F.Ngannou atvirai: apie UFC spaudimą ir siūlomus didesnius pinigus, norimą kontraktą, laisvę ir prisiimtą riziką „Esu atsisakęs apie 7 mln. JAV dolerių“

 Praėjusį savaitgalį Anaheime esančioje „Honda Center“ arenoje įvyko grandiozinis ir pirmasis šių metų „pay-per-view“ kategorijos UFC turnyras, kurio pagrindinėje vakaro dvikovoje sunkiasvorių čempionas 35-erių metų Francisas Ngannou sugebėjo pasinaudoti savo imtynėmis bei graplingo sugebėjimais bei po penkių raundų kovos įrodė teisėjams savo pranašumą (48-47, 48-47, 49-46) ir įveikė 31-erių metų prancūzą Cirylą Gane’ą, kuriam tai buvo pirmasis karjeros pralaimėjimas.

Įdomu tai, kad čempionui diržą narvo viduryje užsegė ne kaip įprasta UFC prezidentas Dana White‘as, kuris taip pat nedalyvavo ir vėliau vykusioje spaudos konferencijoje. F.Ngannou tai buvo paskutinė kova pagal dabartinę sutartį su UFC ir kol kas nežinoma, kokia bus čempiono ateitis.

Pats F.Ngannou teigė jau susiteikęs su viskuo, kas bus ateityje ir nesvarbu, ar tai bus UFC, ar kita organizacija.

Kitaip tariant, F.Ngannou nesumažins savo reikalavimų tam, kad pasirašytų naują kontraktą su UFC. Kaip pirmadienį „The MMA Hour“ laidoje su Arieliu Helwani pasakojo F.Ngannou, jis jau paaukojo daugybę pinigų, kad atsidurtų šioje pozicijoje.

„Gali būti laisvas ir kovoti dėl UFC“, – sakė F.Ngannou. „Aš tiesiog noriu būti laisvas. Tariamai esame nepriklausomi rangovai, o techniškai toks asmuo yra laisvas. Štai kodėl jiems reikia šiek tiek pakoreguoti tą sutartį, štai dėl ko aš kovoju“.

Kas tiksliai yra „laisvė“ pagal F.Ngannou, išlieka klausimas, tačiau aišku tai, jog F.Ngannou nori kai kurių ilgalaikės verslo praktikos išimčių.

„Kontrakto laikas tave laiko nelaisvėje“, – sakė F.Ngannou. „Tu nieko negali padaryti, nebeturi teisių. Sutartis vienpusė, nors tu vis tiek nieko neturi. Tu neturi net jokių sveikatos garantijų, nors statai savo kūną ant linijos tam, kad surengtum šou.

Tu viskuo rizikuoji ir neturi jokių garantijų. Suprantu, kad esu nepriklausomas rangovas, bet tai aiškiai nurodykite. Ar aš būsiu darbuotojas, ar nepriklausomas rangovas, tai aiškiai nurodykite sutartyje, nes dabar ten sumaištis.

Mane šis dalykas erzina labiausiai – taip, kaip jie laiko visas kortas savo rankose, turi galią tave tiesiog sunaikinti. Jeigu nepasakysi „taip“, jie tiesiog tave pažemins. Man tokie dalykai nepatinka ir aš tiesiog negaliu jų pakęsti“.

F.Ngannou sakė, kad artėjant titulinei kovai su C.Gane‘u, UFC keletą kartų bandė su juo pasirašyti naują kontraktą. Nėra aišku, ar tai įvyko po to, kai F.Ngannou vadybininkas Marquelis Martinas pasakė, jog UFC tylėjo šešis mėnesius, tačiau kovotojo ir UFC prezidento susitikimas Las Vegase praėjo gerai. Visgi tai buvo „asmeninis“, o ne verslo pokalbis.

Paklausus, ką F.Ngannou mano apie naujus pasiūlymus, čempionas teigė, kad „tai nėra geri pasiūlymai“.

„Tai yra daugiau pinigų, bet jie man nepasiūlė to, ko aš prašiau. Pinigai vilioja, jie geri, tačiau viskas sukasi ne tik apie pinigus. Šiame taške tai yra kur kas svarbiau nei pinigai. Pinigai negali pataisyti šios situacijos, netikiu tuo“.

Galiausiai F.Ngannou kantrybė išseko ir jis susitelkę į dabartinį iššūkį, kuris pasirodė esąs vienas sunkiausių, kurį teko jam išgyventi.

Likus trims savaitėms iki turnyro, sparingo sesijoje su mažiau patyrusiu treniruočių partneriu, F.Ngannou patyrė sunkią kelio traumą. Apsilankius pas Los Andželo gydytoją paaiškėjo blogiausia prognozė: einant į priekį jis gali patirti ilgalaikiu pasekmių. Vienu metu buvo neaišku, ar F.Ngannou apskritai pasirodys kovoje su C.Gane‘u, tačiau atsižvelgdamas į tai, kas jau buvo padėta ant stalo, jis nusprendė nepaisyti savo sveikatos ir priimti rezultatą.

Be fizinės grėsmės, jis patyrė ir kitokį spaudimą. Kovos dieną jo vadybininkui M.Martinui buvo grasinama pareikšti ieškinį dėl tariamo pokalbio su Jake‘o Paulo vadybininku ir buvusiu UFC vadovu Nakisa Bidarianu.

„Kalbant sąžiningai, tai buvo labai daug“, – sakė F.Ngannou. „Jaučiau didžiulį spaudimą, bet kaip esu sakęs, daug žmonių išgyvena daug dalykų ir juos įveikia. Štai kodėl aš esu kovotojas ne tik narve, bet ir gyvenime. Žmonės savo gyvenimuose išgyvena daug dramų, tačiau tai vis tiek nėra tinkamas pasiteisinimas pasiduoti. Vienintelė akimirka, kuomet tu pralaimi yra ta, kuomet tu pasiduoti. Bet jeigu tu toliau kovoji, tai ne pralaimėjimas, neatsižvelgiant į rezultatą.

Net kai jie bandė pasiekti susitarimą ir atėjo su gerais pinigais, tai šiuo metu yra nesvarbu. Visa tai palikau ant stalo. Aš pasiimu savo 600 tūkst. JAV dolerių, einu ten ir viską laimiu.

Apskritai, nuo pat kovos su Stipe‘u (Miočičiumi, – aut. past.), aš palikau daug pinigų ant stalo. Iki šiol esu atsisakęs maždaug 7 mln. JAV dolerių, tačiau vis tiek džiaugiuosi savo 600 tūkst., nes kovoju už tai, kas man rūpi. Tai yra didelis dalykas. Laisvė neveikia su pinigais. Tu turi vieno atsisakyti. Nesvarbu, ar nori laisvės, ar nori pinigų. Tu atsisakai vieno, kad įgytum kitą“.

Nepaisant supančių audros debesų, F.Ngannou sakė, kad jautėsi neįprastai ramiai. Klausimai apie jo santykius su Fernandu Lopezu, buvusiu savo ir dabartiniu C.Gane‘u treneriu ir sutarties, jo neerzino. Kovos vakarą F.Ngannou sako girdėjęs savo kampą geriau nei bet kada anksčiau, o perduodami patarimai padarė būtent tai, ką ir turėjo padaryti.

Po nugalėtojo paskelbimo F.Ngannou pamatė ne D.White‘ą, o kovų planuotoją Micką Maynardą, bet net ir D.White‘o nebuvimas jo nepaveikė.

„Brolau, man tai nerūpi, koks skirtumas?“, – sakė F.Ngannou. „Galėjo net nenešti diržo, man būtų gerai. Tai įvyko ir tiek. Esu laimingas ir tai yra viskas, kas svarbu“.

F.Ngannou per savo karjerą UFC ne kartą buvo nepatenkintas dėl ilgo neveiklumo ir negalėjimo siekti savo svajonės profesionaliame bokse. Kelis kartus ir D.White‘as kritikavo čempioną dėl pernelyg didelio ego ir sunkumų už narvo ribų.

Po visko, ką jis išgyveno, būtų suprantama, jeigu F.Ngannou tiesiog norėtų judėti toliau, tačiau paklausus apie jo norą kovoti už UFC, jis pats uždavė klausimą organizacijai.

„Geras klausimas“, – sakė F.Ngannou. „Ar UFC vis dar nori, kad aš čia kovočiau? Reikia klausti jų. Jie turėtų atsakyti į šį klausimą. Jeigu jie viską ištaisys, taip, aš už juos kovosiu. Esu pasiruošęs daryti viską, kad gaučiau tai, ko noriu. Kaip sakiau dar prieš šią kovą, ėjau į ją žinodamas, kad galiu pralaimėti. Bet aš viską apgalvojau ir supratau, kad jeigu tai yra pabaiga, tegu ji būna mano būdu.

Tai nesibaigs kažkieno taisyklėmis. Jeigu tai pabaiga, aš vis tiek liksiu laimingas. Iš ten kur atvykau, aš padariau labai daug. Daugelis žmonių to nemato, bet aš tai padariau ir esu labai dėl to laimingas. Didžiuojuosi savimi. Galbūt tai mano ego, bet aš didžiuojuosi tuo, ką pasiekiau. Bet aš nenoriu, kad tai pakeistų viską, kuo aš esu ir pakeistų mano principus“.

F.Ngannou tiki, kad kai viskas bus pasakyta ir padaryta, jis gaus galimybę kovoti prieš sunkiasvorių čempioną Tysoną Fury. Net jeigu UFC nuspręs nepasirašyti naujo kontrakto su juo arba atims diržą dėl to, jog jis atsisako kovų, jis jaus, kad laimėjo laisvę.

„Nesijaudinu, kad UFC atimtų diržą, nes dienos pabaigoje tai tik diržas“, – sakė F.Ngannou. „Kai tik jie atims diržą, aš būsiu laisvasis agentas. Šis diržas nesukuria čempiono. Su juo ar be jo, aš vis tiek čempionas. Niekas nepakeis mano čempiono statuso“.

F.Ngannou prisiminė ir senesnę istoriją ir papasakojo, kaip UFC privertė jį pasirašyti kontraktą po 2019 m. įvykusios kovos su Junioru dos Santosu.

„Po kovos su JDS, jie norėjo, kad pasirašyčiau kontraktą. Tuo metu to nenorėjau ir jie tiesiog mane užšaldė. Tiesiog laikė nuošalyje 10, 11 mėnesių, kol man baigsis pinigai. Jie žino, kad pinigai baigsis, nes jie tiksliai žino, kiek tu uždirbti. Tai yra jų derybinė pozicija, kad tu pasirašytum kontraktą. Tai tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus“, – pasakojo F.Ngannou.