Skandalingiausios olimpinių žaidynių rungtynės ir M.Paulausko unikalumas

 „Tuo metu nieko negalvojome, buvo tik stebuklo laukimas – ar įvyks kas, ar neįvyks“, – skandalingiausias olimpinių žaidynių krepšinio rungtynes „Krepšinio namų“ dokumentikos ketvirtoje dalyje prisimena Modestas Paulauskas.

Ketvirtoje „Krepšinio namų“ dokumentikos dalyje, kurią galite pamatyti per naujos kartos televiziją „Go3“, visas dėmesys skiriamas lietuvių paliktam ryškiam pėdsakui SSRS krepšinyje – nuo M. Paulausko fenomeno, Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA kovų iki Arvydo Sabonio traumų istorijos.

1972-ųjų olimpinių žaidynių finalas Miunchene tarp SSRS ir JAV iki šiol laikomas skandalingiausiu susitikimu – amerikiečiai po finalinės sirenos pradėjo šokti džiaugsmo šokį, tačiau FIBA generalinio sekretoriaus Williamo Joneso sprendimu buvo grąžintos trys sekundės.

Trys sekundės, kurios truko amžinybę. Amerikiečiai ilgai buvo įtikinėjami grįžti ant parketo, o jiems grįžus SSRS sukūrė stebuklą – Aleksandras Belovas paskutinę sekundę išplėšė olimpinį auksą rinktinei, kurios kapitonu buvo lietuvis M. Paulauskas.

Bendro Lietuvos krepšinio federacijos, „TV3“ ir „Go3“ projekto „Krepšinio namai“ ketvirtoje dalyje M. Paulauską iš arti matę kolegos ir bendražygiai pasakoja, dėl ko jis buvo toks unikalus.

„Žinau, kad Paulauskas buvo nesustabdomas, – Lietuvos krepšinio legendą prisimena Rimas Kurtinaitis. – Žinau jo ir minusą, kad nemokėjo varytis kamuolio, bet didžiausias pliusas – jis to ir nedarė. Jis atakuodavo labai taikliai ir buvo vienas geriausių to laikotarpio pasaulio krepšininkų ne vienerius metus.“

„Modė žaidė patikimai, nes tai mokėjo daryti, – prisiminimais dalinosi krepšinio apžvalgininkas ir SSRS rinktinės trenerio Aleksandro Gomelskio sūnus Vladimiras. – Jį jau buvo galima sustabdyti, buvo aukštesnių nei 195 cm, bet sustabdyti niekas negalėjo. Jis gerai šokdavo į viršų, turėjo stiprias kojas ir kamuolį laikydavo iki paskutinio momento. Taip jo pozicijoje SSRS niekas nežaidė ilgą laiką.“

Lengvuoju krašto puolėju žaidęs M. Paulauskas daugelį nustebino ankstyva karjeros pabaiga – lietuvis sportbačius pakabino būdamas 31-erių. Vis dėlto nuo krepšinio kretingiškis neatitolo ir greitai prisidėjo prie Lietuvos krepšinio ateities.

1981-aisiais Lietuvos moksleivių rinktinė tapo SSRS čempione, kurios treneriu buvo M. Paulauskas, o žaidė būsimos naujos krepšinio legendos, Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis.

„Niekada negalvojau, kad pakliūsiu į rankas Modestui Paulauskui ir tapsiu savo herojaus auklėtiniu“, – susižavėjimo neslėpė Š. Marčiulionis.

„Man sunkiausia buvo treniruotis pas Modestą Paulauską. Ten tai buvo olialia, šitą atsimenu visada, nes ten tai buvo sunku“, – pasakojo A. Sabonis.

Išskirtiniai svaiginančios M. Paulausko karjeros vaizdai, vaizdo medžiaga iš SSRS rinktinės treniruočių stovyklų, A. Sabonio karjeros pradžia ir legendinės „Žalgirio“ kovos. Visa tai pamatysite bendro Lietuvos krepšinio federacijos, „TV3“ ir „Go3“ projekto „Krepšinio namai“ dokumentikos ketvirtoje dalyje.

Originalaus turinio dokumentikos ciklą „Krepšinio namai“ mūsų šalies žiūrovai gali stebėti naujos kartos televizijoje „Go3“. Iš viso bus parodyta 10 dalių, skirtų Lietuvos krepšinio šimtmečiui.