Košmarišką svorio metimo naktį išgyvenęs R.Krilavičius pasirengęs debiutuoti KSW narve
Raimondas Krilavičius | asmeninio archyvo nuotr.
„Vakar nevalgiau, negėriau, padariau reikiamą svorį, pradėjo skaudėti skrandį, burnoje – putos... Visą naktį negalėjau užmigti“, – apie savo košmarišką naktį prieš KSW'78 svėrimus sportas.lt pasakojo MMA kovotojas Raimondas Krilavičius (7-2-1).
Šeštadienį Ščecine (Lenkija) lietuvis debiutuos KSW organizacijos narve, kuriame susitiks su lenku Oskaru Szczepaniaku (3-1-0). Kova vyks svorio kategorijoje iki 70,3 kilogramų – tiek „spartietis“ paskutinį kartą svėrė paauglystėje.
„Atvirai pasakysiu, negalvojau, kad bus taip sunku su tuo svoriu. Tačiau dabar džiaugiuosi, kad pavyko tai padaryti, nors žvelgiu į save ir matau, koks vis dar esu išdžiūvęs, – kalbėjo R.Krilavičius. – Atrodau kaip miręs. Per visą pasirengimo periodą nusimečiau 14 kilogramų. Kosmosas. Sunku, neslėpsiu, buvau pasiekęs ribą, kuomet norėjosi viską mesti... Darai, darai, pasiunti viską velniop, nes jautiesi tiesiog nusikalęs, bet esu čia, viskas pavyko“.
Su Sportas.lt „Sparta Fight Gym“ kovotojas kalbėjo dar prieš oficialią KSW'78 spaudos konferenciją, kurioje laukė akistata su priešininku. Tačiau sportininkas jau buvo spėjęs atlikti dalį visos privalomos turnyro rutinos – fotosesija, parašai ant plakatų, rūbų bei pirštinių prisimatavimai, medicininė patikra po oficialaus svėrimo.
R.Krilavičius teigė, kad visa rutina ir organizatorių rūpestis sportininkais tikrai padarė neišdildomą įspūdį: „Vau, tiesiog negaliu atsigauti, nes dar nesu gyvenime buvęs tokiame turnyre, kur tiek dėmesio sulaukia kovotojai. Viskas labai panašu į UFC... Bent jau tiek, kiek esu matęs“.
Paklaustas, ar tasai dėmesys nekelia papildomo streso, susimąstė. Čia jį aplenkė tame pačiame kambaryje gyvenantis treneris Andrius Šipaila. Deja, žodžio, kurį išbėrė treneris, cituoti negalime.
„Teisingai, p***“, – linktelėjo R.Krilavičius.
„Niekas jam neuždraudė jausti streso“, – dar kartą įsiterpė treneris.
„Jaučiuosi gerai... Vakar prasilenkiau su priešininku, šiandien jis man už nugaros stovėjo“, – atrodo, pasakoti pradėjo R.Krilavičius, tačiau čia tuoj prie jo prišoko A.Šipaila ir pradėjo daryti alkūnės sąnario laužimą.
„Matai, nepasiduoda, jau stiprus Raimondas“, – juokėsi treneris.
Juokėsi ir R.Krilavičius: „Laiko alkūnė“.
„Nėra jokios baimės. Juk dažniausiai pradeda jaudulys kilti iš vidaus. Tačiau kol kas to nejaučiu. Gal rytoj pradės viskas zurgti. Dabar galvoju tik apie padarytą svorį. Tai buvo mano pergalė, nes...“, – ir čia vėl pasigirdo trenerio klausimas.
„Kas tokia? – klustelėjo A.Šipaila. – Kokia pergalė? Aš tau prieš dvi savaites sakiau, kad ne į svorio metimo čempionatą važiuojame“.
„Viena iš pergalių, – pasitaisė ir į trenerį atsisuko R.Krilavičius. – Kai tik atvažiavome į Ščeciną, svėriau 77 kilogramus. Įsivaizduok, vakar aš svėriau 77 kg... Viena pergalė – svoris padarytas. O dabar žinau, kad eisiu kovoti. Noriu kovoti. Kuo greičiau, tuo geriau. Anksčiau jaudulys pradėdavo kirbėti iki kovos likus dviem dienoms. Dabar to nėra“.
Po kelių akimirkų R.Krilavičius prisipažino, kad nei pats, nei A.Šipaila netikėjo, kad pavyks „tilpti“ į 70,3 kilogramus – juk net ant dziudo kilimo anksčiau sportininkas kovodavo svorio kategorijoje iki 81 kilogramo.
„Ir dabar džiaugiuosi, nes supratau, kad pasirengime nebuvau pasiekęs kritinės ribos. Galiu daryti tokį svorį. Pažiūrėsime, kaip pasiteisins šis mano sprendimas, – sakė R.Krilavičius. – Tačiau dabar tikiu, kad ateityje kalsiuosi būtent šioje svorio kategorijoje“.
Sugrįžus prie priešininko temos, R.Krilavičius prisipažino nesantis suvalkietis, mokantis lenkų kalbą, todėl su O.Szczepaniaku persimesti bent keliais žodžiais neteko.
„Pirmą kartą jį pamačiau, kuomet vakar ėjau tikrintis svorio. Stovėjau ir pajaučiau žvilgsnį. Jis stovėjo man iš dešinės. Pakėliau galvą, atsisukau, o jis staigiai nusuko akis, – pasakojo Lietuvos kovotojas. – Ir šiandien, per svėrimus, jis vengė kontakto. Jis stebi, bet stengiasi padaryti viską, kad mūsų žvilgsniai nesusitiktų. Nėra kontakto“.
„Bus kontaktas po dviejų valandų“, – įsiterpė A.Šipaila, primindamas, kad dar laukia spaudos konferencija ir žvilgsnių akistata.
R.Krilavičius truktelėjo pečiais.
„Na, nėra kontakto, tai nėra... Net nežinau, ar aš jam tą ranką būčiau kišęs sveikintis, jei tasai kontaktas ir būtų buvęs. Ne tas man rūpėjo“, – teigė kovotojas.
Ir čia paskutinis A.Šipailos raginamasis žodis: „Viskas, einame pasivaikščioti“.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
