V.Paškevičius: apie kovą su čekų ekipažu, kopas, išgąsdinusį cilindrą ir 70 km su pramuštu ratu

 Ketvirtoji Dakaro ralio diena pažymėta visišku Lietuvos ekipažų fiasko automobilių įskaitoje, tačiau kitose kategorijose mūsų tautiečiams sekėsi kur kas geriau. Sunkvežimių įskaitoje lenktyniaujanti ekipa „Constra Racing“ ir vėl finišavo tarp dešimties greičiausių komandų.

Po finišo Vaidotas Paškevičius pasakojo, kad pirmoji greičio ruožo dalis buvo itin sėkminga. Ekipažas puikiai tvarkėsi su įspūdingo dydžio kopomis. Komandos vairuotojas tvirtino, kad iš pradžių reikėjo prisiminti, kaip per tokius smėlynus važiuoti. Tačiau ritmą greitai pagavę lietuviai ėmė demonstruoti stabilų tempą ir įsivėlė į kovą su sunkvežimiu iš Čekijos, prie kurio vairo sėdėjo šios šalies Dakaro ralio legenda Martin Soltys.

„Vos išvažiavus iš bivako matėsi smėlingos vietos, tad supratome, ko laukti. Prieš startą sulaukėme fanų iš Lietuvos dėmesio, tai pasifotografavome, padainavome. Na ir pajudėjus į startą beveik iškart gavome kopas. Kadangi jos važiuotos prieš metus, reikėjo laiko prisiminti, kaip teisingai jas įveikti. Bet iš pirmo sykio nepakilome ne mes vieni. Vėliau pradėjome važiuoti geriau ir pasigavome čeką M.Soltys. Jis puikus lenktynininkas, nes organizatoriai jam suteikė aukštą, 503-iąjį numerį. Tai su juo mes visą dieną važiavome kartu ir kovojome, lenkėme vieni kitus. Kova buvo tikrai graži“, - sakė V.Paškevičius.

Nors V.Paškevičiaus, Slavomir Volkov ir Tomo Gužausko trijulė finišą pasiekė greičiausiųjų dešimtuke, preliminarioje septintoje vietoje, tačiau likus pusantro šimto kilometrų iki finišo lietuviai vėl susidūrė su techninėmis problemomis. Tiesa, jos nebuvo tokios, kurios priverstų sustoti ar mažinti tempą.

„Po neutralizacijos, likus 140 km iki finišo, nustojo veikti vienas variklio cilindras. Jau galvojome, kad viskas, teks stoti. Bet užgesinus ir užvedus variklį vėl visi cilindrai veikė, todėl važiavome toliau. Tęsėme kovą, bet jautėsi, kad kartais vėl neturime visos galios. Nepaisant to, nepaleidome M.Soltys iš akių ir toliau su juo kovojome.

Likus iki finišo 70 km pramušėme galinį ratą, bet automatinei pripūtimo sistemai pavyko palaikyti tinkamą slėgį ir rato keisti jau nebestojome. Finišą pasiekti pavyko ir rezultatu esame patenkinti. Diena buvo tikrai sudėtinga, komanda pavargo. Reikės atiduoti sunkvežimį į mechanikų rankas ir anksčiau eiti ilsėtis, nes praėjo dar tik trečdalis Dakaro, o nuovargis tikrai jaučiasi. Ypač po tokios dienos kaip ši“, - pasakojo V.Paškevičius.