Po karjeros etapo Ispanijoje ilgametė gintrietė A.Mikutaitė sugrįžta į Lietuvos čempionių gretas
Algimantė Mikutaitė | fkgintra.lt nuotr.
Pasirengimą UEFA moterų Čempionių lygos atrankai pradėjusi Šiaulių „Gintra” sulaukė solidaus ir gerai pažįstamo papildymo. Lietuvos čempionių marškinėlius po pertraukos vėl užsivilks ilgametė komandos gynėja Algimantė Mikutaitė.
Lietuvos moterų rinktinės narė jau pirmoje treniruotėje švytėjo gera nuotaika, pasitikėjimu savimi ir pasakojo, kad karjeros etapas Ispanijoje jai padėjo sutvirtėti psichologiškai, užsigrūdinti bei lanksčiau prisitaikyti prie įvairių situacijų.
„Pasisemtą patirtį vertinu tik teigiamai. Ispanijos futbolo lygis, intensyvumas labai aukštas. Smagu, kad turėjau puikią terpę tobulėti, išbandyti save kitur, atrasti naujų ryšių, galu gale pamatyti kitokį gyvenimo ritmą. Galbūt ateityje dar teks paragauti legionierės duonos, o dabar stengsiuosi kuo greičiau įsilieti į „Gintros” komandos gretas, kurioje įvyko nemažai pokyčių nuo to laiko, kai išvykau”, – pokalbį pradėjo A. Mikutaitė.
– Algimante, pasidalink įspūdžiais iš karjeros etapo Ispanijoje. Kas labiausiai nustebino, kokie prisiminimai išliks?
– Tai labai gera patirtis, kurios į nieką kitą nekeisčiau. Nepaisant to, kad ne visas rungtynes pradėdavau starto sudėtyje, stengiausi duoti komandai viską ką galiu geriausio. Šimtu procentų dirbau treniruotėse, palaikydavau komandos drauges, kurios yra aikštėje, laukdavau savojo šanso. Motyvacijos tikrai netrūko, kadangi šioje šalyje futbolo lygis itin aukštas. Nors žaidėme ne aukščiausioje Ispanijos moterų futbolo lygoje, antroji pagal pajėgumą irgi yra labai konkurencinga. Į kiekvienas rungtynes keliauji nežinodama ko gali tikėtis, o tai priverčia maksimaliai susikoncentruoti. Nustebino tai, kad nors ir žinai, kad ispanai emocionalūs, temperamentingi, tačiau kiekvienose rungtynėse žaidėjų ir net trenerių renkamos geltonos kortelės, kartais net ir beprasmiškose situacijose, mane stebino. Pati nesu iš tų futbolininkių, kuri kolekcionuotų geltonas korteles, su teisėjais apskritai stengiuosi būti korektiška ir nesiginčyti, jie dirba savo darbą, mes turime daryti savąjį.
– Kaip sekėsi tavo atstovaujamai Leridos AEM ekipai? Ar sezono tikslai buvo įgyvendinti?
– Kitą sezoną iš dviejų antros lygos divizionų bus suformuotas vienas, kitos komandos iškris žemyn. Mūsų tikslas buvo likti pirmajame mūsų diviziono penketuke. Žinoma, prie gerų rezultatų norėjome pakovoti ir dėl aukštesnių pozicijų. Deja, dėl iššvaistytų taškų prieš žemiau esančias oponentes turėjome žaisti įtampos kupinas rungtynes dėl išlikimo šiame divizione. Tos rungtynės savo įtampa ir kulminacija man priminė UEFA moterų Čempionių lygos mačą su Prahos „Sparta”. Nervų karas užvirė nuo pirmųjų minučių, nes abi komandos žinojo, kad šios rungtynės lemiamos, galimybių pasitaisyti nebebus. Rungtynių eiga nuvedė į pratęsimą, kurio metu paskutinėmis minutėmis išplėšėme dramatišką pergalę. Emocijų tą vakarą buvo labai daug, bet svarbiausia, kad galėjome lengviau atsikvėpti ir kartu pasidžiaugti labai svarbia pergale.
– Pirmą kartą savo karjeroje buvai legionierės vaidmenyje. Koks tai jausmas? Kaip sekėsi atrasti ryšius su komandos draugėmis, treneriais?
– Jausmas tikrai įdomus, kitoks. Smagu, kad komandos draugės mane svetingai priėmė, pagelbėjo apsiprasti. Daugiausiai bendravau su žaidėja iš Vokietijos ir keliomis vietinėmis, kurios neblogai komunikavo anglų kalba. Treneris angliškai nekalbėjo, tad pradžioje man komandos draugės pavertėjaudavo, o vėliau to daryti teko vis mažiau, nes ėmiau suprasti pagrindinius akcentus ir ispanų kalba. Kalbos barjeras Ispanijoje yra jaučiamas, nes tikrai ne visi kalba angliškai, kiti tiesiog tai daro labai nedrąsiai, galbūt gėdijasi, kad suformuluos neteisingai. Vis dėlto tai tik mažos detalės, nes pats gyvenimas šioje saulėtoje šalyje man paliko labai malonius įspūdžius. Leridos miestas jaukus, kiek didesnis už Šiaulius. Visada norėjau nuvykti į Ispaniją, pakeliauti, o šiuo atveju turėjau tam puikias galimybes, kadangi nebuvau įsprausta į laiko rėmus. Smagu, kad žmonės ten labiau atsipalaidavę ir labiau švenčia gyvenimą. Skirtumai labai greitai pasimato grįžus į Lietuvą.
– Kas lėmė tavo apsisprendimą grįžti į „Gintrą”? Ko tikiesi iš šio sezono?
– Nors grįžau dar tik prieš mėnesį, nenorėjau tiesiog nieko neveikti ir laukti kitų pasiūlymų. Su klubo prezidentu Gintaru ir komandos treneriu reguliariai kontaktavome. „Gintra” rodė susidomėjimą manimi, teiravosi kokie mano planai po pasibaigusios čempionato Ispanijoje ir pasiūlė grįžti į čia užbaigti sezono, prisijungti būtent prieš artėjančią UEFA Čempionių lygos atranką. Iš praėjusių metų liko nemalonus kartėlis dėl nesėkmingo pasirodymo, norisi atsigriebti, o sugrįžti į savo aplinką visada smagu. Visi mane maloniai pasitiko, komandoje yra ir pajėgių legionierių ir alkano jaunimo, tad belieka koncentruotis į treniruočių ir kontrolinių rungtynių procesą bei ruoštis Čempionių lygai.
Primename, kad UEFA Čempionių lygos atrankos turnyro 5-oje grupėje „Gintra” pusfinalyje varžysis su Kuopio „Kups” (Suomija). Kitoje poroje susitiks Lodzės „Uks sms Łódź” (Lenkija) ir Briuselio „RSC Anderlecht” (Belgija). Atrankos turnyras vyks rugpjūčio 18-21 dienomis Lenkijoje, Lodzės mieste.