Penkiakovininkui J.Kinderiui darbas žiemos olimpinėse žaidynėse – lyg privilegija
Justinas Kinderis | Vytauto Dranginio nuotr.
Penkiakovininkas Justinas Kinderis per pusmetį dalyvauja jau antrose olimpinėse žaidynėse. 2021 m. jis varžėsi olimpiniame Tokijuje, o šiemet sausį išskrido į Pekiną, kur vasario 4 d. startavo žiemos žaidynės.
Lietuvis Pekine pirmas įsisuko į varžybų sūkurį. Tiesa, čia jis nekovoja dėl medalių ir nesiekia žūtbūt kirsti kurios nors žiemos sporto šakos finišo linijos. Jis yra biatlono varžybų fotografijos darbų koordinavimo vadovas. Šios pareigos lietuviui pasiūlytos sulaukus gerų atsiliepimų už darbą 2018 m. Pjongčange, Pietų Korėjoje, kur J.Kinderis vadovavo savanorių padaliniui. Kinijoje naujasis Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius vieši nuo sausio vidurio.
Biurokratiniai sunkumai
Biurokratiniai rūpesčiai iki paskutinės dienos J.Kinderiui kėlė nemažai streso. Nusiraminti pavyko tik įsėdus į lėktuvą. Norėdamas išvykti į Kiniją, jis turėjo susitvarkyti daugybę popierių, gauti QR kodus, reikalingas pažymas. Vien medicininis patikrinimas užtruko geras dvi savaites. Vėliau laukė COVID-19 testai, asmeninės informacijos pateikimas. Kol laukė vizos iš Kinijos ambasados, irgi stipriai nerimavo.
„Su ambasada visos procedūros praėjo sklandžiai, tik pats laukimas neramino“, – sako J.Kinderis.
Kelionė į Pekiną taip pat buvo įdomi. Dideliame lėktuve iš Londono į Pekiną skrido tik apie 20–30 žmonių – tarptautinių darbuotojų. Vos nusileidus Kinijoje teko susidurti su griežtomis pandemijos valdymo taisyklėmis.
„Mus aptarnavo stiuardesės su „skafandrais“, o maistas buvo paliktas maišuose. Maistas buvo kiniškas, kuris europiečiams neįprastas. Vos nusileidę pamatėme, kad visas oro uostas uždarytas, padaryti specialūs koridoriai. Ten visi vaikščiojo su apsauginėmis aprangomis, o dezinfekcinis skystis matėsi tiek ant grindų, tiek ant kompiuterių paviršių. Akivaizdu, kad Kinijoje su COVID-19 kovojama labai stipriai“, – kelionėje patirtais įspūdžiais su LTOK žurnalu „Olimpinė panorama“ pasidalijo J.Kinderis.
Kinijoje kaukes privaloma dėvėti visose viešose vietose. Olimpinių žaidynių darbuotojai testuojami kiekvieną rytą.
Atsakingas darbas
J.Kinderis dirba slidinėjimo, biatlono ir šuolių su slidėmis bazėje. Jis yra fotografijos darbų koordinavimo vadovas ir yra atsakingas už biatlono varžybų fotografų darbo pozicijas bei sąlygas.
„Mano darbas – paruošti ir su visais departamentais suderinti visas fotografų, dirbančių biatlono varžybose, pozicijas. Tai gana sudėtinga sporto šaka, nes yra ilga trasa, finišo tiesioji ir šaudykla, kur fotografams skirta daug vietos. Atrodytų, nėra jokios problemos, bet vien vadinamojoje finišo platformoje bus apie 60 žmonių, todėl reikia viską padaryti taip, kad jų pozicijos nesikirstų su oficialių transliuotojų, bet kartu jie turėtų pačius geriausius kampus kadrams įamžinti“, – paaiškina J.Kinderis.
Lietuvis taip pat atsakingas už fotoaparatus, kuriuos didžiausios naujienų agentūros gali padėti ant specialaus kilnojamojo rėmo. Fotografai, nuotoliniu būdu valdantys tas kameras, gali gaudyti geriausią kadrą. Tai ypač aktualu šaudykloje.
J.Kinderis pripažįsta, kad tos agentūros, kurios moka milžiniškus pinigus, turi teisę į šiek tiek geresnes pozicijas. Tokią privilegiją turi tokie žiniasklaidos grandai, kaip „Reuters“, AP, AFP, kinų „Xinhua“.
Lietuvos biatlono rinktinė Pekine (02.05) 68 nuotr.
„Burbulo“ nepatogumai
Visas darbų organizavimas varžybų vietoje vyksta savotiškuose „burbuluose“, todėl laisvai judėti neįmanoma.
„Tarptautinis olimpinis komitetas jau skundžiasi, bet per griežtus suvaržymus ir „burbulus“ ne visus darbus pavyksta atlikti laiku. Mes taip pat ne visus darbus galime padaryti, nes paprasčiausiai nepavyksta susisiekti su darbuotojais, kurie nėra mūsų „burbule“, bet turi atlikti įvairius darbus varžybų trasoje ir šalia jos. Juos dirbti siunčia naktimis, o čia yra šalta, nes esame dviejų kilometrų aukštyje“, – prieš žaidynes niuansus dėstė J.Kinderis.
Dėl to, net būdamas varžybų vietoje, J.Kinderis problemas dažniausiai aiškinasi ir sprendžia nuotoliniu būdu.
„Žmogiško bendravimo čia praktiškai nėra. Turiu savo pavaduotoją, kuris yra vietinis. Krūvis iškart padidėja, nes negalima tiesiog eiti pas žmones ir pirštu rodyti, ką reikia sutvarkyti. Nepatogu ir tai, jog visi savanoriai šiemet yra tik iš Kinijos. Dėl to atsiranda šioks toks kalbos barjeras. Bet suprantame, kad dabar tokia situacija. Savanoriai išties atlieka didžiulį darbą“, – sako J.Kinderis.
Pasak jo, savanorių pagalba bus būtina, norint suvaldyti visą darbuotojų srautą. 60–80 fotografų ir per šimtą žurnalistų bet kuriuo momentu eis į trasą arba iš trasos į spaudos centrą. Spaudos centre, kuriame šiuo metu neretai reikalus tvarko J.Kinderis, fotografams ir žurnalistams įrengtos atskiros zonos. Už žurnalistus atsakingas kolega iš Australijos, todėl dažniausiai parengiamieji darbai atliekami kartu.
„Stengiamės šiuos departamentus sujungti, kad tarp fotografų ir žurnalistų nebūtų didelės atskirties. Mes patys iš dviejų biurų susijungėme į vieną, kad savanoriams žaidynių metu būtų daugiau vietos. Neseniai į mano departamentą buvo paskirta dvigubai daugiau savanorių – nuo 16 iki 32. Didelė šalis, todėl gali sau tai leisti“, – paaiškino lietuvis.
Nemalonus tik šaltis
J.Kinderis įsikūrė apartamentuose, kurie yra 10 km nuo biatlono varžybų vietos.
„Čia gaunu puikų maistą, sąlygos labai geros. Neturiu kuo skųstis, galbūt tik lauke galėtų būti šiek tiek šilčiau, ypač žvarbu rytais ir vakarais, kai saulės nėra. Šaltis čia tikrai veriantis. Vakare valandėlę ar dvi pavaikščiojus lauke vėliau reikia bent valandos atsigauti. Nepaisant to, kaip būni apsirengęs. Negelbsti ir duodami šildomieji maišeliai. Kai reikia kažką padaryti nusiėmus pirštines, rankas iškart pradeda skaudėti“, – pasakoja J.Kinderis.
Kadangi žiemos olimpinėse žaidynėse visi gyvena savo „burbuluose“, darbuotojai negali prieiti prie sportininkų. Pastabų prieš žaidynes dar rasdavo ir nuolat Pekine apsilankantys Tarptautinio olimpinio komiteto atstovai. Pavyzdžiui, TOK atstovai 60 cm liepė praplatinti pokalbių zoną, nes ankstesnioji neatitiko saugumo reikalavimų. Dėl to visą zoną reikėjo perdaryti iš naujo.
„Kontaktų čia būti beveik negalės. Net ir dabar, jei einu lauke ir pamatau darbininkų būrį, iškart gaunu pastabą trauktis į šalį, kad nebūtų kontaktų, nes po to daug kam gali tekti izoliuotis. Su pašaliniais asmenimis jokio sąlyčio negali būti“, – prieš prasidedant žaidynėms pabrėžė J.Kinderis.
Pats J.Kinderis – didelis biatlono gerbėjas. Jis džiaugiasi, kad Lietuvos biatlonininkų delegacija Pekine bus rekordinė, o sėkmingi šio sezono Vytauto Strolios startai teikia vilčių turėti lietuvį, kuris Kinijoje kovos dėl aukštų vietų. Pekino olimpinių žaidynių biatlono fotografijos darbų koordinavimo vadovas pažadėjo, kad jei lietuviai lips ant podiumo, mūsų šalies fotografams bus parūpintos geriausios vietos tai akimirkai įamžinti.
„Biatlonas – mano mėgstamiausia žiemos sporto šaka ir aš labai džiaugiuosi galėdamas čia būti bei matyti ir lietuvius, ir geriausius pasaulyje biatlonininkus. Patirtis ir džiaugsmas yra neįkainojami. Turiu retą privilegiją matyti šios sporto šakos atstovus iš labai arti. Noriu, kad lietuviai pasirodytų kuo geriau, todėl labai juos palaikysiu“, – pažada J.Kinderis.
Pirmas išbandymas varžybomis lietuvio ir jo kolegų laukė vasario 5 d., kai biatlono trasoje lenktyniavo mišrių estafečių komandos.
