Savo tikslus paversti aistra ketinantis S.Maslobojevas: apie stovyklą Serbijoje, „Glory“ sūkurį, gyvenimo „siuntinį“ ir „šokių muštynių“ žvaigždes
Sergejus Maslobojevas l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Girdėjau, kad neturi, su kuo sparinguotis, dirbti poroje savo svorio kategorijoje, tad noriu pakviesti tave į savo organizuojamą stovyklą kaip garbės svečią“, – tokio netikėto laiško sulaukė „Sparta Fight Gym“ kovotojas Sergejus Maslobojevas nuo savo buvusio priešininko trenerio Mišos „Ronin“ Bučulovo.
S.Maslobojevas, žinoma, sutiko priimti šį pasiūlymą ir išvyko į Serbiją.
Ten lietuvis sparingavosi ir su Rumunijos kikbokso žvaigžde Andrejumi Stoica.
„O su juo jau seniai norėjau pasitikrinti jėgas ringe“, – nusijuokė S.Maslobojevas.
Kovotoją nustebino labai šiltas ir jaukus priėmimas stovykloje. „Jaučiau sklindančią pagarbą iš daugelio stovykloje besitreniravusių sportininkų. Tiesą sakant, taip gerbiamas niekada nebuvau pasijutęs net Lietuvoje, – pasakojo kovotojas. – Buvau šiltai priimtas ir nuolat girdėjau komplimentus“.
„Glory“ organizacijos ringe kovojantis S.Maslobojevas apsidžiaugė ir pažintimi su sporto psichologe Daria Albers.
„Ji mielu noru sutiko įstoti į mano #KuvaldaTeam“ gretas ir pradėjome daug dirbti psichologiniais ir dvasiniais klausimais, kurie, manau, padės man vėl atverti akis ir pažvelgti į savo tikslus ne kaip į darbą, o aistrą. O tai yra labai svarbu, – sportas.lt sakė S.Maslobojevas. – Psichologija domiuosi jau ilgą laiką. Net pradėjau vesti seminarus įmonėms bei eiliniams žmonėms stovyklose. Gali būti fiziškai galingas, bet jei tavo vidus nebus iš plieno, tai ir išorė nesugebės savęs realizuoti. Tai – labai jautri tema, kuriai skiriu ganėtinai nemažai laiko savo asmeniniame tobulėjime“.
– Temų, manau, turime pakankamai. Viena jų, ar jau teko sulaukti žinių iš „Glory“ organizacijos dėl būsimos kovos?
– Su organizacijos atstovais kalbėjausi prieš mėnesį. Jie paprašė manęs luktelėti ir pasakė, kad artėja daug didelių dalykų. Jie patikino, kad būsiu tų dalykų sūkuryje. Buvo priminta, kad esu kitas pretendentas į čempiono diržą, tad sulaukiau prašymo palaikyti gerą sportinę formą ir neatsipalaiduoti.
– Ar yra tikimybė, kad išvysime tave kovo 19 dieną KOK turnyro ringe?
– Tikrai yra. Tėra du barjerai. Pirmasis, laukiu atsakymo iš tos pačios „Glory“ organizacijos dėl leidimo dalyvauti KOK turnyre. Antrasis, šiuo metu esu gana stipriai traumuotas. Nepaisant to, stengiuosi judėti į priekį, kiek leidžia galimybės. Jei gausiu „Glory“ leidimą ir trauma nepaūmės, tikrai laukite stipraus mano sugrįžimo į didįjį Lietuvos KOK ringą.
– Spalį „Glory“ ringe susitikai su Donegi Abena, lapkritį KOK ringe jau koveisi su O.Langlois-Rossu. Kaip dabar, prabėgus šiek tiek laiko, vertini šias dvi kovas?
– Dvi paskutinės kovos buvo ne tokios, kokių pats norėjau. Sakau atvirai. Taip, rezultatas buvo teigiamas, jo ir siekėme, bet pats būdamas perfekcionistu noriu iš savęs noriu vis daugiau. Pasirengimas kovai su D.Abena užtruko, nes turnyras buvo vis nukeliamas, spėjau gauti traumą, kurios neišsigydęs kovojau ringe. Šis faktorius trukdė ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tačiau jau esu išmokęs, kad viskas, kas atsitinka, atsitinka ne veltui. Manau, būtent todėl man gyvenimas atsiuntė į pagalbą D.Albers. Nuo kitos savaitės pradėsime su ja dukart per savaitę kalbėtis nuotoliniu būdu, darysime specialius pratimus. Taip pat gavau užduotį išmokti sakyti „ne“ ir apriboti savo įvairias veiklas, atrašinėjimus į gerbėjų laiškus, komentarų socialinėje erdvėje rašymus. Mano užduotis – griežtai koncentruotis į savo tikslą ir darbą bei iš naujo pradėti mėgautis visu procesu. Todėl labai pozityviai žiūriu į artėjančias kovas, nes jaučiu, kad užsipildo pagrindinė mano spraga procese.
– Jeigu jau palietėme temą apie komentarus...
– Žinau, kas dabar bus.
– Taip, atrodo, įsivėlei į žodžių karą su „Jungle King“ organizacijos vienu įkūrėjų bei kovotoju Dominyku Dirksčiu. Garsiai nuskambėjo dvidešimtmečio pasakymas, kad gerbia tave už nuopelnus Lietuvai, bet ateis ir tavo diena... Ką apie tai manai?
– O kodėl aš turiu galvoti apie tokius pasisakymus? Aš jau esu pripratęs, kad daug kas bando naudotis mano vardu, stengdamiesi padaryti sau reklamą, sukurti „hype’ą“ aplink save. Bet nematau daugiau didelės prasmės skirti savo laiko ir apie juos kalbėti. O dėl tavo konkrečiai minėtos organizacijos? Mano manymu, yra keista klausti sportininkų apie tokius renginius. Mielai pakalbėčiau temomis, susietomis su sportu, ypač koviniu. Tačiau kaimo šokių lygio muštynės ir, švelniai tariant, tikėtinai iš anksto surežisuoti bei suvaidinti pasirodymai, skirti mažai suvokiantiems apie kovines sporto šakas asmenims, mažai ką turi bendro su sportu, net nekalbant konkrečiai apie mano sporto šaką.
– Bet pastebėjai, kad pastaruoju metu tarsi tapai visus traukiančiu magnetu: prieš tai konfliktas su Dovydu Rimkumi, dabar D.Dirkstys...
– Ar aš dar neatsakiau į šį klausimą?
– Užuolankomis.
– Na, gerai. Visada sakau, ką manau ir keistis nesirengiu. Ir kai kažkas pradeda daryti cirką iš mano mylimos sporto šakos, kuriai aš ir daug kitų sportininkų paskyrė visą save, aš apie tai kalbu tiesiai šviesiai. Kai kurie šioje srityje pasižymėję asmenys bando ir tai paversti į šou, viešai bando „kurti“ konfliktus. Tik nei vienas to niekada man nepasakė į akis. O jeigu tikrai norėtų kažką kažkam įrodyti, tai visada galėjo atvykti į „Spartą Fight Gym“ klubą ir išbandyti save atsistoję į sparingus su manimi. Bet tiek to, nei jie tą kada padarys, nei man to reikia.
O kalbant apie konkrečius atvejus, tai D.Rimkus po to, kai ringe sumušė tam nepasiruošusį vaikiną, viešai klausė, kas aš toks, kad sakyčiau savo nuomonę apie tokius cirkus, nes mano karjera jau baigta, ne man, pasak jo, viešai kalbėti apie kovinį sportą. Juokingiausia buvo, kai jis aiškino, kad eitų su manimi kovoti, bet didelė eilė, neva, laukiančių ir prašiusių kovos su juo anksčiau. Aišku, gerai, kad po pseudo kovų jis nusprendė grįžti į sportą, bet pirmas rimtesnis priešininkas parodė, kad jam dar reikia arti ir arti salėje, kad aukštame lygyje gebėtų sulaukti kovos pabaigos stovėdamas ant kojų.
Kitas, čia nepaminėtas asmuo, kuris pristatinėjo save pasaulinio lygio kovotoju, turinčiu nesuvokiamą kovų skaičių, daug kalbėjo apie mane ir mano gerus pažįstamus, garsiai šaukė, jei aš numesiu virš 20 kilogramų svorio, tai eitų su manimi kautis į ringą. Juokingiausia, kai jį iškvietė tokio paties svorio D.Dirkstys, kuriam nieko mesti nereikėtų, tai tas pats veikėjas jau pripažino, kad niekada nėra kovojęs, tad su niekuo kovoti negali ir nutilo. Na, jūs visi supratote absurdo lygį.
O D.Dirkstys kažką pasakė, kad man reikia kažkam ruoštis, nes mano laikas artėja. Tik pirmiausia, jis jau pats seniai rimtuose turnyruose nedalyvauja, o tik pats sau organizuoja „intriguojančias“ kovas. Antra, kai buvau užsukęs į jo atstovaujamą klubą Klaipėdoje, tai „palūžo“ sparinguodamas su manimi po lengvo spaudimo ir atsisakė tęsti. Tai jis bent pats sau gali paaiškinti, kam jis man siūlo ruoštis?
Tad tokie tiek „konfliktuotojai“ ir tiek apie juos reikia žinoti, kad suprasti, ar verti jie to dėmesio, kokį jie net dabar gavo.
– Gerai, užbaikime viską gražia nata. „Glory“ čempiono diržas. Apie jį jau galvoji?
– Pasakyti, kad aš apie jį galvoju būtų nieko nepasakyti. Tai – tikslas, kurio link aš einu daug metų. Ir jis nesikeičia.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
