Irklavimą, darbą ir šeimą sugebantis derinti V.Čaplinskij kupinas ryžto prieš debiutą Europos čempionate: „Norisi užčiupti medalį“ Specialiai iš Miuncheno
Viktoras Čaplinskij l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Nuotaika puiki, prasideda varžybos, reikia šiek tiek labiau susikaupti nei įprastai, esu pasirengęs kovoti“, – ramiai prieš startą Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionato startą sakė baidarininkas Viktoras Čaplinskij.
Ketvirtadienį 31-ų lietuvis startuos vienviete 500 metrų distancijoje – tai bus debiutas Europos suaugusiųjų čempionate.
„500 metrų distancijoje svarbiausia teisingai paskirstyti jėgas – startas, vidurys ir finišas, – priminė sportininkas. – Jeigu greitai pradėsi, nebeužteks jėgų finišui, jei lengvai pradėsi, jau nebepavysi varžovų, nesvarbu, koks stiprus būtų finišas. Ši distancija reikalauja greitumo, staigumo starte, savikontrolės bei fizinės ir moralinės ištvermės“.
Pasak V.Čaplinskij, pasirengimas Europos pirmenybėms vyko sklandžiai, be jokių traumų. „Šiais metais nepavyko išvažiuoti su Lietuvos rinktine į stovyklą, tačiau man tai nesutrukdė, – sakė baidarininkas. – Žiemą stengiausi kuo daugiau slidinėti, dirbau su irklavimo treniruokliais, nesnausdavau sporto salėje – tikrai neliūdėjau. Žinoma, norėjosi kuo greičiau išeiti irkluoti ant vandens, nes 3-4 mėnesiai visiškai be jo – labai ilgas tarpas. Šį sezoną pradėjau balandžio 2 dieną, iki pagrindinių varžybų, rinktinės atrankos, Lietuvoje buvo pakankamai laiko. Ramiai rengiausi Lietuvos čempionatui, kiekviena treniruotė buvo naudinga. Laimėjau 500 metrų lenktynes ir iškovojau teisę dalyvauti tarptautinėse varžybose. Kas gali būti geriau?“
Daugkartinis Lietuvos čempionas, sulaukęs klausimo, kada baidarių irklavimas tapo gyvenimo keliu, nusijuokė.
„Ilga istorija“, – mojo jis ranka.
Bet mes laiko juk turime!
„Jau mokykloje per kūno kultūros pamokas pastebėjau, kad esu geresnės fizinės formos už bendraklasius, – šypsojosi Visagine augęs V.Čaplinskij. – Kai man buvo vienuolika, tėvai mane atvedė į karatė būrelį. Palankiau treniruotes tris mėnesius, gavau geltoną diržą ir išėjau. Nepatiko“.
Ir tuomet mokykloje atsirado muzikos būrelis. „Mane tai sudomino, išmokau groti gitara, dalyvavau koncertuose, bet ir tai pabodo. Nusprendžiau palikti šį reikalą kitiems“, – nusijuokė sportininkas.
Trylikos jis pradėjo lankyti baidarių irklavimą. Iki šiol jis prisimena tikslią pirmosios treniruotės datą: rugsėjo 3 diena.
„Kieme buvo draugų, kurie jau lankė šias treniruotes, – prisiminė V.Čaplinskij. – Nieko niekam nesakęs nuėjau į pirmą treniruotę su draugais. Pasižiūrėti“, – pasakojo baidarininkas.
Paauglys buvo šokiruotas.
„Man taip patiko, kad visas šlapias po treniruotės kuo skubiau lėkiau namo informuoti tėvus, kad noriu lankyti baidarių irklavimą, – šypsojosi V.Čaplinskij. – Tėvai daug ir ilgai dirbdavo, pamenu, teko ilgai laukti jų namuose, kad galėtume nueitį į bazę, kur reikėjo užpildyti dokumentus“.
Po trijų savaičių treniruočių Viktorui pavyko atsisėsti ant sėdynėlės. „Kai kurie užtrukdavo žymiai daugiau laiko... O kitais metais jau buvau ant prizininkų pakylos, minimaliai pralaimėjęs savo pagrindiniam varžovui iš Visagino“, – atrodo tą vaikystės džiaugsmą su šypsena kuo puikiausiai prisimena sportininkas.
Kuriam laikui šypsena dingo, kai buvo užduotas klausimas apie lūkesčius Europos čempionate. „Nemėgstu apie tai šnekėti, nes nenoriu „sudegti“... Bet aš atviras žmogus – norisi patekti į pagrindinį finalą bei užčiupti medalį, bet suprantu, kad tokiose varžybose dalyvauja stiprūs ir tituluoti sportininkai. Esu tikrai geros fizinės formos ir galiu lenktyniautu su jais, – sakė V.Čaplinskij. – Europos čempionate bus dalijami kelialapiai į Europos žaidynes, kurios kitais metais vyks Lenkijoje. Reikia patekti tarp stipriausių 17 sportininkų“.
O prabilęs apie didesnes sportines svajones V.Čaplinskij taip pat buvo atviras: „Kaip ir kiekvieno sportininko, olimpinis medalis“.
„Jaudulys prieš startą visada yra, – grįžome prie Europos čempionato temos. – Kokios bebūtų varžybos, visada norisi pasirodyti, kiek įmanoma geriau. Per varžybas stengiuosi apie tai negalvoti, įsivaizduoju, kad nieko bendro su tuo neturiu ir man niekas nerūpi. Dažniausiai pavyksta. Man yra didžiulė garbė būti Lietuvos rinktinės nariu. Tik noriu priminti, kad turiu pagrindinį darbą, sportuoju kartą per dieną. Nežinau tokių sportininkų Lietuvoje ir abejoju, ar rasčiau pasaulyje. Pagrindinė Lietuvos rinktinė treniruojasi Trakuose, kartu pavyksta ir man tai daryti. Tai mane žavi, iš kiekvieno galiu kažko pasimokyti. Mano diena? Ryte – į Trakus, po treniruotės namo ir į darbą – nuo 2015-ųjų dirbu „DPD Lietuva“. O savaitgalius mėgstu leisti su šeima ir draugais! Taip ir gyvenu“.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
