3x3 rinktinių atstovai po istorinio pasaulio čempionato: „Kažkada gyvenime suvoksime, ką padarėme“

 Praėjusi savaitė Antverpene (Belgija) Lietuvai buvo istorinė 3x3 krepšinio pasiekimų prasme.

Trijulių pasaulio čempionate mūsų šaliai atstovavo tiek vyrų, tiek moterų rinktinės. Abi komandos nužygiavo iki ketvertuko – moterys krito kovoje dėl bronzos, o pirmąjį ir vienintelį pralaimėjimą planetos pirmenybėse vyrai patyrė tik turnyro finale, kuriame 16:21 nusileido Serbijai.

Iki šiol geriausias vyrų rezultatas pasaulio čempionate buvo 2014 m. iškovota ketvirtoji vieta, o moterys apskritai nebuvo dalyvavusios tokiose varžybose. Kalbėdami apie pasiektus rezultatus rinktinių treneris Dainius Novickas ir vyrų komandos narys Marijus Užupis neslėpė – pralaimėjimas finale kol kas užgožia džiaugsmą dėl iškovoto medalio.

„Kai visą savaitę sekasi, bet paskutinę dieną beveik viską pralaimi – prasta diena, – apmaudu dalijosi D. Novickas. – Kartėlis yra, ypač moterų veiduose, bet ką padarėme, suprasime tik atsikėlę rytoj. Tai fantastinis darbas. Sunkiausia, kai tavo žygis baigiasi pralaimėjimu, kad ir kaip gerai sekėsi.

Padarėme gerą darbą, turime gerą tikslą – olimpiadą, o dar šiemet yra Europos čempionatas. Tik dvi Europos komandos pasaulio čempionate pateko į ketvertuką, o tarp vyrų europiečiai dominavo – visos keturios komandos buvo iš Europos. Atsigriebsime Europos čempionate.“

„Šiek tiek gaila, kad pralošėme finalą, norėjosi labiau pasipriešinti. Mintys tokios, kad dar sunku suvokti tą antrą vietą. Kažkada gyvenime su laiku suvoksime, ką padarėme“, – sakė M. Užupis.

Vyrų rinktinė, kurioje šįkart žaidė Vilniaus „Rivile“ atstovai Gintautas Matulis ir Ignas Vaitkus, Šakių „Gulbelės“ krepšininkas M. Užupis ir „Jeddah“ žaidėjas Darius Tarvydas, pirmąkart savo sudėtyje neturėjo tikro aukštaūgio – aukščiausias buvo 200 cm ūgio D. Tarvydas. Tai leido komandai lengviau keistis ginamaisiais.

Pasaulio 3x3 krepšinio čempionato apdovanojimai | FIBA nuotr.

„Buvo toks pabandymas, ne viskas pavyko, ko norėjau, bet visiems yra pamąstymo, kad niekas nėra garantuotas buvimu rinktinėje iki olimpiados, visiems reikės stengtis ir ieškosime geriausių variantų. Mums pritrūko iniciatyvos puolime, bet gynybinis ketvertas yra žiauriai geras“, – apie pirmąkart išbandytą tokio tipo rinktinę kalbėjo treneris.

„Manau, kad pasiteisino, antra vieta tikrai nėra blogai, – apie žemesnę rinktinės sudėtį teigiamai atsiliepė M. Užupis. – Tas mūsų ketvertas puolime ūgiu, svoriu ir galimybėmis puolime gal nėra vienodas, bet gynyboje tikrai esame visi vienodi ir tai tik pranašumas.“

Moterų ekipa buvo sudaryta Vilniaus „Kibirkšties“ pagrindu – jai atstovavo Monika Grigalauskytė, Gabrielė Šulskė, Martyna Petrėnaitė ir Kamilė Nacickaitė. Vos per metus šios ir kitos trijulių krepšinį išmėginusios žaidėjos Lietuvos moterų 3x3 krepšinį pakėlė į dar neregėtas aukštumas.

„Tai geros žaidėjos, penki prieš penkis rinktinės pagrindo krepšininkės, profesionalės, žaidžiančios geruose klubuose, – duoklę savo rinktinės krepšininkėms atidavė treneris. – Susigyvenome, yra geras nusiteikimas. Jos klauso, stengiasi, nori įrodyti, kad būtų gerbiamas moterų krepšinis ir mums tai padaryti sekėsi gerai. Jos myli šį sportą ir kai tu esi aukšto meistriškumo, daug greičiau viską pagauni.“

Pasak D. Novicko, kad būtų žengtas paskutinis žingsnis, vyrams neužteko susižaidimo, o moteris iš vėžių išmušė varžovių duotas ir teisėjų leistas fizinis kontaktas. Treneriui antrino ir jo auklėtinis.

„Vyrams iki aukso pritrūko šiek tiek daugiau žaidimo kartu, laiko. Dar vienas dalykas – turbūt mes bijojom tų serbų, neišėjome į finalą, truputėlį pradžią praleidome, o su serbais labai sunku, šiek tiek nesusigynėme. Moterys susidūrė su geromis komandomis, buvo labai daug fiziškos kovos, kurią teisėjai leido ir kurios mes nemėgstam, nes norim žaisti krepšinį“, – teigė D. Novickas

„Pradžioje turnyro mums buvo ir lengva, ir nelengva, nes tų treniruočių kartu mažai turėjome, varžybų išvis tuo ketvertu nežaidėme. Žaidėme, mokinomės, ieškojome vienas kito, kad geriau suprastume. Kuo toliau, atrodė tuo geriau, bet kada atėjo lemiamas metas, kai turi jausti vienas kitą, negalvodamas, iš nuojautos viską daryti, tai mums atsiliepė. Tie, kurie žaidžia ilgiau, vienas kitą supranta be šaukimų, be žodžių, be rodymų, parodė gerą rezultatą“, – pralaimėjimo priežastis vardino M. Užupis.

Marijaus Užupio ir Martynos Petrėnaitės piršlybos | FIBA nuotr.

Per pasaulio čempionato apdovanojimų ceremoniją įvyko ir dar vienas ne mažiau svarbus įvykis. Susižadėjo du Lietuvos trijulių rinktinių krepšinio atstovai – M. Užupis ir M. Petrėnaitė. Krepšininkas papasakojo, kokios mintys sukosi jo galvoje lemtingomis minutėmis.

„Kai laimėjome pusfinalį, galvojau, kad laimėsiu finalą ir tikrai pasipiršiu, bet kai pralošėme finalą, sėdėjau ir galvojau, kad nežinau kaip čia pasielgti. Bet vis tiek pasiryžau pasipiršti. Nebuvau kažko suplanavęs, viskas gavosi ekspromtu. Sunkumų nebuvo – paprašiau mikrofono, sutiko, davė pasireikšti“, – šviežiais įspūdžiais dalinosi M. Užupis

„Visiems buvo staigmena, vis tiek kažkur bent permušėm serbus (juokiasi). Gyvenime taip esu verkęs du kartus – pirmas kartas, kai gimė sūnus, antras – kai Marijus pasipiršo Martynai“, – džiaugsmo neslėpė sužadėtinių treneris.