie Lietuvą atsiliepė tik pačiais geriausiais žodžiais, bet paminėjo, kad būtinai atsivežčiau šiltą striukę. Kol kas viskas puiku: komandos draugai labai draugiški, gerai mane priėmė, čia labai skanus maistas.

– Per savo karjerą žaidėte ir keliose pajėgiausiose Europos lygose, ir tokiose egzotiškose šalyse kaip Pietų Korėja. Dabar jau esate sužaidęs kelerias rungtynes Lietuvoje. Koks krepšinis čia yra žaidžiamas, lyginant su kitomis šalimis?

– Manau, kad krepšinio lygis Lietuvoje yra labai aukštas, čia žaidžiamas kietas, fiziškas krepšinis. Lygiai taip pat, kaip mes, kitos komandos taip pat siekia pergalės, todėl lyga labai konkurencinga. Džiaugiuosi čia žaisdamas ir, aišku, tikiuosi, kad laimėsime turnyrą.

– Prieš rungtynes visada apšilinėjate su ausinėmis. Kokios muzikos klausotės?

– Gyvenau Atlantoje, todėl klausau daug reperių iš ten. Prieš rungtynes mėgstu klausyti muzikos, kuri mane užvestų. Klausau reperių T.I. arba Young Jeezy ir kitų tokio tipo vaikinų.

– Kaip atrodo jūsų rungtynių diena?

– Priklauso nuo dienos, tačiau įprastinė diena atrodytų taip: atsikeliu, pavalgau gerus pusryčius. Jei turime rytinę treniruotę, tai joje dalyvauju. Priimu savo darbą rimtai, todėl ir treniruotėse stengiuosi iš visų jėgų. O po treniruotės laukia pietūs, po kurių einu nusnūsti. Atsibudęs būnu pasiruošęs vakarui.

– Kuo svajojote tapti vaikystėje?

– Man labai patinka automobiliai, todėl kadaise svajojau tapti profesionaliu lenktynininku, kai buvau jaunesnis. Bet, deja, aš tam tiesiog per aukštas. Automobilius laikau savo pirmąja meile.

– Kokie yra jūsų pomėgiai? Ką veikiate laisvalaikiu?

– Daug laiko praleidžiu prie kompiuterio, domėdamasis įvairiais verslais ir investicijomis. Taip pat domiuosi nekilnojamu turtu ir automobiliais.

– Kokie krepšininkai buvo jūsų idealai?

– Kai buvau mažas, mano idealu buvo Allenas Iversonas. Aišku, taip pat ir Michaelas Jordanas. Bet paaugęs pradėjau stebėti savo sudėjimo žaidėjus. Įsimylėjau Keviną Garnettą, tai pat Shaquille‘ą O‘Nealą, nes jis buvo ypač dominuojantis – būtent tokius kovingus žaidėjus.

– Į Lietuvą atvykote ne vienas. Papasakokite apie savo šeimą.

– Turiu žmoną vardu Amanda ir keturis vaikus. Du vyresnius – dvylikos metų sūnų Christiną, dešimtmetę dukrą E‘mon ir du mažesnius sūnus – dvimetį Andrew ir beveik vienerių metų amžiaus Alexą. Daugiau vaikų nenoriu.