Moterų futbolas ir vėl paliktas užribyje
Šiaulių „Gintra“ | Lino Grikiečio nuotr.
Dvidešimt metų Lietuvos moterų futbolo padangėje esantis Šiaulių „Gintros“ klubas, reprezentuojantis šalį elitiniame Europos turnyre UEFA moterų Čempionių lygoje, daugelį metų ugdantis žaidėjas nacionalinei moterų futbolo rinktinei, reaguodamas į viešai pasirodžiusią informaciją dėl siūlomo formato Lietuvos futbolo federacijos (toliau – LFF) Vykdomojo komiteto ir Konferencijos narių sudarymui, išreiškia savo poziciją.
Visuomenėje kilus diskusijoms ir atrodytų priėjus vieningos išvados – į futbolo valdymo, organizavimo procesus turi būti įtraukta kuo daugiau licencijuotų klubų, paaiškėjo, kad tokia privilegija bus skirta ne visiems. Išryškėjo ir kita problema – panašu, kad moterų futbolo klubai Lietuvoje klubais nėra laikomi. Po gruodžio 1 d. įvykusio LFF Vykdomojo komiteto posėdžio pasirodė pranešimas spaudai, kuriame įvardinta, kad nuspręsta teikti pasiūlymą į kasmetinę Konferenciją deleguoti 8 A lygos ir 6 Pirmos lygos klubus. Pranešime net nepaminima, kad visi klubai bus vyrų. Tai turi būti taip aišku, kad net akivaizdu nėra reikalo vargintis įvardinti konkrečiau, kad šios pozicijos suteikiamos tik vyrų klubams, o moterų klubai dalyvauti valdymo procesuose galės tik per rakto skylutę – juos visus atstovaus 1 balsas: Lietuvos moterų futbolo asociacija.
Siekiant gauti UEFA licenciją yra būtina atlikti nemažus namų darbus, įgyvendinti nustatytus kriterijus ir „Gintros“ klubas jau ne pirmus metus juos išpildo. Savo ruožtu UEFA suteikdama metinę licenciją Šiaulių miesto reprezentacinei komandai tuo pačiu suteikia galimybę dalyvauti prestižiniame UEFA moterų Čempionių lygos turnyre, kurio pajėgumas, profesionalumas ir reikalavimai kasmet dėl FIFA ir UEFA pastangų sparčiai auga. Nesiekiant aukštinti ar ginti tik savo klubo intersų, bet atstovaujant visą moterų futbolo bendruomenę ir neturint tikslo įžeisti vyrų Pirmos lygos klubų, tiesiog sunku suprasti, kuo iš esmės remiantis šie klubai yra vertinami pranašiau, kad jiems planuojama skirti 6 vietas (t.y. 6 balsus) aukščiausiame futbolo valdymo organe LFF Konferencijoje, kai tuo tarpu visi moterų klubai yra nustumiami į visiškas futbolo paraštes ir jiems yra nenumatyta nei viena nario vieta.
Kyla natūralūs klausimai – ar moterų futbolas apskritai turi siekį Lietuvoje tapti profesionalia sporto šaka? Ar verta ir toliau moterų futbolo klubas investuoti? Ar moterų futbolas Lietuvoje turi perspektyvą augti, išgyventi proveržį, kuris kalbant apie moterų futbolą visoje Europoje tiesiog alsuote alsuoja ir tai galima matyti ne tik stebint Europos ar pasaulio moterų futbolo čempionatus, bet ir klubinius turnyrus. Tai klausimai, kurie ypatingai svarbūs visiems moterų futbolo klubams Lietuvoje, tačiau atsakymai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški. Kol kas, vertindami tik pateiktus siūlymus balsavimui Neeilinėje LFF Konferencijoje, galime atsakyti, kad ne.
