Svajonės link artėjantis S.Maslobojevas: apie Son Goko lygį, mažąją princesę ir kalno viršūnę
Sergejus Maslobojevas ir Olivieris Langloisas-Rossas | Žygimanto Gedvilos / BNS foto nuotr.
„Apie galimybę kautis dėl „Glory“ čempiono diržo galvojau ne vienerius metus... Tik viskas vyko palaipsniui“, – prisipažino su sportas.lt kalbėjęs kikboksininkas Sergejus Maslobojevas, kuris į svarbiausią savo karjeros kovą žengs jau rugpjūčio 20 dieną Diuseldorfe (Vokietija).
Kažkada S.Maslobojevo tikslas buvo patekti tarp dešimties geriausių pasaulio kikboksininkų, nes nė vienam lietuviui to nebuvo pavykę pasiekti.
„Vėliau sekė mintys apie TOP-5, TOP-3… O štai patekęs į trejetuką aš sakiau, kad sekantis mano taikinys – „Glory“ organizacijos karūna. O su ja ir pirmoji pozicija pasaulio reitinge“, – pabrėžė 35-ų kovotojas.
Rugpjūčio 20 dieną Diuseldorfe, „Glory 81“ ringe, dėl laisvo svorio kategorijos iki 95 kilogramų S.Maslobojevas (33-5-0,21 KO) susitiks su Olandijos kovotoju Luisu Tavaresu (65-8-0, 23 KO).
„Emocijos ir nuotaikos nuolat šokinėja ir keičiasi. Pirmiausia, atrodo nesuvoki, kas vyksta, po to eini iš proto, o dar vėliau tiesiog nebesureikšmini ir tęsi savo darbus, po to vėl perbėga šiurpas ir atsiranda įvairiausių minčių „O kas jeigu?“, – atvirai kalbėjo S.Maslobojevas. – Apmąstau ir geriausius, ir blogiausius variantus, pagalvoju, kaip už šį periodą save apdovanosiu. Tiesą sakant, svajojau apie tikras atostogas, nes seniai jau niekur nebuvau pabėgęs...“
– Vis dar pameni emociją, kai sulaukei žinios, kad teks kautis dėl „Glory“ čempiono diržo?
– Taip, pamenu. Pati reakcija mane išgąsdino. Nenustebau, emocijų nebuvo. Buvau nuo visko „perdegęs“. Kiekvienai kovai rengiuosi taip tarsi ji būtų mano paskutinė, pasirengimo procesui atiduodu visą save – tai mato mano artima aplinka. Prie viso to prisideda ir žinomumas, kadangi tarp alinančių treniruočių dar vykdau ir įvairiausius projektus, rūpinuosi savo „Youtube“ kanalu, dalyvauju socialinėse akcijose, lankau įvairias įstaigas, kuriose vedu seminarus, vedu privačias treniruotes ir auginu 3 mažamečius vaikus. Kasdienės veiklos man tikrai iki kaklo, trūksta tik miego ir kokybiško laiko sau... Todėl sužinojęs nuostabią žinią apie laukiančią kovą dėl čempiono diržo pasakiau sau: „Na va, dirbai, dirbai ir prisidirbai, laukia dar vienas pragariškas pasirengimo etapas“. Tik po kurio laiko, kai sugebėjau apriboti savo darbus bei „padirbėti“ su savimi, pradėjau suvokti, kas darosi, kad mano gyvenimo kova artėja ir pagrindinis tikslas jau šalia. Tokiomis akimirkomis net nusišypsodavau ir giliai įkvėpdavau, nesvarbu, kuo tuomet užsiimdavau, nesvarbu, kur būdavau.
– Teks kautis dėl atlaisvinto diržo. Kaip sureagavai į „Glory“ organizacijos sprendimą suspenduoti Rusijos sportininkus (Čempiono diržas priklausė Rusijos kovotojui Artiomui Vachitovui, – aut.past.)?
– Su A.Vachitovu jokių asmeniškumų neturiu ir gerbiu jį kaip sportininką bei asmenybę. Visada žavėjausi jo pasirodymais, jis būdavo vienas iš pavyzdžių, kaip ringe turi atrodyti kikboksas. Bet dabartinė situacija pasaulyje verčia imtis drastiškų sprendimų. Palaikau „Glory“ organizaciją ir jų sprendimą, manau, kad tokio rango organizacija privalėjo priimti atsakomybę ir palaikyti pasaulio tvarką, nes mes kovojame ringe, o ne už jo ribų. Ir kovojame tam, kad parodytume gražų reginį bei kūno valdymo įgūdžius, o ne tam, kad piktybiškai kažką sužalotume ar, juolab, užmuštume. „Glory“ organizacija bei aš pats palaikau taiką pasaulyje, tikrai ne smurtą ir prievartą. Duok Dieve, šitas chaosas kuo greičiau pasibaigtų ir mes su Artiomu dar turėsime galimybę susitikti ringe kaip kolegos, ne kaip priešai.
– Ar mintyse jau susidėliojo viskas, kuo gali nustebinti dabar laukiantis priešininkas L.Tavaresas?
– Tai – nuolat tobulėjantis kovotojas, su kiekviena kova jo įgūdžiai gerėja, o stilius vis keičiasi. Jo smūgiai sunkėja, o pats juda vis laisviau. Manau, kad manęs laukia viena iš sudėtingiausių kovų karjeroje. Bet tai yra iššūkis, kurį esu linkęs priimti. Mūsų laukia 5 raundai įtemptos dvikovos, na, o žiūrovams, manau, tai bus vienas iš gražiausių reginių, tikrai.
– Koks šįkart norėsi būti ringe?
– Pajuokausiu, bet noriu išeiti į šią kovą kaip Son Gokas ultra instinkto lygio, ramus, pasitikintis savimi, jaučiantis bei kontroliuojantis aplinką. Jei tai pavyks pasiekti, manau, kovos baigtis bus aiški.
– Tačiau jau matėme kelias kovas, kuriose, manau, nepavyko būti tuo, kuo norėjosi?
– Pirmoji tokia kova – po pusantrų metų pertraukos prieš Donegi Abena – buvo lyg chaosas. Sunku buvo susitvarkyti su emocijomis ir ringe teko rodyti savo pranašumą ne gebėjimais judėti, matyti, išvengti ir taikliai smūgiuoti, o charakteriu ir užsispyrimu, nors kūnas antrame raunde jau buvo nuvargęs. Vėliau sekė kova su Olivier Longloi-Rossu, į kurią žengiau visiškai perdegęs ir persitreniravęs. Ėjau į kovą ne laimėti ir parodyti savo geriausios versijos, o tiesiog greičiau viską užbaigti... Tada norėjau tik kuo greičiau pabėgti ir atsipūsti nuo visko pasaulyje. Buvo tikrai sunkus bei įtemptas periodas, nes tai buvo 4 pasirengimas iš eilės be pertraukų. Na, o į paskutinę kovą prieš Niką Kulumbegashvilį žengiau tikrai gerai nusiteikęs, padirbėjęs su savo vidine būsena, pasirengęs tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Šioje kovoje, manau, pasirodžiau ganėtinai gerai, gavosi visas jėgas palikti ringe, priešininkas buvo tikrai tvirto charakterio kietakaktis. Po kovos su juo pabendravome. Sakė, kad po mūsų kovos kurį laiką negalėjo nei paeiti, nei pajudėti. Bet kovoje jis to neparodė, spaudė iki paskutinės minutės, už ką labai jį gerbiu. O dabar? Tęsiu tai, kas atrodo jau buvo pasiteisinę – atsiribota nuo socialinių tinklų, meditacija, sportas ir miegas. Tad labai tikiuosi, kad šį kartą gausis į ringą žengti puikiai nusiteikus.
– Negaliu nepaklausti: kaip Kuvaldą pakeitė dukros gimimas?
– Kuvalda suprato, kad turi jautrių vietų (juokiasi). Du išdykę sūnus ir stipraus charakterio žmona palaikė tą kovotojo dvasingumą namuose, bet gimus dukrytei supratau, kaip viena miela šypsenėlė, ar mažos rankytės paglostymas gali išardyti visus šarvus ir išlydyti metalinę širdį. Buvo daug sakančių, kad dukrytės būna tėčio vaikai. Kol ji neatėjo į mano gyvenimą, tuo netikėjau. Dabar suprantu, apie ką buvo kalbama. Be galo džiaugiuosi, kad šeimoje vyrauja harmonija tarp vaikų ir visi supranta, kad Rajytė yra mūsų visų princesė, visi ją myli nemažiau už mane. Manau, tikrai esu palaimintas Dievo turėdamas tokią šeimą.
– Šio pasirengimo laikotarpiu teko trumpam palikti šeimą. Treniravaisi Lenkijoje?
– Lankiausi keliuose klubuose. Pirmiausia, apsilankiau WCA, kuriame sportuoja buvęs UFC čempionas Janas Blachowichus ir Izu Ugonoh. Vėliau teko apsilankyti „Palestra Muay Thai Gym“, kuriame treniruojasi buvęs „Glory“ kovotojas Arkadiushas Wrzosekas. Pakeisti aplinką ir partnerius – tikrai į naudą. Tuomet pamatai savo klaidas ir iš naujo gauni galimybę greituoju būdu pastudijuoti kitų kovotojų privalumus ir trūkumus. Teko vesti ir seminarą WCA klube bei kelias treniruotes su patarimais A. Wrzosekui, kuris, beje, keliasi į MMA ir rugpjūčio 20 dieną debiutuos KSW organizacijoje. Supratau, kad mano lygis tikrai neblogas, kitų šalių kovotojai mane seniai stebi ir gerbia. Dažniausias pastebėjimas buvo, kad po kiekvieno jų išmesto smūgio parskrenda 3 mano atsakymai. Bet, žinoma, tai buvo tik draugiški sparingai, o ne tikra kova. Bet norėtųsi tokį pat ramumą bei pasitikėjimą savimi pernešti ir į kovos ringą. Manau, nustebtų bet kuris priešininkas.
– Su tavimi dažnai kalbame apie ugnį. Apie tą vidinę. Kokia dabar tavyje dega?
– Šiuo metu stengiuosi ją kurstyti pats sau. Kovos menų pasaulyje esu jau ne kartą įrodęs daugeliai savo lygį ir pranašumą, už ką mane ir vertina kiti kovotojai bei treneriai. Visokiems idiotams komentatoriams man įrodinėti nėra ko... Nes jiems nieko ir neįrodysi, jie viską geriau žino. Tad jie manęs nei motyvuoja, nei demotyvuoja. Šeima ir komanda jau susigyvenusi su tuo, kad esu sunkiai dirbantis ir save aukojantis sportui. Tad lieka tik pačiam sau spardyti užpakalį ir tempti į viršų. Tiesą sakant, paskutinis sakinys nuskambėjo ir net akyse vaizdinys atsirado: aukštas kalnas, kuriame yra stotelės, ir kiekviename aukšte yra tėvai, draugai, šeima, heiteriai, kolegos, asmeniniai autoritetai... O dabar prie pat viršūnės, kur nieko nebeliko, jokios stotelės, esi vienišas, žengi žingsnius vienui vienas... Ten yra šalta, mažai deguonies, sniego virš kelių, o iki viršūnės liko tiek nedaug. Visi ir viskas liko apačioje, dabar beliko tik pačiam save priversti įveikti tas kelias dešimtis metrų, įkopti iki išsvajotos viršūnės.
– Kovinio sporto sekėjai yra matę visokį Sergejų Maslobojevą... Kuri versija tau pačiam labiausiai patiko?
– Esu perfekcionistas, kuris visada randa, prie ko prikibti, nori kažką tobulinti. Dabar galiu pasakyti, kad šviežiausias mano prisiminimas – paskutinė kova. Tada gerai jaučiausi ringe, buvau ramus viduje. Tokios ramybės noriu ir dabar bei ateityje.
– Paklausiu kitaip. Kas yra kovotojas? Paprastas klausimas, tačiau kokius „ingridientus“ matai savyje? Ko trūksta, kad būtų idealu?
– Pasaulio kovų komentatoriai sako „Maslobojev is absolutely complete fighter that can strike and kick“. Sakyčiau, trūksta susikaupimo. Ties tuo ir dirbame dabar. Nes tiek daug dirgiklių pastaruoju metu aplink – telefonai, socialiniai tinklai, krūvos žmonių. Nenuostabu, kad daugelis mūsų tokie išsiblaškę. Manau, ne tik kovotojui yra svarbus susikaupimas, aiškus tikslas ir charakteris, kuris privers lipti per save ir visus gyvenimo iššūkius, nes jų tikrai yra visur ir visada.
– „Čempionas“ – kokia dabar šio žodžio prasmė?
– Tai – mano dar vienas siekis. Visada sakiau, kad geriausios mano kovos ateityje. Tada sakydamas „čempionas“ pamirštu visus savo iškovotus titulus ir matau prieš save tik laukiantį iššūkį ir „Glory“ čempiono diržą. Vėliau vėl jausiuosi kaip naujokas, nes turėsiu naują tikslą ir svajonę. Liko nedaug laiko iki šios... Reikia susiimt, susikaupti ir padaryti tai, apie ką tiek metų buvo svajota. Tada, manau, vėl galėsiu pasakyti „Taip, aš esu čempionas“.
– Kai tai pasakysi, kas toliau?
– O, toliau, Mantai, mūsų laukia daug įdomių dalykų, apie kuriuos, manau, mes dar turėsime galimybę pakalbėti ne kartą, dabar galvoje – tik rugpjūčio 20 dienos kova prieš L.Tavaresą.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
