KOK „Grand Prix“ visą savo arsenalą parengęs R.Avlasevičius: „Žinau, kad esu labai geras kovotojas“
Raimondas Avlasevičius l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Dėl fizinio pasirengimo aš nepergyvu. Baisiau, kad tai yra profesionalus ringas – viskas vyksta be apsaugų, todėl kiekvienas smūgis, kova gali „atnešti“ mikro traumą“, – svarstė „Sparta Fight Gym“ kovotojas Raimondas Avlasevičius, kuris šeštadienį Taline vyksiančiame KOK turnyre kausi dėl svorio kategorijos iki 77 kilogramų „Grand Prix“ laimėtojo titulo.
Pirmoje kovoje lietuvis susitiks su ukrainiečiu Romanu Jaryšu. Šios kovos laimėtojas finale susitiks su dvikovos tarp lenko Deniso Makowskio ir esto Marko Sultso nugalėtoju.
„Tikiu, kad kausiuosi finale, todėl galvoju, kad pirmoje norėčiau išvengti traumų ar kokių nemalonumų, – sportas.lt sakė R.Avlasevičius. – Gali būti kuo puikiausiai pasirengęs fiziškai, tačiau priešininkas gali pataikyti, tarkime, į kelį ir vėliau bus sunku kautis finale. Taigi, baisiausia čia yra traumos“.
R.Avlasevičius pabrėžė, kad pastaruoju metu treniruotėse daug dėmesio skyrė gynybai.
„Žinau, kad ten tikrai yra spragų, nors ne visi tai pastebi, – teigė 24-ų kovotojas. – Tačiau tai pastebiu aš, ir man tai labai nepatinka. Todėl stengiuosi tobulėti. Be to, tobulinu ir savo smūgius dešine ranka, nes daugiau nokautų kol kas yra padaryta kaire. Dešinė kažkodėl stringa“.
Sportininko teigimu, kovotojo kelyje svarbiausia nuolat norėti tobulėti, kiekvieną dieną stengtis būti geresniu negu praėjusią dieną.
„Ir kovose visada stengiuosi būti geresnis negu buvau anksčiau... Atvirai? Aš nemėgstu žiūrėti savo kovų, nesvarbu, ar laimiu, ar pralaimiu. Tiesiog kiekvieną kartą matau labai daug neišpildytų momentų. Žinau, kad galėtų būti geriau, – sakė R.Avlasevičus. – Nesijaučiu pasiekęs savo piko. Tikiuosi jį pasiekti po gero penkmečio. Būtent tuomet tikiuosi pasiekti savo viršūnę“.
Paklaustas, kokias didžiausias savo klaidas yra pamatęs vaizdo įrašuose, R.Avlasevičius nusijuokė: „Tikrai negaliu atskleisti“.
„Siaubingiausia, bet ją jau ištaisiau? Gal nėra tokios – anei siaubingos, anei ištaisytos, – juokėsi kovotojas. – Esu perfekcionistas. Todėl klaidų matau nemažai. Gyvenime toks perfekcionistas nesu, bet treniruotėse ir ringe tikrai galiu prie savęs kabinėtis. Kovose noriu išpildyti viską 100 proc. Jeigu treneris man pasako „va, čia jau buvo neblogai“, suprantu, kad buvo gerai. Bet yra treneris pasakęs, kad viskas yra blogai... Yra tų klaidų. Bet žinau tą esminę. Bet varžybose stengiuosi apie tai negalvoti. Aš vis vien žinau, kad esu geresnis už priešininką. Aš žinau, kad esu labai geras kovotojas“.
Tačiau R.Avlasevičius žino, kas neretai pakiša koją: psichologinis nusiteikimas.
„Gerai, kai kovos vyksta užsienyje, nes namų sienos ne tik padeda, bet ir spaudžia, – sakė R.Avlasevičius. – Paskutinę dieną prieš kovą nesinaudoju socialiniais tinklais, nes rašo daug draugų, visi klausinėja, linki sėkmės, atsiranda draugų iš senų laikų, kurie tikisi, kad galiu jiems bilietą į renginį gauti... Ir nežinau, ar žinutės „Davai, seni, išjunk jį pirmame raunde“ padeda prieš pat kovą. Tai vargina. Kuomet kauniesi užsienio arenose, dažniausiai, niekas apie tai ir nesužino. Mažesnis psichologinis spaudimas“.
Pradėjęs kalbą apie „Grand Prix“ turnyrą R. Avlasevičius pabrėžė: „Visi jie geri, visi patyrę“.
„Man nesvarbu, su kuriuo kada susitikti. Man svarbiausia, kad priešininkai būtų geri, – sakė kovotojas. – Aš noriu, kad priešininkai „duotų“ man gerą kovą. Man patinka kautis su gerais, nes tuomet būna techniška kova, tai nepavirsta mėsmale. Man patinka geri priešininkai, nes su jais galiu parodyti visą savo arsenalą“.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
