Seja po Sejos: I.Navakausko medalių medžioklė su broliais Vitalijumi ir Artūru Specialiai iš Miuncheno
Vitalijus, Artūras Seja ir Ignas Navakauskas l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Išmokiau irkluoti vieną, dabar išmokysiu ir kitą“, – nusijuokė 32-ų baidarininkas Ignas Navakauskas, šeštadienį kartu su porininku Artūru Seja (26) iškovojęs bronzos medalį Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionato 200 metrų rungtyje.
Išgirdęs šį pokštą A.Seja nusišypso – jis pats puikiai mena laikus, kai I.Navakauskas dviviete irklavo su jo vyresniuoju broliu Vitalijumi (33).
„Tai buvo prieš gerą dešimtmetį, buvome kambariokai, kartu sportavome ir galiausiai sėdome į vieną valtį, – apie susikirtusius kelius su V.Seja prisiminė I.Navakauskas. – Kaip tik tuomet buvo paskelbta, kad 200 metrų dviviete bus olimpine rungtimi. Dalyvavome atrankoje pasaulio čempionatą, tačiau pralaimėjome Edvinui Ramanauskui ir Aurimui Lankui. Vėliau Vitalijus baigė sportinę karjerą...“
Čia tuoj įsiterpė A.Seja.
„Aurimas su Edvinu gavo finansavimą, o mano brolį stabdė trauma, reikėjo priimti svarbų sprendimą“, – sakė A.Seja.
I.Navakauskas atviras: „Abu broliai labai stiprūs ir greiti. Sporto salėje abu pasižymintys“.
„Brolis mane atvedė į sportą, – pabrėžė A.Seja. – Meilė irklavimui, meilė sportui – tai įskiepijo brolis. Į pirmąsias irklavimo varžybas keliaudavau dar pats neirklavęs, stebėjau brolį, mačiau, kaip jis degė tuo sportu. Užsikrėčiau tuo. Stebėjau brolio varžybas, puikiai jose pamenu Ričardą Nekriošių, Andrių Olijniką“.
Sulaukęs klausimo, ar pačiam keista dabar irkluoti su buvusiu brolio porininku, A.Seja nusijuokė: „Dabar jau nebekeista“.
„Iš pradžių buvo keista, įdomu... I.Navakauskas ilgą laiką buvo Lietuvoje lyderis 200 metrų sprinte. Pirmą kartą į vieną į vieną valtį susėdome 2016-aisiais varžybose Italijoje. Ir mums iškart gerai sekėsi, – pasakojo A.Seja. – Dalyvavome ir atrankoje į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Kaip visi žino, į Rio išvažiavo Edvinas (Ramanauskas) ir Aurimas (Lankas). Vos prieš mus laimėjo, turėjo laimėti ir antrą kartą, bet buvo nuspręsta, kad Ignas startuos vienviete, o aš neturėjau šansų dalyvauti tolimesnėse lenktynėse dėl kelialapio“.
Ir čia, greičiausiai, pats laikas išgirsti paties V.Sejos versiją.
„Puikiai irklavome su Ignu, tik niekaip negalėjome susiirkluoti, – nusijuokė V.Seja. – Pamenu, važiavome į Europos čempionatą. Abu tikėjome, kad kausimės dėl medalių. Mes irklavome finale... Buvome antri, treti, bet finišavome septinti“.
O iki tol nemažai laiko treniruotėse buvo praleista irkluojant vienvietes baidares.
„Pamenu, kaip susipažinome su Ignu. Jis jau tuomet išsiskyrė iš kitų – visada atrodė labai galingai, – šypsojosi V.Seja. – Ir dabar taip atrodo. Nors, realiai, anksčiau nelabai jis ir mokėjo irkluoti. Tuomet mūsų pagrindinė distancija buvo 500 metrų, aš jauniuose viską laimėdavau, o Ignas net į finalą nepatekdavo. Bet viskas apsivertė aukštyn kojomis, kada atsirado 200 metrų rungtis. Ignas atvyko sportuoti pas mus, pas trenerį Romualdą Petrukanecą. Ir man atrodė, kad visada jį „tempdavau“. Bet čia tik man atrodo, kad jis vis man ant bangos sėdėdavo. O po to per vieną sezoną jis labai sustiprėjo – jis mane aplenkė. Taip gimė mūsų dvivietė“.
V.Seja prisipažino labai besidžiaugiantis, kad jaunėlis brolis valtyje sėdi būtent su I.Navakausku.
„Su Ignu esame draugai... Priimti sprendimą baigti karjerą mane privertė nugaros traumą. Dabar aš džiaugiuosi, kad Artūras mane pakeitė labai greitai, – sakė V.Seja. – Tik aš baigiau karjerą, Artūras įsitvirtino tarp Lietuvos stipriausių, nors buvo vienas jauniausių. Tačiau Artūras augo su irklavimu. Aš jau buvau rinktinės narys, pasikviesdavau jį į treniruotes, atsiklausdavau R.Petrukaneco: „Pas mane brolis kietas, jam viskas gaunasi, tik jaunas, ar gali per atostogas su mumis pasportuoti?“
Artūrui tuomet buvo keturiolika.
„O dabar matome tai, ką matome... Kuris iš mūsų geresnis? Nekorektiškas klausimas – nusijuokė V.Seja. – Distancijos mūsų šiek tiek skyrėsi, bet žvelgiant į rezultatą, kaip ten bebūtų, Artūras demonstruoja geresnius. Ko dabar galėčiau Artūrui palinkėti? To, ko visada linkėjau ir sau – tapti olimpiniu čempionu. Juk tai kiekvieno sportininko svajonė. Ėjome keliu ir manėme, kad galėsime tai padaryti vienviete? Mums nepasisekė! Nieko. Dabar apie olimpinį medalį galime svajoti su keturviete 500 metrų distancijoje.
A.Seja ir I.Navakauskas šį sezoną yra keturvietės įgulos nariai. Pasaulio čempionate, vykusiame Kanadoje lietuviai buvo dešimti, Europos pirmenybėse užėmė šeštą vietą.
„Tiesą pasakius, dar nesijaučiu prisijaukinęs 500 metrų distancijos, – prisipažino I.Navakauskas. – Kai startuodavau vienviete, žinodavau, kad pateksiu į finalą, o čia reikia kovoti ir kovoti“.
A.Seja pritarė: „Ar vienviete, ar dviviete 200 metrų distancijoje gali būti pavargęs, gali būti nepasirengęs, bet žinai, kad gerai pasirodysi, o su keturviete taip nebus. Čia stoji į startą atrankiniame plaukime ir žinai, kad varysi kaip finale, pusfinalis vėl kaip finalas. Tad tenka arti tris finalus. 200 metrų – mums įprasčiau ir atrodo užmerktomis akimis galėtume varyti. 500 metrų ir dar keturiese? Vis bandome įvairias taktikas. Kaip diena, taip naujiena. Sunku, laiko prireiks“.
Pernai Europos čempionate, vykusiame Lenkijoje A.Seja su I.Navakausku 200 metrų distancijoje iškovojo sidabro medalius. Į keturvietę tandemas sėdo pernai pasaulio čempionate, kuomet teko pakeisti E.Ramanauską ir A.Lanką. Tuomet įgula – Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, I.Navakauskas ir A.Seja – užėmė penktą vietą.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
