Permainos „Jonavoje“ – E.Utyra paliko trenerio kėdę

„Jonava“ šį sezoną pasitiko taip, kad artėjant į pabaigą pirmajam ratui turi didelį minusą net ir prieš varžovus, kuriuos prieš sezoną tikėjosi aplenkti. Likus vos porai savaičių iki sezono pradžios pradėta rinkti sudėtis ir prieš tiek pat laiko pradėtas pasiruošimas komandai smogė taip, kad per aštuonerias rungtynes ji nesurinko nei vieno taško.

Neišlaikęs, prašymą pasitraukti ant stalo padėjo vyriausiasis treneris Eisvinas Utyra, kuris dar šį pirmadienį kalbėjo apie tai, kaip bandys vytis artimiausius priešininkus.

„Kol kas tai, teks vytis ir žiūrėsime kaip bus toliau, bet jo dabar tas darbas dar didesnis gaunasi, kadangi jau pabėgo 6-9 taškais, reikės daug stengtis. Komanda keičiasi, automatiškai ji turi keistis, jau einam kažkiek link to, kad gerėtų žaidimas.

Atvyko geresni žaidėjai, kurie tinkami A lygai, jų meistriškumas tinka. Tas matėsi rungtynėse su Telšiais, turėjome daug momentų, nebuvome vien tik spardomi į visas puses. Viskas priklauso nuo to, ką turi, kokius žaidėjus. Pačioje pradžioje matėme, kad kai kurie žaidėjai nebuvo tinkami šitai lygai, bet aš kaip treneris nieko negaliu padaryt, turiu dirbti su tuo, ką turiu“, - antrą Velykų dieną tinklalaidėje „FutbolasLT“ kalbėjo E.Utyra.

Kas pasikeitė per nepilną savaitę, atsakyti sunku. Tačiau dar pirmadienį treneris kalbėjo apie tai kaip keičiasi jo treniruojama komanda ir kaip be reikalo skuba tie, kurie jau dabar laidoja „Jonavą“.

Kaip treneris turi jaustis, kai yra toks beviltiškumas, kai gali daryti keitimus, bet žinai, kad nieko nepakeisi?

Sėdi, žiūri rungtynes ir atrodo, kad tavo rankos yra surištos. Nieko negali padaryti, nes ar tu išleisi vieną, ar tu išleisi kitą, vis tiek nieko nesigaus. Nelinkėčiau tokio jausmo nei vienam treneriui. Bandome vytis, kapstytis. Kaip sakoma, traukinys važiuoja, o mes dar tik įsėdome į traukinį.

Pranešime spaudai dar neseniai minėjai, kad „dabar pradėsime nuo balto lapo“. Koks tas lapas? Kas ten turėtų būti surašyta kitaip nei tame sename ne baltame lape?

Surašyta labai paprastai. Kadangi mes neturėjome draugiškų rungtynių ciklo, pasiruošimo, o turėjome sužaisti maždaug 7-8 kontrolines rungtynes prieš čempionatą, tai mes tik dabar tampame komanda, kuri pagauna vienas kitą ir supranta, ko nori komandos draugas ir ko aš noriu iš jų. Dabar po 8 turo pradedame, pagaliau, žaisti čempionato rungtynes.

Kiek laiko prireiks, kad žaidėjai taptų tikra komanda, vieningu organizmu tiek aikštelėje, tiek už jos ribų?

To laiko gali neužtekti ir iki sezono galo. Bet esu optimistas, tad gal ir antrame rate pradėsime rinkti taškus. Bet patys žinote koks yra futbolas – tam reikia laiko, o laikas greitai tirpsta ir būna, kad to laiko reikia vis daugiau. Kartais per tą laiką komanda taip ir nesusiklomplektuoja. Turbūt tik dievulis žino kaip bus, kaip toliau „Jonava“ atrodys, bet einu link to, kad į viską žiūriu optimistiškai ir labai tikiuosi, kad daugiau nebūsime ta patrankų mėsa kitoms komandoms ir sukovosime garbingai kiekvienose rungtynėse.

Ar nebus taip, kad nesėkmės bus dar skaudesnės, jeigu nepavyks rinkti taškų? Tuomet prasideda nervai ir panašūs dalykai..

Jau nervų per 8 turus tiek turėjome, kad turbūt nelabai ir ką išgąsdinsime su tais savo nervais. Sunku, psichologiškai ypač žaidėjams, treneriams, gerai, kad dabar dar yra asistentas atvažiavęs, netgi du asistentai, kurie padeda man, tai darbas gaunasi truputį kitoks negu buvo prieš tai. Turi būti štabas, turi būti visose pozicijose treneriai – puolimo, vartininkų, fizinio rengimo ir panašiai. Vienas lauke ne karys. Kai prieš tai buvau vienas, tai turbūt patys įsivaizduojate, kad labai nesmagu – tiek žaidėjama, tiek ir man. Tą turi pakeisti klubas, reikia permainų. Buvo kaip buvo, dabar žiūrime į priekį. Visi „Jonavą“ laidoja, bet gal mums tai bus motyvacijos pliūpsnis. Tą pamatysime vėliau.

---

Visą pokalbį su E.Utyra klausykitės tinklalaidėje „FutbolasLT“: