Du įvarčius Pasaulio taurės pusfinalyje pelniusio J.Alvarezo istorija: dėl futbolo pakvaišęs didžiausias L.Messi sirgalius jau 11-os buvo kviečiamas į „Real“ įkvepiančios Pasaulio taurės 2022 istorijos
Lionelis Messi ir Julianas Alvarezas | Scanpix nuotr.
Vykstant 2022 metų Pasaulio taurės turnyrui Katare, „Sportas.lt“ kviečia susipažinti su turnyre dalyvaujančiais žaidėjais, kurių istorijos įkvepia futbolo aistruolius visame pasaulyje. Paskutinėje istorijoje norime jums papasakoti čempionato pusfinalyje du įvarčius prieš Kroatiją pelniusio argentiniečio Juliano Alvarezo istoriją.
22-ejų metų J.Alvarezas nuo pat vaikystės dievino Lionelį Messi. Prieš dešimtmetį darytoje nuotraukoje matyti, kaip dar paauglys J.Alvarezas pozuoja su savo dievaičiu ir šypsosi nuo ausies iki ausies.
10 years ago: asking Leo Messi for a pic as big fan, dreaming of World Cup one day…
— Fabrizio Romano (@FabrizioRomano) December 13, 2022
Tonight: Julián Álvarez from Calchín scores in World Cup semifinal.
🕷️🇦🇷 #Qatar2022 pic.twitter.com/DhwozBijJu
J.Alvarezas gimė darbininkų klasės šeimoje mažame Kalčinės mieste, esančiame maždaug už 350 km nuo L.Messi gimtinės Rosario. Kaip ir visur Argentinoje, Čalčinėje futbolas yra neatsiejama kultūros dalis, o jaunasis J.Alvarezas taip pat buvo apsėstas šio žaidimo, o tarp brangiausių jo daiktų – gerokai per dideli Argentinos rinktinės marškinėliai.
„Kai teisėjai šeštadieniais atvykdavo į rungtynes, jie ateidavo pasisveikinti ir iškart klausdavo, ar žais „mažasis voras“, – pasakojo Rafaelis Varas, kuris pirmą kartą kamuolį spardantį J.Alvarezą pastebėjo kai jam buvo vos dveji metai. „Visi matydavo jį ir kalbėdavo, kad Kalčinoje yra „enanito“ (mažas vyrukas, – aut. past.), kuris visus tiesiog naikina. Nuo pat mažens jis rodė, kad yra geriausias“.
„Mažojo voro“ pravardę J.Alvarezui davė vienas iš brolių, kadangi jis taip gerai valdė kamuolį, kad atrodė, jog turi daugiau nei dvi kojas.
„Jam buvo dveji metai ir jis būdavo su savo broliais, kurie treniravosi mano futbolo mokykloje“, – „The Athletic“ pasakojo R.Varas. „Pirmą kartą išėjęs į aikštę jis pamatė kamuolį ir puolė bėgti paskui jį. Jis bėgo per visą aikštę, iš vienos pusės į kitą, nors kamuolys buvo didesnis už jį.
Jo broliai su komandos draugais treniravosi, o Julianas, būdamas labai mažas, norėjo daryti tą patį ir juos mėgždioti. Į futbolo mokyklą jis atėjo būdamas trejų su puse metų. Matėme jo savybes ir aš juokaudavau, kad turime išskirtinį talentą, o tai galiausiai tapo realybe“.
Pasak R.Varaso, jaunasis J.Alvarezas visada kėlė sau aukštus tikslus.
„Jis buvo „River Plate“ ir „Barcelona“ gerbėjas, visada norėjo žaisti profesionalų futbolą, žaisti kartu su L.Messi“, – sakė R.Varas.
Visgi jeigu būtų buvęs priimtas vienas sprendimas, J.Alvarezas jau daugiau nei dešimtmetį galėjo būti Madrido „Real“ žaidėjas.
Jau būdamas 11 metų sudomino Madrido „Real“ komandą. Visgi dėl jauno savo amžiaus jis liko Argentinoje, nes pagal Ispanijos futbolo federacijos įstatymus klubams buvo sunkiau pasirašyti sutartis su ikimokyklinio amžiaus vaikais iš užsienio šalių.
„Pirmą kartą pamačiau Julianą, kai jam buvo 11 metų“, – pasakojo Piero Foglia, tuo metu vadovavęs „Deportivo Atalaya“ klubui, esančiam už pusantros valandos kelio nuo Kalčinos. „Mano draugas buvo teisėjas ir man apie jį papasakojo“.
„Deportivo Atalya“ išugdė žaidėjų, kuriė vėliau žaidė „Primera“ čempionate ir už jo ribų, o P.Foglia buvo Argentinos jaunimo rinktinių skautas, todėl apie jaunuosius žaidėjus žinojo nemažai.
„Pasiūliau dirbti kartu, galvojant apie jo ateitį ir traktuojantį jį kaip projektą, kurio laikas ateis ir jis norės siekti profesionalaus futbolininko karjeros. Tada į Argentiną atvyko „Real“ sporto direktorius Ramonas Martinezas ir pasakė, kad jeigu pastebėčiau kokių nors išsiskiriančių jaunų futbolininkų, turėčiau jam apie tai papasakoti. Aš tai ir padariau apie J.Alvarezą.
Jis pakvietė msu į turnyrą Žironoje. J.Alvarezas žaidė jaunimo rinktinėje ir tikrai išsiskyrė, todėl Madridas atkreipė dėmesį ir norėjo pasirašyti su juo sutartį, bet pagal ką tik tuo metu įvestas naujas FIFA taisykles, jis negalėjo to padaryti būdamas tokio amžiaus. Jam turėjo būti 16 metų, bet buvo tik 11. Galite tai įsivaizduoti? Jam būtų reikėję laukti labai ilgai“, – pasakojo P.Foglia. „Jeigu taisyklės būtų buvusios tokios pačios, kaip tada, kai L.Messi atvyko į „Barceloną“ (2001 m. iš „Newell’s Old Boys“), Julianas būtų pasirašęs sutartį su „Real“.
Daug klubų jau žinojo apie jį, bet jis nebuvo pasiruošęs palikti namus. Jam būtų buvę labai sunku išsikraustyti, todėl reikėjo palaukti tinkamo momento.
Daugelyje klubų jam buvo surengtos peržiūros, bet ne tam, kad jis gautų kvietimą į tuos klubus, o tam, kad usžinotų, kaip viskas vyksta tuose klubuose, jog atėjus laikui jis galėtų priimti teisingus sprendimus“.
Kadangi J.Alvarezo šeima buvo kukli bei gyvenusi daugiausiai dėl žemės ūgio ir gyvulininkystės žinomame vos 3 tūkst. gyventojų miestelyje, J.Alvarezas augo su doromis vertybėmis.
„Geriausias dalykas buvo jo mentalitetas“, – pasakojo P.Foglia. „Jis visada buvo geresnis už komandos draugus ir varžovą, bet ne tik futbolo prasme. Tai, kaip jis treniruodavosi, koks buvo jo elgesys, jo nuolankumas… Viskas buvo kitaip. Jis buvo kuklus vaikinas, niekada nekovojo su varžovais. Buvo rungtynių, kai žaidėjai traukdavo jį už marškinėlių, prieš jį grubiai prasižengdavo, bet jis niekada su jais nesiginčijo, nesimušė, neklausinėjo, kodėl jam trenkė ir panašiai. Jis niekada nesiginčijo su teisėjais ar varžovais. Jo komandos draugai ir varžovais visada jį gerbė. Kai jis įmušdavo įvartį, driblinguodavo su kamuoliu ar tiesiog smūgiuodavo iš toli, visi jam plojo ir kalbėjo apie mažąjį Kalčino vorą“
Būdamas 16 metų J.Alvarezas sudomino „River Plate“ ekipą – vieną didžiausių Pietų Amerikos klubų ir vieną iš dviejų stipriausių Argentinos komandų. Tai buvo aplinka, kurioje J.Alvarezas galėjo išsiugdyti savo tvirtumą, kurio reikalaujama „Primera“ lygoje.
Visgi tiek J.Alvarezas, tiek jo šeima niekada nepamiršo pirmojo trenerio R.Varaso.
„Esu viešojo sektoriaus darbuotojas, o po pietų pardavinėju produktus prekybos centrams“, – pasakojo R.Varas. „Turėjau automobilį, kuris buvo per mažas mano daiktams. Vieną penktadienį kalbėjausi su Juliano tėvu apie tai, kad jo sūnus atsiuntė man pasirašytus savo „River Plate“ marškinėlius su dedikacija: „Mano pirmajam treneriui, kuris lydėjo mane žengiant pirmuosius žingsnius“. Tai buvo gražu.
Kitą dieną jo tėvas man paskambino ir pasakė: „Atvažiuoju pas tave į namus“. Jis atvažiavo pypsėdamas naujo mikroautobuso signalu! Neįsivaizdavau kas vyksta ir labai verkiau. Neturėjau žodžių jam atsidėkoti, jų neturiu iki šiol.
Tą vakarą Julianas man paskambino, mes prakalbėjome 10 minučių, o aš negalėjau pasakyti daugiau nei trijų žodžių, nes buvau susijaudinęs ir verkiau.
Jo ir jo šeimos gestas manęs nenustebino, bet pati dovana – labai. Aš jau buvau pakankamai laimingas dėl marškinėlių“.
J.Alvarezas buvo talentas, 2021 m. tapęs rezultatyviausiu „Primera“ žaidėju ir per 35 rungtynes pelniusiu 20 įvarčių. Už savo pasirodymus J.Alvarezas buvo pripažintas Pietų Amerikos metų futbolininku, taip pat buvo pakviestas į Argentinos rinktinę, kur triumfavo 2021 m. „Copa America“ turnyre.
Prieš 2022/23 m. sezoną „Manchester City“ nusprendė pasikviesti J.Alvarezą, sumokėdami „River Plate“ gana menką 14,1 mln. svarų išpirką.
„Man City“ ekipoje jis rungtyniauja kartu su Norvergijos fenomenu Erlingu Haalandu, o Argentinos rinktinėje – su savo vaikystės dievaičiu L.Messi.
Jis muša du įvarčius Pasaulio taurės turnyro pusfinalyje, o dabar vos 22-ejų metų „mažasis voras“ ruošis ir didžiausiam savo karjeros iššūkiui – finalui prieš Prancūziją.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
