Džiugus vakaras Kaune: istoriškai blankūs baskai ir pavyzdinė „Žalgirio“ kantrybė VIDEO

 Kauno „Žalgirio“ treneris Jure Zdovcas dar prieš rungtynes kalbėjo, esą norint iškovoti pergalę Eurolygoje, žaliai balti negali būti tokie minkšti, kokie buvo „Barcelonoje“. Ketvirtadienio vakarą Nemuno saloje kauniečiai tokiais ir nebuvo, galiausiai nuraškę trečią pergalę per pastarąsias ketverias rungtynes.

Aišku, visos tos pergalės pasiektos prieš 15-17 vietų komandas, žaidžiančias istoriškai prastą pirmą reguliariojo sezono trečdalį. Neišimtis ir Vitorijos „Baskonia“. Baskijos regiono klubas, kuriam sezono startas, skaičiuojant pirmąsias 13 rungtynių ir senajame grupių, ir moderniame formate, yra prasčiausias per visą klubo žaidimo Eurolygoje istoriją.

„Baskonia“ klubo vasara neatrodė tokia prasta, koks dabar yra sezonas. Taip, prarasti lyderiai Pierria Henry ir Achille Polonara, tačiau įsigytas metų atradimas Simone Fontechio, susigrąžintas kaip visada produktyvus Jaysonas Grangeris, prisijungtas centras Stevenas Enochas, ir tuo metu logišku atrodęs Vanjos Marinkovičiaus pasirinkimas. Kas galėjo pagalvoti, kad serbas metikas atrodys taip tragiškai su vos 0,5 naudingumo vidurkiu per rungtynes?

Tačiau baskai vasarą nusprendė žaisti loteriją, kurią pernai laimėjo Miuncheno „Bayern“. Kalendoriui ritantis link Naujųjų metų, nominaliu komandos lyderiu turėjęs tapti Wade’as Baldwinas kol kas Vitorijoje nepritampa, o gelbėti situaciją į komandą pasikviestas Eurolygoje tik debiutuojantis Lamaras Petersas.

Taigi vienas komandos įžaidėjas nėra kūrėjas, o ir kaip individualistas kol kas gerokai dažniau sudega, o kito sprendimai ir nestabilumas atakuojant vis dar kelia abejonių, nepaisant to, kad trumpas trejų rungtynių L. Peterso blykstelėjimas Europos taurėje praėjusį sezoną buvo labai daug žadantis.

Šios priežastys ir skurdi atakų organizacija, kraštuose ir po krepšiu net turint solidžius ginklus, lemia tokį beviltišką strigimą su gausybe chaotiškų atakų pabaigų. „Baskonia“ šiuo metu yra pati nerezultatyviausia Eurolygos komanda. Vienintelė, kurios taškų vidurkis neperkopia nė 70-ies ribos (vid. po 69,7 tšk.).

„Kamuolys dažnai užstringa mūsų gynėjų rankose, o taip tiesiog negali būti, – po rungtynių Kaune pasakojo savo filosofiją dar tik bandantis įdiegti Nevenas Spahija.

Ir būtent tokiomis bei panašiomis „Baskonia“ silpnybėmis „Žalgiris“ šiose rungtynėse operavo labai solidžiai.

Tiesą sakant, kertinis momentas šiose rungtynėse buvo „Baskonia“ gynyba. Baskai visų rungtynių metu taikė pasyvią aukštaūgių gynybą atsitraukiant giliau, taip kiek rizikuojant su tolimais kauniečių metimais, kai Mantas Kalnietis ir Lukas Lekavičius nėra stabiliausi metikai, ir besitikint užcementuoti kelius į baudos aikštelę.

Tačiau viskas veikė ne pagal šios gynybos privalumų knygelę. „Žalgiris“ idealiai baudė pasyvią Vitorijos komandos gynybą tiek tolimais metimais, kaip kad sudėtingas M. Kalniečio dūris, tiek žaidimais du prieš du, kai taikinys ant Steveno Enocho nugaros „Žalgiriui“ puolant buvo matomas iš kosmoso, tiek ir L. Lekavičiaus reidais: metimais iš vidutinio nuotolio ar klasika tapusiais „floateriais“. Statistiškai S. Enochas žaidžia puikią atkarpą, tačiau jo „plaukiojimas“ gynyboje yra akivaizdus. Kaip kad viename epizode antroje mačo pusėje jis pribėgęs prie A. Milaknio, jį po akimirkos paliko visiškai laisvą, kai visa Europa žino, kad tai daryti ginantis yra nusikaltimas.

„Baskonia“ turi ne vieną taikinį. Taip gynėsi ir Landry Nnoko, niekaip nesigynė ir W. Baldwinas. Absoliučiai nenuspėjamas žaidėjas puolime, tačiau ginantis itin krenta į akis buvusios „Bayern“ žvaigždės pastangų trūkumas. Štai kaip ir pirmoje mačo pusėje, kai pasimetęs užtvarose amerikietis net nesistengė išsivadavęs pribėgti prie iš toli atakavusio savo ginamojo L. Lekavičiaus. „Žalgirio“ gynėjas W. Baldwino silpnybėmis šiame mače naudojosi dar ne kartą. Daug ką pasako faktas, kad N. Spahija lemiamas rungtynių minutes nusprendė žaisti ne su juo, o L. Petersu, dar vienu aiškius trūkumus turinčiu gynėju, paskutinėmis sekundėmis dar ir dariusiu neleistinas klaidas su pražangomis „bonuso“ situacijoje.

„Žalgirio“ kantrybė puolime buvo itin reikalinga, kadangi skuboti sprendimai būtų baskams atvėrę kelius link jų vandenų – greito puolimo. Tiesa, „Baskonia“ šiuo būdu šiame mače pelnė 7 taškus, kas nėra didelis rodiklis, taigi J. Zdovcas su savo vyrais čia susitvarkė gerai.

Nors „Žalgiris“ kontroliavo praktiškai visą susitikimą, pabaigoje, atsirišus toliašaudei baskų artilerijai, kauniečiai balansavo ties visiško sugriuvimo riba, ir, tiesą sakant, iki to trūko labai nedaug.

Kaip tada, kai likus pusantros minutės, prieš tai tritaškį sūdęs Jaysonas Grangeris po Mareko Blaževičiaus sutrikimo gynyboje vėl atakavo laisvas, galėjęs išlyginti rezultatą. Laimei, metimas skriejo pro šalį. Ar kaip tada, kai S. Fontechio kone idealioje situacijoje prametė iš po krepšio, nors galėjo dar atkurti intrigą. Apie nedidelį sėkmės faktorių, padėjusį neprisižaisti su ugnimi, po mačo kalbėjo ir J. Zdovcas.

„Galėjome perlaužti rungtynes du ar tris kartus, bet to nepadarėme, jie yra gera komanda, o mačo pabaigoje mums ir pasisekė“, – teigė specialistas.

Tai yra jau trečioji „Žalgirio“ pergalė namuose iš eilės. Tiesa, reikia pabrėžti ir faktą, kad visos jos iškovotos prieš komandas, kurios be paties „Žalgirio“, yra trys turinčios prasčiausius rezultatus. Kalbant apie „Baskonia“ klubą, tai ši Šiaurės Ispanijos komanda žaidžia prasčiausią sezono startą savo istorijoje šiame turnyre.

Didžiausios „Žalgirio“ problemos nedingo, individualiai stiprių ir rezultatą keičiančių žaidėjų neatvyko, o esami per kelias dienas geresniais netapo. Kaip ir komanda netapo kitokia nuo to laiko, kai prieš savaitę krito Barselonoje.

Vis tik dabar „Žalgiris“ sezono pradžios liga jau persirgo, o vaistų ir leidimą gyventi toliau Lietuvos čempionams išrašė suskilusią komandą apklijavęs J. Zdovcas. Tiesa, jis, logiška, nori dar daugiau, kalbėdamas apie kovas išvykose, iš kurių šį sezoną dar nelaimėta nė viena.

„Tarsi vykstame ne laimėti, o žaisti ir žiūrėti, kas bus. Turime tai pakeisti ir bandome tai daryti. Kaip ir sakiau, reikia tikėti, o mes išvykose dar nežaidžiame komandiškai“, – aiškina slovėnas.

Tiesa, kitą savaitę niekur keliauti neteks. Į namus atvyksta Rusijos grandas Maskvos CSKA.