Praėjusių metų „Rimi Vilniaus maratono“ nugalėtojas L.Tarasevičius: „Bėgimas išlaisvina mintis po sunkios darbo dienos“

 Maratonas – įvairiomis legendomis apipintas, fizinio ir emocinio pasiruošimo reikalaujantis bėgimas. Pernai „Rimi Vilniaus maratone“ pirmas finišavęs bėgikas Lukas Tarasevičius sako, kad įveikti maratoną ir jį laimėti – didelė ir nelengva pergalė, tačiau bėgimas suteikia geras emocijas ir padeda užmiršti rūpesčius. Patyręs sportininkas dalijasi savo rekomendacijomis, kurios pravers besiruošiantiems įveikti maratono trasą ar trumpesnę bėgimo distanciją rugsėjo 11 d. Vilniaus centre vyksiančiame šių metų maratone. Artėjant renginiui programos „Ruoškis bėgti“ koordinatorė ir bėgikė Ingrida Voicechovska primena, kad kiekvienas maratono dalyvis distanciją turėtų pasirinkti pagal savo galimybes bei tempą, o bėgant svarbiausia – jausti malonumą.

Bėgimas sukelia džiaugsmą

Bėgiką Luką Tarasevičių sportas lydėjo nuo mokyklos suolo, tačiau profesionaliau bėgimu vaikinas susidomėjo studijų metais. Bėgimas jam pasirodė įdomi sporto šaka, o atkaklumas ir užsispyrimas padėjo laimėti ne vieną medalį bei skirtingose varžybose užimti aukštas prizines vietas – praėjusiais metais vaikinas laimėjo ir „Rimi Vilniaus maratoną“, įveikęs 42 kilometrų trasą. Nors tokio ilgio distanciją bėgo pirmą kartą, finišo liniją iš visų dalyvių jis kirto greičiausiai – mažiau nei per pustrečios valandos.

Bėgimas vilniečiui padeda palaikyti gerą ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. „Per ilgą laiką užsiimdamas šiuo sportu pastebėjau, kad kuo daugiau bėgioji – tuo labiau tai teikia ir džiaugsmą. Bėgioju tiek dėl malonumo, tiek dėl to, kad man svarbu pasiekti išsikeltus tikslus, pagerinti asmeninį rezultatą, varžytis su geriausiais bėgikais ir patekti į svarbiausias varžybas. Kiekvienose varžybose siekiu pergalės, tai atperka įdėtą darbą ir varginančias treniruotes. Aišku, kartais atsikėlus ryte būna labai sunku išbėgti, nes treniruočių grafikas įtemptas, o artėjant svarbios varžyboms poilsio dienų nebūna daug. Tačiau vos pradėjęs bėgti pajaučiu, kaip nusiraminu, atsipalaiduoju, turiu laiko apie daug ką pamąstyti“, – sako L. Tarasevičius.

Nors bėgimas jo gyvenime nėra vienintelė veikla, šis pomėgis padeda tobulėti: „Mano kasdienybė nesisuka vien aplink bėgimą, turiu ir kitą darbą, tačiau bėgimas suteikia pasitenkinimo jausmą, išlaisvina mintis po sunkios darbo dienos ar kitų patirtų sunkumų, o kiekviena pergalė ir laimėtas medalis tik dar labiau skatina neapleisti šio sporto.“

Padeda išsikrauti ir atsipalaiduoti

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ organizuojamos programos „Ruoškis bėgti“ koordinatorė, bėgikė Ingrida Voicechovska taip pat pastebi bėgimo naudą gerai savijautai ir sveikatai.

„Bėgimas teikia didelę naudą žmogui – pagerina nuotaiką, padeda atsipalaiduoti, mažina stresą ir nerimą, didina ištvermę. Nors kartais bėgioti tikrai būna labai sunku prisiversti, o ir visada gali atsirasti daugybė pasiteisinimų bei priežasčių atidėti treniruotę, tačiau po bėgimo aplanko išties puikus jausmas, kad pasieki sau išsikeltą tikslą ir gulėjimą ant „sofutės“ namuose iškeiti į aktyvią veiklą. Žinoma, ši sporto šaka ne visiems patinka, bet kartais ją „prisijaukinti“ reikia tik šiek tiek laiko – palaipsniui ilginant distanciją, jaučiant savo tempą ir galimybes. Taip kiekvienas naujas pasiekimas džiugins ir taps motyvacija, siekiant naujų tikslų“, – sako I. Voicechovska.

Anot specialistės, bėgimas padeda ir fiziškai išsikrauti. „Kiekvienas turi jausti, kada jam maloniau bėgioti. Man pačiai labiau patinka bėgioti ryte, prieš darbą, tada jaučiuosi energinga visą dieną. Kartais 3–5 kilometrų distancijas įveikiu ir per pietų pertraukas, o po lengvos treniruotės lieka laiko ir skaniems pietus. Bėgimas vakare, prieš pat miegą, suteikia adrenalino, todėl tokiu paros metu bėgiojantys žmonės turėtų žinoti, kad tą geriausia daryti likus bent 2–3 valandoms iki miego. Vakare geriausia rinktis ir kiek trumpesnes distancijas, o norint greičiau užmigti svarbus ne tik fizinis aktyvumas, bet ir neužsisėdėjimas prie ekranų“, – primena programos „Ruoškis bėgti“ koordinatorė.

Svarbus ir emocinis pasiruošimas

Anot L. Tarasevičiaus, bėgant ilgas distancijas svarbus ne tik fizinis, bet ir emocinis pasiruošimas. Sportininkas įsitikinęs, kad bėgimas turi teikti malonumą, tad iki distancijos pradžios svarbu pasiekti emocinį stabilumą. Tiesa, tam prireiks nemažai kantrybės, nuoseklumo ir darbo su savimi.

Besiruošiantiems ilgoms distancijoms bėgikas rekomenduoja įsivertinti savo galimybes ir skirti pakankamai laiko pasiruošimui. „Maratonas visuomet buvo mano mintyse, tačiau bet kuriai ilgai distancijai būtina ruoštis atsakingai ir į ją žiūrėti labai rimtai. Pernai maratonui ruošiausi dešimt savaičių, turėjau aiškų treniruočių ir mitybos planą, trenerį bei pats daug skaičiau ir tuo domėjausi. Tačiau aš bėgioju kasdien, todėl tai, kas galioja profesionalams, nebūtinai veiks mėgėjams. Besiruošiantiems maratonui pirmą kartą tikrai rekomenduoju gerai įvertinti savo jėgas ir nepulti į maratoną tik dėl to, kad būtų kuo pasididžiuoti. Tokių avantiūrų geriau vengti, nes jos gali baigtis ne tik nuovargiu ar nutrintomis kojomis, bet ir didesnėmis traumomis, širdies sutrikimais ar sunkiais emociniais lūžiais“, – įspėja L. Tarasevičius.

Bėgimas | Organizatorių nuotr.

Maratonui geriausia ruoštis nuosekliai: po truputį didinti įveikiamų kilometrų kiekį, dalyvauti trumpesnio ilgio varžybose, stebėti savo savijautą, mitybą, pasirinkti tinkamą aprangą. Be to, tai – distancija, kurioje svarbus ne tik fizinis, bet ir psichologinis pasiruošimas. „Maratonas daugeliui prasideda jau pasiruošimo metu ir neretai treniruotėse tenka susidurti su didžiausiais psichologiniais iššūkiais, nes grafikas įtemptas, alinantis, o pasiruošimui svarbu daugybė dedamųjų. Svarbu turėti discipliną, laikytis kurso ir nuo jo nenukrypti“, – pasakoja bėgikas.

Paklaustas, kaip maratono metu įveikė jį užplūdusį emocinį krūvį, L. Tarasevičius atvirauja: „Maratone kiekvienas susiduria su skirtingais psichologiniais barjerais. Man jis taip pat nebuvo tik lengvas prasibėgimas. Mano maratonas prasidėjo maždaug nuo 32 kilometro, kai atrodė, kad liko visai nedaug ir didžioji dalis trasos jau įveikta, bet finišo linija dar buvo toli. Bėgant man teko išgyventi tikrą jausmų kratinį – nuo starto linijos iki finišo tiesiosios išgyvenau didžiausius pakilimus, emocinius lūžius, nukrypimus nuo savo sufokusuoto greičio bei tempo. Atrodo, kad tik bėgau tą distanciją, tačiau jos metu pergyvenau labai daug skirtingų jausmų. Tikrai reikėjo save suimti į rankas, nepradėti bėgti per greitai, nepradėti greitėti viduryje trasos arba tada, kai tave palaiko aplinkiniai. Emocinis nukrypimas nuo tavo sufokusuoto greičio gali tave privesti prie to lūžio, po kurio gali ir nebeįveikti distancijos.“

Maratonas – lyg laukiamas festivalis

Bėgikas priduria, kad nors įveikti maratoną nėra lengva, patirtos emocijos atperka visą sunkų darbą. „Pernai, kirsdamas finišo liniją, jaučiau didelį nuovargį, o raumenis tiesiog traukė mėšlungis, tačiau pirma mintis finišavus buvo: „Aš tai padariau!“. Didžiavausi pasiektu rezultatu ir tuo, kad sunkus darbas bei alinančios treniruotės padėjo pasiekti gerų rezultatų. Maratono distancija – apipinta daugybės legendų ir istorijų, tad ją įveikęs tikrai jaučiau euforiją“, – teigia L. Tarasevičius.

Šiemet „Rimi Vilniaus maratone“ sportininkas ruošiasi bėgti pusmaratonį ir sako, kad šis bėgimo renginys jam vienas laukiamiausių, juk į jį susirenka ne tik bėgimo profesionalai, bet ir skirtingo amžiaus mėgėjai – nuo vaikų iki senjorų: „Tai – puikus renginys. Gera bėgti gražiomis Vilniaus gatvėmis, susitikti kolegas, sulaukti susirinkusių žmonių palaikymo. „Rimi Vilniaus maratonas“ – vienas masiškiausių bėgimo renginių Lietuvoje, net šiek tiek primenantis festivalį, tad atvykęs į jį visuomet jaučiu jaudulį. Be to, jame būna puikūs punktai atsigaivinti, poilsio zonos, budintis medicinos personalas ir labai motyvuojanti atmosfera.“

Besiruošiantiems dalyvauti „Rimi Vilniaus maratone“ ir siekiantiems įveikti ilgąsias distancijas bėgikas primena maratono dieną ilgai nemiegoti. „Tą dieną atsikelkite anksčiau, pavalgykite, atlikite mankštą bei apšilimą ir nusiteikite emociškai. Taip laukti starto bus lengviau, o kūnas bus pilnai pasiruošęs bėgimui, tad įveikti trasą bus galima pilnu pajėgumu“, – rekomenduoja L. Tarasevičius.

Rugsėjo 11 d. „Rimi Vilniaus maratono“ dalyviai pagal savo individualų pasiruošimą galės rinktis net iš 5 skirtingų distancijų: 42, 21, 10, 5 kilometrų arba 200 metrų ilgio trasų. Planuojama, kad „Rimi Vilniaus maratonas“ vyks griežtai laikantis rekomendacijų ir apribojimų renginiams, jame daug dėmesio bus skiriama bėgikų ir sirgalių saugumui užtikrinti. Per veiklos dešimtmetį „Rimi Vilniaus maratonas“ paskatino daugelį žmonių pamėgti fizinį aktyvumą bei reikšmingai prisidėjo keičiant visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną.