Karatė čempiono kodas: didelė motyvacija ir unikalumas
Rūta Brazdžionytė | Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Lietuvos kiokušin karatė specialistai, treniruojantys tituluotus sportininkus, pabandė surasti bendrus vardiklius, kurie vienija sau lygių neturinčius atletus.
Apie Lietuvos čempionų kodą pasikalbėjome su treneriais, kurie išugdė vieną tituluočiausių visų laikų kovotojų Ingą Mikštaitę bei Europos čempionais šiemet Sakartvelo sostinėje Tbilisyje tapusius Rūtą Brazdžionytę, Dianą Mačiūtę, Edgardą Sečinskį ir Eventą Gužauską.
Visi jie, kartu su Erika Žeburtovič, Brigita Gustaityte, Justinu Kvietka, Juru Sokolovu ir Pauliumi Žimantu buvo iškovoję teisę dalyvauti specialiame 2020 m. Pasaulio pilno kontakto karatė čempionate, kuris dėl pandemijos, deja, neįvyko.
Kovingumas – tas pats, stilius – skirtingas
„Lietuvių išskirtiniai bruožai – kovingumas, charakteris, valia, noras įrodyti sau ir kitiems, kad galime pasiekti savo tikslus, – teigė I. Mikštaitę išugdęs Kauno klubo „Kariai“ treneris Gediminas Varkala. – Turime savo mentalitetą, kovotojų intelektą, kuris treniruotėse, pasitelkiant drausmę, po truputį su laiku dėliojasi. Man patinka mūsų kovotojų įvairi technika, sunkiasvoriai dažnai juda lyg vidutinio svorio sportininkai, yra ištvermingi. Tai rodo, kad lygis yra labai aukštas.“
Pasak trenerio, „lietuviškos“ savybės itin gerai perduodamos bendrų šalies rinktinės stovyklų metu.
„Matome, kad mūsų sportininkai išlaiko savo lygį jau ilgą laiką, nors kartos vis keičiasi, – kalbėjo G. Varkala. – Ir dabar vyksta kartų kaita, gal didele dalimi ji jau įvyko pastaraisiais metais, ateina nauji jauni sportininkai. Teko vesti ne vieną rinktinės treniruotę, man patinka kaip mūsų jaunimas tobulėja.“
R. Brazdžionytę, E. Sečinskį ir J. Sokolovą Vilniaus klube „Saulės ženklas“ treniruoja praeityje pats daugybę titulų ant tatamio pelnęs Paulius Klapatauskas. Anot jo, čempionų bendras bruožas yra tas, kad jie visi yra unikalūs ir būtent panašumų kovodami turi labai mažai.
„Visada akcentuoju, kad čempionas turi būti unikalus, į nieką nepanašus. Jei tik kopijuosi bulgarą Valerijų Dimitrovą ar kurią kitą žvaigždę, čempionu nebūsi. Čempionu tampama, kai atrandamas savitas unikalumas, – dėstė treneris. – Mūsų čempionai ant tatamio būna visi skirtingi, visi unikalūs, varžovai negali įminti jų sėkmės formulių. Tai ir padaro juos čempionais. Man sunku mūsų čempionus su kažkuo palyginti, jie visi nėra į ką nors panašūs, visi – unikalūs. Tas unikalumas yra didžiausias pasiekimas. Kai tik varžovai įmins tavo paslaptį, čempionu nebebūsi.“
Su vilniečiu sutiko akmeniškis Vladimiras Silvaško, klube „Energija“ atradęs E. Gužausko ir P. Žimanto talentus.
„Unikalumas yra visoje Lietuvos kiokušin karatė mokykoje. Anglai turi vienokį stilių, lenkai, bulgarai – savo stilius. O mūsų sportininkai yra unikalūs, iš lietuvių niekada nežinai, ko laukti. Todėl ir esame pirmaujanti federacija, – kalbėjo treneris. – Atrodo, gali pasiruošti prieš vieną lietuvį kovoti taip, kaip prieš kitus mūsiškius, bet taktika netinka. Tai rodo, kad treneriai stebi, stengiasi keisti kovotojų įgūdžius, kad jie nebūtų statiški ir vienodi. Tuomet būtų lengva pasiruošti kovoms su jais ir nugalėti. Treneriai tą mato ir toje srityje dirba.“
D. Mačiūtė dabar Klaipėdos klube „Okinava“ pati treniruoja karatistus, tačiau jos sportinis kelias į aukštumas prasidėjo pas Ričardą Pošką Kauno klube „Rifas“. Šis specialistas teigė, kad, jo nuomone, kopijuoti žvaigždes bent jau sportinio kelio pradžioje nėra blogai.
„Manau, visi pradedantieji ar kylantys sportininkai turi savo favoritus, į kuriuos lygiuojasi, kurių veiksmus kopijuoja. Tai nekenkia. Iš pradžių stebi, mokaisi, bandai atkartoti veiksmus, po to kažką patobulini, pakeiti ir galbūt net aplenki tą, į kurį lygiavaisi“, – svarstė R. Poška.
Kolegai neakivaizdžiai pritarė ir unikalumą itin akcentuojantis P. Klapatauskas.
„Vienu metu tikrai daug kas kopijavo rumuną Mariusą Ilasą. Taip, reikia pritaikyti veiksmus sau, pasiimti kažką iš geriausių, bet vis tiek svarbiausia yra formuoti kažką savo unikalaus. Rūtai pavyko galią susieti su ištverme, Eventas ir Edgardas yra unikalūs savo technika, jie yra labai sunkiai nuspėjami, nuo jų labai sunku apsiginti“, – tvirtino „Saulės ženklo“ vadovas.
R. Poška, kaip ir G. Varkala, dar išskyrė lietuvių čempionų motyvaciją.
„Diana tiek kilometrų važinėjo iš Klaipėdos treniruotis, tai rodo, kokia didelė yra jos motyvacija, – džiaugėsi auklėtinės rezultatais „Rifo“ vadovas. – Kai yra toks noras, toks užsispyrimas, tada ir atsiranda sporto deimantai. Mano nuomone, viskas prasideda nuo didžiulės motyvacijos, kuri ir vienija mūsų čempionus. Reikia užsikrėsti karatė, susigyventi su tuo, tada po truputį ateina ir visos geros savybės. Kaip ir visose gyvenimo srityse, viskas priklauso nuo to, kiek yra noro. Lietuviai yra visada alkani pergalių, tuo gyvena, tai yra pagrindinis variklis. Kitos savybės tik padeda, viską gali gludinti, kai nori. Yra daug sportininkų, kuriems, atrodo, daug duota gamtos, bet jie neįdeda darbo ir nebūna rezultato. Mano nuomone, čempionų išskirtinis bruožas, jų kodas yra begalinis noras ir darbas.“
V. Silvaško pritarė savo ilgamečiam kolegai.
„Asmeninis požiūris tikrai labai daug duoda. Rezultatai priklauso nuo to, kokie yra paties sportininko lūkesčiai – ar jis visas veiklai atsiduoda, ar jam tai yra tik laisvalaikio užsiėmimas, – svarstė treneris. – Tas požiūris ir su laiku keičiasi. Tie, kas varžybose dalyvauja ne vienerius metus, supranta, kad be kruopštaus darbo, visiško atsidavimo nieko nebus. Rinktinės stovyklose labai gerai pasimato, kas jau yra jautę buvimo čempionu skonį, o kas – dar ne. Čempionai žino, kad iškovoti titulą gali būti lengviau nei jį išsaugoti, todėl reikalingas visiškas atsidavimas savo tikslo siekimui.“
Savaitgalį – kovos Kėdainiuose
Aukščiausio lygio karatė kovas Lietuvos sporto gerbėjai galės vėl išvysti gruodžio 4-5 dienomis, kai Kėdainių arenoje vyks 2021 m. Europos kiokušin karatė taurės varžybos ir Europos pilno kontaktą karatė čempionatas be svorio kategorijų.
Europos taurės varžybose bus kovojama dėl paskutinių kelialapių į kitais metais Lenkijoje vyksiantį pasaulio čempionatą. Kelialapius į jį jau yra užsitikrinę R. Brazdžionytė, J. Sokolovas , E. Sečinskis, E. Gužauskas ir Brigita Svinkūnaitė. Varžybose Kėdainiuose dėl paskutiniųjų kelialapių (4 – moterims ir 8 – vyrams) į pasaulio čempionatą kovos beveik 120 sportininkų iš 19 valstybių.
Siekti Europos pilno kontakto karatė čempionų titulų Kėdainiuose yra pasiryžę 4 dešimtys atletų iš 10 šalių. Tarp varžybų dalyvių bus tokie žinomi kovotojai kaip azerbaidžanietis Etibaras Agalaroglu, prancūzas Jeanas Paulis Jacquot, kartvelai Teona Gazdeliani ir Laša Kamaraulis, rusas Viktoras Beliajevas, vengrė Lili Mezo, ukrainiečiai Aliona Veresniak ir Konstantinas Inozemcevas. Tarp gausaus lietuvių būrio itin intriguoja galimybė išvysti daugkartinių Europos čempionų E. Gužausko ir E. Sečinskio bei P. Žimanto kovas.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
