R.Filipavičius – apie karjeros mėnesį, legionierius ir ketvertuką A lygoje

Kai liepos pradžioje Rokas Filipavičius į Telšių „Džiugo“ vartus kamuolį pasiuntė dusyk, jis pažymėjo, kad laikas kelti kartelę ir siekti pirmojo karjeros hetriko. Neilgai trukęs, jis į to paties „Džiugo“ vartus pelnė įvartį šeštą pridėtą teisėjo laiko minutę, o dar po savaitės „Šiauliams“ pasiuntė tris žinutes bei tapo vienu pretendentų iškovoti geriausio mėnesio „Optibet A lygos“ žaidėjo titulą.

„Labai malonu, jeigu taip būtų. Liepos mėnuo, mano atžvilgiu, buvo tikrai įspūdingas. Tokio per karjerą dar neturėjau ir dėl to labai džiaugiuosi“, - tinklalaidėje „FutbolasLT“ (nuo 1:45:07 val.) kalbėjo R.Filipavičius.

Kas nutiko, kodėl toks mėnuo?

Tai yra visų nuopelnas, pradedant gydytojais, baigiant treneriais ir žaidėjais. Visi man padeda ir rezultatą galime matyti aikštėje.

Aš visada jaučiu, kad turiu užbaigimą ir galiu gerai užbaiginėti atakas. Vis tik, man visada trūkdavo atsidurti reikiamu momentu reikiamoje vietoje. O dabar gal paprasčiau ir užtikrinčiau sužaidžiu, atsiduriu ten kur reikia ir krenta įvarčiai.

Su Luku Paukšte gerai sutariate? Nepadėkojote po rungtynių?

Nenorėjau jo erzinti. Mačiau, kad piktas buvo, pagalvojau, geriau paliksiu ramybėje, nenervinsiu žmogaus.

Tas užtikrintas atakų užbaigimas rodo, kad pasitiki savimi...

Žinoma. Kai įmuši du įvarčius, pradedi jausti didesnį pasitikėjimą. Ir ne tik iš komandos, bet ir pats jauti, kad gali. Po to muši dar vieną ir dar vieną. Tai tik palengvina gyvenimą ir atrodo, jog gali padaryti viską.

Buvo situacija, kai Gytis Paulauskas nepaliko kamuolio ir smūgiavo virš vartų. Kažką pasakėte jam?

Jei atvirai, aš jau planavau kaip džiaugsiuos tą akimirką mušdamas ketvirtą, kadangi prašiau palikti kamuolį. Nepaliko, bet bent jau atsiprašė.

Ar gali šį sezoną būti dar geriau?

Visada gali būti geriau, todėl nereikia ties tuo sustoti. Jeigu yra ambicijos žaisti aukščiau, geresniu lygiu, tai dabar negalima sustoti ties tuo. Turi eiti ir eiti toliau. Tai suteikia atlygį už įdėtą darbą, bet reikia tobulėti, reikia daug dirbti ir siekti dar geresnių rezultatų.

Kur tie geresni rezultatai patį gali atvesti? Kur norėtum save matyti po kelių sezonų? Ar yra kokių nors svajonių?

Svajonių yra daug, bet svajosiu tyliai. Aišku, norėčiau išmėginti save užsienyje. Užsienis nereiškia, jog imsiu bet kokį pirmą pasitaikiusį variantą. Vis tiek reiks galvoti, ar tenkina pasiūlymas, ar Lietuvoje likti būtų geriau. Dabar matau lietuviai mėgsta į belgijas išvažiuoti.. gal pavyktų į ten pakliūti.

Ankstesniais sezonais „Riterių“ komandoje būdavo daugiau lietuvių futbolininkų, o nuo šio sezono atvyko daugiau legionierių. Kada jums jaučiasi didesnė galimybė labiau save realizuoti aikštėje: žaidžiant su lietuviais ar su legionieriais?

Jeigu užsienietis yra aukštesnio lygio, prie jo bus lengviau žaisti. Jis gali sukurti progą, prilaikyti kamuolį kai reikia ar atiduoti perdavimą ten, kur reikia. Jeigu užsienietis yra galva geresnis, tai jis turi žaisti. Bet pas mus ir lietuvių yra, kurie kasdien tobulėja. Juolab prie tokių užsieniečių. Jiems patiems yra daug naudos besimokant iš jų.

Du futbolininkai neseniai atvyko iš Serbijos. Atrodo, kad jie ištroškę pergalių, turintys ambicijų. Kaip pačiam sekasi su jais?

Iškritus Felipei Brisolai, mums tai yra labai geras ir stiprus papildymas. Tikrai matosi, kad jie žaidę aukščiausioje Serbijos lygoje. Manau, kad su jų atėjimu mūsų žaidimas ir pati forma tik gerės.

Ko reikėtų „Riteriams“, kad jie išliktų ketvertuke?

Šiais metais sezonas įdomus ir komandų, kurios pretenduoja į ketvertuką tikrai yra daug, o konkurencija tikrai jaučiasi. Mums liepos mėnuo buvo labai svarbus dėl to, kad susirinktumėm taškus prieš „Džiugą“ ir „Šiaulius“. Iš dvylikos taškų pavyko susirinkti devynis ir tai yra pakankamai geras rezultatas. Ko mums reikėtų dar, kad išsilaikytume tame ketvertuke?

Dabar mūsų forma gerėja, tad reikia bandyti eiti ant tos bangos, rinkti pergalių kuo įmanoma daugiau. Tikrai yra komandų, kurios alsuoja mums į nugaras, todėl svarbu prieš savo tiesioginius konkurentus nepralaimėti, o prieš žemesnes susirinkti visus įmanomus taškus.

„Žalgirio“ pergalės Europos taurių turnyre.. Ar smagu, kad kita Lietuvos komanda rudenį žais Europos taurių turnyre?

Žinoma, smagu. Tai populiarina mūsų lietuvišką futbolą, žmonės per valandą išperka bilietus į stadioną. Nežinau, kada taip buvo paskutinį kartą.