D.Giedraitis: „Rytas“ stipresnis už „Žalgirio“ komandą“

3:1 – taip baigėsi Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) pusfinalio serija tarp Panevėžio „Lietkabelio“ ir Kauno „Žalgirio“. Jei kažkas prieš sezoną būtų sakęs, jog rezultatas nusimato toks, patikėjusių tuo ko gero būtų vienetai.

Vis tik viso sezono metu savimi tikėjo „Lietkabelio“ vyrai, demonstravę solidų žaidimą tiek vietiniame, tiek tarptautiniame fronte.

„Jau kai žaidėme su „Žalgiriu“ paskutines reguliaraus sezono rungtynes, įveikėme juos nemažu skirtumu. Tada supratome, jog šansai pusfinalyje irgi yra dideli“, – LKL.lt svetainei sakė Dovydas Giedraitis.

Jaunasis „Lietkabelio“ talentas su nekantrumu laukia finalo serijos ir galimybės pasiekti istorinį titulą savo neilgoje karjeroje. Nors D.Giedraitis yra tarp pretendentų į labiausiai patobulėjusio LKL žaidėjo prizą, to jis nesureikšmina – svarbiausia laimėti titulą, sako jis.

„Rytas“ reguliarų sezoną baigė pirmoje vietoje, tai rimtas pasiekimas. Finalas, be abejo, bus sunkesnis, nes varžovų komanda susižaidusi, neturėjusi pasikeitimų, gal tai jiems padės“, – varžovų privalumus vardino jis.

Vis tik Panevėžys pasiruošęs kautis iki galo.

„Esame labai lygios komandos. Daug ką reikš psichologiniai dalykai, ar kažkuri komanda nesulūš vienu ar kitu momentu. Mažos detalės nulems šią seriją“, – mano D.Giedraitis.

LKL finalo serija startuos jau ketvirtadienį, 18.30 val., sostinėje. Rungtynes transliuos BTV televizija ir Go3.

– Kokios „Lietkabelio“ ekipos nuotaikos artėjant LKL finalui?

– Nuotaikos geros, emocija – gera, bet turime išlikti susikaupę, dar nieko tokio nenuveikėme. Susikaupę laukiame artėjančių rungtynių.

– Kiek didelė šventė Panevėžiui buvo patekimas į LKL finalą?

– Šventė tikrai didelė, vis tik „Žalgiris“ į finalą nepateko pirmąkart istorijoje, o tai įvyko dėl „Lietkabelio“ ekipos. Manau, žmonėms šventė didelė, tačiau ją galima padaryti dar didesne, jei įveiksime „Rytą“ finale.

– Eliminuoti žalgiriečius pasitaiko ne kasdien, ar jums tai bene džiugiausia karjeros akimirka?

– Manau, kad ne tik man, bet ir kitiems žaidėjams įveikti „Žalgirį“ serijoje yra kažkas tokio, kas neįvyksta kasmet. Ypač kalbu apie lietuvius, nes manau, kad kiekvieno iš jų tikslas yra nugalėti „Žalgirį“. Šis pasiekimas smagus visiems.

– Kaip šios pusfinalio serijos metu auginote pasitikėjimą savimi? Nes kraujo skonį pajutote nuo pirmo susitikimo.

– Jau kai žaidėme su „Žalgiriu“ paskutines reguliaraus sezono rungtynes, įveikėme juos nemažu skirtumu. Tada supratome, jog šansai pusfinalyje irgi yra dideli. Po pirmų rungtynių, be abejo, nuotaikos nebuvo geros, visi viduje buvome pikti, kad pralaimėjome, nors, manyčiau, turėjome laimėti. Dėl to gavosi, kad energija su kiekvienomis rungtynėmis augo ir laimėjome seriją 3:1.

– Galima sakyti, kad apmaudus pralaimėjimas serijos pradžioje jums kažkiek pravertė emociškai, įpūtęs sportinio pykčio?

– Be abejo, kiekvienas po tų rungtynių ėmėme galvoti, ką galėjome padaryti kitaip, kad nebūtų reikėję žaisti lemiamų atakų, kad skirtumas būtų didesnis, gal galėjome būti atidesni ar kažką sužaisti geriau. Gerai, kad nepalūžome po tų rungtynių ir kaip tik turėjome geresnę energiją vėliau.

– Ar buvo daug jaudulio prieš paskutinį serijos mačą namuose? Kai lieka žingsnis iki tikslo, atrodo, atsiranda galimybė perdegti.

– Jaudulio buvo daugiau nei visada, ypač pradžioje, manau, tai matėsi. Pradėjome rungtynes blogai – 0:8. Susirinko daug sirgalių, pirmąkart tiek šį sezoną, tad jautėsi ir kitokia atmosfera. Jaudulys tikrai jautėsi, bet svarbiausia, kad nepasimetėme, išlikome kartu ir nuvažiavome į pergalę.

– Ar nebuvo pačiam keista dėl to, kad „Žalgiris“ net išgyvenimo mūšyje nemetė didesnio iššūkio?

– Nežinau, paskutiniu metu „Žalgiriui“ trūko energijos, susižaidimo. Vis tik trečias treneris per sezoną yra daug. Galbūt treneriai nespėjo pritaikyti savų sistemų. Manau, kad didžiąja dalimi susitvarkėme patys, demonstravome savo žaidimą ir nesitaikėme prie „Žalgirio“. Bandėme daryti, kad kauniečiai taikytųsi prie mūsų.

– Kaip manote, ar LKL finalas nusimato sunkesnis nei pusfinalis?

– „Rytas“ reguliarų sezoną baigė pirmoje vietoje, tai rimtas pasiekimas. Finalas, be abejo, bus sunkesnis, nes varžovų komanda susižaidusi, neturėjusi pasikeitimų, gal tai jiems padės. Nepaisant to, turime žaisti savo žaidimą, nesitaikyti prie jų ir, manau, viskas bus gerai.

– Kas bus svarbiausia, norint serijoje nugalėti vilniečius?

– Labai svarbus bus pirmasis mačas, vis tik žaisime ASG arenoje, o ne „Jeep“ arenoje. Galima sakyti, kad abi komandos žais lyg išvykoje, nes „Rytas“ treniruojasi mažesnėje arenoje. Pavykus iškovoti pergalę pirmame mače, tai būtų didelis pliusas mums. Turime laikytis žaidybinio plano, rodyti savo žaidimą – daug labai nereikia.

– Minėjote arenų skirtumus: ar žaidimas ASG arenoje svečiams didelis privalumas, kuomet jie vyksta į Vilnių?

– Skirtumas yra, nes „Jeep“ arenoje erdvė mažesnė, sirgaliai sėdi arčiau, labiau iš vienos pusės. ASG arenoje jie yra didesnėje erdvėse ir sėdi iš visų pusių, kaip ir „Cido“ arenoje. Manau, kad mums yra geriau, kad pirmąjį mačą žaisime ASG arenoje.

– Kokių privalumų prieš „Rytą“ gali turėti panevėžiečiai?

– Ryškios persvaros neišskirčiau, nes esame labai lygios komandos. Daug ką reikš psichologiniai dalykai, ar kažkuri komanda nesulūš vienu ar kitu momentu. Mažos detalės nulems šią seriją.

– Yra nuomonių, jog „Lietkabeliui“, kuris pusfinalyje eliminavo čempionus, pralaimėjus finale, tai būtų itin prasta sezono pabaiga. Ar sutinkate, kad nepasinaudojimas tokiu šansų būtų itin apmaudus Panevėžio ekipai?

– Geriau tokių dalykų nesulaukti, laimėti ir viskas (Šypsosi). Nugalėjome „Žalgirį“, bet reguliariame sezone „Rytas“ buvo pirmoje vietoje, tai daug ką pasako, kad gal šį sezoną „Rytas“ yra stipresnis už „Žalgirį“. Turime ateiti, padaryti darbą, kad nebūtų jokių kalbų.

– Kaip pats vertinate savo progresą šio sezono metu?

– Buvo visko, ir gerų momentų, ir blogesnių, bet treneris manimi pasitikėjo, tai man davė daug. Jis ir dabar manimi pasitiki, tad stengiuosi išnaudoti minutes ir daryti tai, ko treneris prašo. Man asmeniškai sezonas neblogas, bet noriu iš savęs išspausti daugiau, o kaip gausis, pažiūrėsime per likusią seriją.

– Kur jaučiatės patobulėjęs labiausiai?

– Kai Radičevičius buvo iškritęs iš rikiuotės, nemažai žaidžiau įžaidėjo pozicijoje. Dabar solidžiau jaučiuosi šioje pozicijoje. Komandoje nėra vieno išskirtinio lyderio, kaskart sužaisti gali kitas, tad taip tampu dar labiau komandiniu žaidėju.

– Smagu, kad esate tarp pretendentų į labiausiai patobulėjusio LKL žaidėjo prizą?

– Aš į tokius dalykus nesikoncentruoju, beveik nesureikšminu jų, nes krepšinis komandinis sportas, individualūs laimėjimai nelabai ką reiškia. Smagu, kad mane pamini, bet tikslas vienas – laimėti LKL. O kiti apdovanojimai – malonus bonusas.

– Kiek patirties ir brandos šiemet pasisemsite iš tokių įdomių ir intriguojančių atkrintamųjų?

– Manau, kad daug, nes žaidžiame prieš labai pajėgias komandas, Europos taurėje taip pat žaidėme su „Virtus“, kuri tapo čempione. Patirtis – neįtikėtina, tikiuosi, pasiimsiu iš to maksimumą ir man tai padės karjeroje.

– Visą sezoną „Lietkabelio“ sirgaliai ne taip aktyviai palaikė komandą „Cido“ arenoje, bet pagaliau sulaukėte jų minios pastarosiose rungtynėse. Kokios emocijos, pagaliau pajutus, ką reiškia pilna „Cido“ arena?

– Žaisti buvo labai smagu, bet, kaip minėjau, jautėsi jauduliukas. Jei išlaikysime tokią pat atmosferą viso finalo metu, viskas bus labai gerai. Dėl tokių arenų žaidžiame, kuo daugiau sirgalių ateis palaikyti, tuo komandai seksis geriau.