Funkcinio sporto pasaulio čempionas G.Petrikas atviras: „Mano svajonė – „CrossFit Games“
Gintas Petrikas | asmeninio archyvo nuotr.
„Man patinka rengtis varžyboms – susitelkimas, koncentracija, jokių pašalinių minčių, – net neabejodamas kalba pasaulio funkcinio sporto čempionas amžiaus grupėje virš 35-ų Gintas Petrikas. – Pasirengimo laikotarpiu ypatingai turiu būti dėkingas žmonai, nes ruošdamasis truputį užsidarau savyje, pamirštu tam tikrus buitinius dalykus, tiesiog mintys klaidžioja sporto skyrelyje, o visa kita išsijungia. Be šeimos palaikymo nieko nebūtų“.
Gruodį Lietuvos funkcinio sporto rinktinė iš Egipte vykusio „Masters“ pasaulio čempionato grįžo su dviem aukso medaliais. Jais sublizgo Julius Jaloveckas (30-34 m. amžiaus kategorija) ir G.Petrikas (35-39 m. amžiaus kategorija).
„Tai mano skambiausias titulas, bent jau kol kas, – sportas.lt prisipažino G.Petrikas. – Neįtikėtina patirtis, kainavusi daug fizinių bei psichologinių pastangų. Rugsėjo pradžioje Vilniuje vyko funkcinio sporto varžybos, kuriose vyko ir atranka į Lietuvos rinktinę. Kadangi tas varžybas laimėjau, patekau į Lietuvos rinktinę. Pasirengimas pasaulio čempionatui prasidėjo rugsėjo mėnesio pabaigoje, kai Lietuvos funkcinio sporto federacija (LFSF) pranešė, kad esu Lietuvos rinktinėje ir ją atstovausiu varžybose“.
Pasirengimas, pasak G.Petriko, buvo ilgas ir sunkus – du mėnesiai po dvi treniruotes per dieną, šešias dienas per savaitę.
G.Petrikas atskleidė, kad pasirengimą varžybos skirsto į kelis etapus.
Pirmasis – emocinis jautrumas.
„Po tam tikro laiko pasidarau emociškai jautrus, mane gali sugraudinti arba suerzinti filmas, muzika, žmonės“, – atviravo sportininkas.
Antrasis – neužtikrintumas.
„Kai nesi užtikrintas, ar viską darai tinkamai, ar ruošiesi tinkamai, ar nepermažai sportuoji, ar tobulėji“, – paaiškino G.Petrikas.
Trečiasis – euforija.
„Prieš pat varžybas suprantu, kad viskas lengva, svoriai – šiaudai, gali bėgti nors ir maratoną“, – nusijuokė pasaulio čempionas.
Ketvirtas etapas – nusilpęs imunitetas.
„Pradedu sloguoti, įprastai man tai pasireiškia pūsleline ant lūpų, – nusišypsojo atletas. – Jei praeinu visus šiuos etapus, vadinasi, pasirengiau varžyboms gerai. Šįkart taip ir buvo. Nuolat dalyvaudamas varžybose pradedu jausti savo vertę, svorį, įgaunu pasitikėjimo savimi“.
„Specialiai man“
„Aš sportavau nuo vaikystės, – sulaukęs klausimo apie savo sportinį kelią sakė G.Petrikas. – Žaidžiau futbolą, baigiau krepšinio mokyklą. Vėliau užsiėmiau Muay Thai, imtynėmis – visada judėjau. Užsiimdamas kiekvienu sportu dalyvaudavau ir varžybose, nes, mano įsitikinimu, tik varžybos padeda tobulėti“.
G.Petrikas prisipažino, kad nuolat jaučia natūralią trauką varžytis.
„Visada norėjau būti profesionaliu sportininku, bet man nepavyko“, – atsiduso jis.
Funkciniu sportu jis susidomėjo prieš gerą dešimtmetį – tiesiog pamatė vaizdelius „Youtube.com“ platformoje.
„Buvo labai įdomu stebėti, bet pas dar tuo nedrįsau užsiimti... Manau, 2015-aisiais Lietuvoje atsirado pirmieji CrossFit’o klubai. Bet ir ten niekaip neprisiruošdavau nueiti... Kol žmona nenupirko abonemento. Iki šiol pamenu, tai buvo 2016-ųjų gruodis, – dėstė G.Petrikas. – Po pirmos treniruotės mano gyvenimas pasikeitė. Supratau, kad tai tarsi specialiai man sugalvotas sportas. Taigi, nuo 2016-ųjų gruodžio kiekvieną dieną galvoju tik apie kitos dienos treniruotę. Žinote, sunku netgi paaiškinti, kodėl tai mane užkabino“.
Funkcinio sporto žavesys, pasak G.Petriko yra jo universalumas bei judesių įvairovė – gimnastika, sunkioji atletika, lengvoji atletika, plaukimas.
„Galima būtų tęsti ir tęsti, – nusijuokė pasaulio čempionas. – Funkcinio sporto atletas nuolatos priverstas mokintis naujų judesių, tokių, apie kuriuos jis anksčiau net nebūtų pagalvojęs, kad gali atlikti. Jei prieš penkerius metus kas nors būtų paklausęs, ar galėčiau pavaikščioti ant rankų, būčiau pečiais pagūžčiojęs. O dabar prašau – be problemų. Kituose sportuose dažniausiai yra gludinami keli judesiai, o funkciniame sporte turi mokėti daug daugiau judesių“.
„Raktas į sėkmę“
„Ką reiškia būti čempionu? Čempionas – tai pavyzdys, įkvėpėjas, motyvatorius. Kalbu ne tik apie kitus, bet ir apie save. Laimėdamas motyvuoju pats save, įgaunu pasitikėjimo ir noro dirbti toliau, suprantu, kad darau gerai, einu teisingu keliu. Taip pat įrodinėju, kad metai – tik skaičius. Noriu tikėti, kad įkvepiu ir kitus“, – sportas.lt sakė 36-ų G.Petrikas.
Jo teigimu, funkcinis sportas Lietuvoje dar labai jaunas, bet progresuojantis.
„Jei palyginčiau lygį prieš penkerius metus, kai pradėjau sportuoti, ir dabar, tai meistriškumo skirtumas didelis ir labai džiaugiuosi, kad prie to prisidėjau asmeniškai, – sakė sportininkas. – Kiekvienais metais visų nuoseklių atletų meistriškumas auga. Bėda ta, kad sulaukiame labai mažai naujų stiprių atletų. Dauguma atletų yra tie patys, kurie buvo, kai pats pradėjau sportuoti. Šio sporto populiarumas visuomenėje auga, bet pajėgių atletų skaičius ne. Gali būti kelios priežastys. Viena iš jų yra ta, jei nori būti tikrai pajėgus atletas, turi įdėti labai daug darbo, turiu omeny labai labai labai darbo, o tai atima daug laiko. Bet gal čia tik laiko klausimas. Žiūrint ne atleto akimis, populiarumas didėja žmonių tarpe, vadinasi potencialo daug“.
G.Petrikas skuba perspėti – funkciniu sportu gali užsiimti bet kokio fizinio pajėgumo, bet kokio amžiaus žmogus.
„Šis sportas pritaikomas kiekvienam – vaikams, suaugusiems, senukams, neįgaliesiems – tame ir žavesys. Visus pratimus galima pritaikyti pagal fizinį pasiruošimą asmeniškai, – teigė G.Petrikas. – Jokių specialių charakterio ar fizinių savybių nereikia norint pradėti sportuoti. Jei nori siekti sportinių pasiekimų, tai jau kita kalba, bet, turbūt, kai pradedi užsiiminėti kažkokia sporto šaka, iš pradžių negalvoji apie pasiekimus, sportuoji nes patinka. Viskas ateina laikui bėgant. Norint tapti stipriu atletu arba bet kurios kitos srities specialistu, būtina sąlyga – tai turi tau patikti. Tave turi vežti treniruotės, turi būti psichologiškai tvirtas ir pasitikintis. Bet pats pagrindinis dalykas – nuoseklumas. Gali treniruotis kiek ir kaip nori, bet jei tai darysi nenuosekliai tau nieko neišeis. Nuoseklumas – raktas į sėkmę“.
Svajonės – aiškios
G.Petrikas net nemano slėpti savo svajonės.
„Mano svajonė – patekti į „CrossFit Games“, – nukirto sportininkas. – Ir toliau sieksiu savo svajonės. Žinau savo silpnąsias puses, kurias reikia stiprinti. Artėja „Open“ varžybos, jau pradėjau pasirengimą joms. Tada, žiūrėk, pavasaris ir vėl prasidės varžybų sezonas, ir vėl pasiruošimai. Nusimato darbingi metai, – nusijuokė čempionas. – Tikiuosi, jie bus neprastesni nei 2021-ieji, nors pakartoti tokius rezultatus bus neįtikėtinai sunku. 2021 metai buvo, kol kas, geriausi mano metai funkciniame sporte“.
Girdėjo G.Petrikas ir kalbas, kad funkcinis sportas gali būti įtrauktas ir į olimpinę programą – tikėtina, kad tai gali nutikti 2028-aisias Los Andželo žaidynėse.
„Reikia į tokius dalykus žiūrėti optimistiškai, – sakė G.Petrikas. – Funkcinis sportas yra patrauklus akiai, yra azartiškas. Žmonėms tikrai būtų įdomu jį stebėti. Žinau, kad pasaulinė Funkcinio sporto federacija dirba ties šiuo klausimu, bet tokie dalykai greitai nesisprendžia. Aš labiau norėčiau LFSF pripažinimo čia, pas mus Lietuvoje. Turiu omenyje, kad gautumėme kažkokį biudžetą, kad federacija kiekvienais metais galėtų išvežti savo sportininkus į tarptautinius turnyrus. Manau, tai įmanoma, nes pasiekimai jau yra, nors federacija gyvuoja tik pirmus metus“.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
