Serbijoje – taiklūs Lietuvos paralimpinės rinktinės šaulės šūviai ir sidabro medalis
Raimedos Bučinskytės nuotr. | Organizatorių nuotr.
Raimeda Bučinskytė iškovojo vieną svarbiausių apdovanojimų savo sportinėje karjeroje. Lietuvos paralimpinės rinktinės šaulė tarptautinėse žmonių su negalia „Grand Prix“ serijos varžybose Serbijoje pasipuošė sidabro medaliu. Tai – antras tokio lygio varžybų apdovanojimas šiaulietės karjeroje.
Mūsų šalies sportininkė finišavo antra P2 pratime – šaudyme į taikinį iš 10 metrų pneumatiniu pistoletu. R. Bučinskytė nusileido tik Tokijo paralimpinių žaidynių bronzos laimėtojai vengrei Krisztinai David.
„Finale sekėsi geriau nei atrankos varžybose, nes buvau alkanesnė tikrąja to žodžio prasme. Šaudyme yra daugybė niuansų, tarp jų svarbi ir mityba, taigi, per gausūs pusryčiai gali atsiliepti taiklumui. Finalas vyko popiet, taigi nedidelis alkio jausmas buvo tik į naudą, pagerėjo koncentracija.
Esu patenkinta savo pasirodymu. Dėl pirmos vietos kovoti šįkart galimybių nebuvo, nes auksą pelniusi varžovė parodė maksimumą – pagerino ir asmeninį, ir pasaulio rekordus. Esu laiminga dėl sidabro, tai įrodo, kad galiu ne tik būti finale, bet ir kovoti dėl apdovanojimų“, – Parateam.lt pasakojo šaulė.
Šis sidabro medalis – viena svarbiausių Raimedos karjeros pasiekimų. Sidabrinį „Grand Prix“ serijos varžybų apdovanojimą mūsų šalies sportininkei prieš kelis metus pavyko iškovoti kaimyninėje Lenkijoje.
Šiais metais Europos čempionate R. Bučinskytė užėmė aukštą penktą vietą.
„Džiaugiuosi Raimedos pasiekimais ir užsispyrimu. Nors mūsų šalies šaulei nepavyko prasibrauti į Tokijo žaidynes, bet ji demonstruoja ryžtą ir toliau siekia svajonės startuoti paralimpinėse žaidynėse, dabar jau po dvejų metų Paryžiuje. Matome akivaizdų Raimedos progresą, ji pajėgi pasiekti tikslą“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
„Kai nepatekau į Tokijo žaidynes, vis tiek jas stebėjau, nors buvau sau pažadėjusi to nedaryti… Man buvo įdomu, bet tuo pačiu skaudu ir graudu. Ėmė pyktis ant savęs, kad nepatekau, net ašarų buvo.
Tačiau aš bandau tai paversti teigiama energija ir dar didesne motyvacija patekti į Paryžių. Turiu labai didelį norą varžytis ir manau, kad šie metai man bus lūžio metai, kai tapsiu nuolatine finalų dalyve. Nes aš tiesiog to labai labai noriu“, – šio sezono pradžioje apie paralimpinę svajonę kalbėjo R. Bučinskytė.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.