Pirmos lygos vadovas apie sezoną: „Mūsų klubų įdirbis niekur nedings“

„Sezonas buvo sudėtingas, bet įdomus, o jo pabaiga tapo tikra visų metų puošmena. Manau, kad sirgaliams mūsų lygos pagamintas sportinis produktas turėjo patikti“, – kalbėjo Petras Aleksonis. LFF Pirmos lygos vadovas, apibendrindamas visą sezoną, pabrėžė tiek sportinius pasiekimus, tiek atliktus organizacinius žingsnius.

Pirmos lygos klubai jau pradėjo žiemos atostogas, truksiančias iki kito pavasario. Daugelis komandų poilsio išėjo aukštai pakelta galva. Ypač vaisingas šis sezonas buvo „Šiaulių“ futbolininkams, vadinamosiose auksinėse rungtynėse išplėšusiems nugalėtojų titulus. Sidabru bei kelialapių į A lygą pasipuošė „Jonavos“ vyrai, o bronzą užsikabino Kazlų Rūdos „Šilas“.

Kuo pasidžiaugti turi ir jaunuosius talentus užgrūdinę „Panevėžio“, Vilniaus „Žalgirio“ ir Gargždų „Bangos“ dublerių kolektyvai. Gėdos savo miestams nepadarė ir lygoje debiutavęs Plungės „Babrungas“ bei turnyro senbuvė Mažeikių „Atmosfera“. Savo misijas bei užduotis turnyre sprendė debiutantas Klaipėdos „Neptūnas“, senbuvė Kretingos „Minija“, jaunatviška Vilniaus BFA. Naudingų meistriškumo pamokų gavo ir Marijampolės „Sūduvos“ B bei „Kauno Žalgirio“ B vaikinai.

– Kaip vertinate sportinius lygos rezultatus? – paklausėme P. Aleksonio.

– Pradėčiau nuo čempionų, nes prieš sezoną visus labiausiai domino kas užims pernykščio nugalėtojo Kėdainių „Nevėžio“ atlaisvintą sostą. Manau, kad „Šiauliai“ auksą laimėjo visiškai pelnytai. Jie buvo stiprūs ir futbolo vejoje, ir kaip organizacija. Atkaklioje konkurencijoje su „Jonava“ šiauliečiai nė karto nepralaimėjo, o lemiamose rungtynėse šventė pergalę. „Jonava“ taip pat gali didžiuotis, nes palypėjo laipteliu aukščiau nei buvo pernai. Jonaviečiai, apskritai, didžiąją sezono dalį užtikrintai pirmavo lentelėje ir čempioniškose lenktynėse įnešė daug intrigos. Į Pirmą lygą po ilgos pertraukos sugrįžęs Kazlų Rūdos „Šilas“ tapo tikru šio sezono atradimu. Manau, net jie patys nesitikėjo, kad iškart pakils iki bronzinio laiptelio.

– Po pernykščio sezono Pirma lyga buvo smarkiai nukraujavusi, nes į A lygą delegavo net keturias pajėgias komandas. Kaip pavyko užglaistyti šias spragas?

– Neslėpsiu, prieš sezoną buvo nuogąstavimų dėl turnyro lygio. Vis dėlto aukštyn išlydėjome ne bet ką, o stipriausias komandas. Tačiau naujokai ir pasitempę senbuviai įrodė, kad yra verti žaisti mūsų turnyre bei gali būti įdomūs sirgaliams. Kiek priverstinis buvo dublerių komandų pasitelkimas. Jų buvo net šešios iš 14-os. Tačiau mūsų devizas ir skambėjo: Pirma lyga – patirties ir jaunystės lydinys. Tikrai pamatėme daug gabaus jaunimo, naujų talentų. Kai kurie jaunuoliai šį sezoną žaisdami su vyrais pastebimai patobulėjo ir jau rimtai domina savo klubų pagrindines vienuolikes A lygoje. Tą galima pasakyti apie vieną geriausių lygos snaiperių žalgirietį Meinardą Mikulėną, keletą panevėžiečių, marijampoliečių, kauniečių, sostinės „Riterių“ atstovų. Vadinasi, šią savo misiją Pirma lyga atliko.

– Turbūt nemažai organizacinių iššūkių pametėjo ir pandemija?

– Reikia pasidžiaugti, kad šių problemų išvengėme. Pasitaikė tik keletas susirgimo atvejų, dėl kurių teko nukelti rungtynes. Labiausiai noriu pagirti klubus, kurių dėka šiemet ypač išryškėjo mūsų bendri organizaciniai akcentai. Tiek lyga, tiek patys klubai labai aiškiai suprato, kad futbolas neapsiriboja vien sportiniais rezultatais – šiuolaikiniam sirgaliui, net ir žemesnėse lygose, reikia kur kas daugiau: gerų stadionų, atrakcijų, reklamos ir t.t. Nors, žinoma, jei klubo rezultatai aikštėje yra geri, dažniausiai ir tribūnos bus pilnos. Klubai patobulėjo vadybos, rinkodaros, ryšių su visuomene srityse. Labai tikiuosi, kad šis įdirbis paliks pėdsaką ne vieneriems metams.

– Kokiais Pirmos lygos darbais likote labiausiai patenkintas? Kur dar reiktų pasitempti?

– Tobulėti galima ir reikia absoliučiai visose srityse. Tačiau, įvertinant mūsų ribotas finansines galimybes ir nedidelius žmogiškuosius išteklius, nuveikėme ne taip ir mažai. Rengėme nuolatinius mokymus bei seminarus klubų administracijos darbuotojams bei sporto vadyba besidomintiems žmonėms. Tai ypač svarbu provincijoje, kur tų specialistų labai trūksta. Mūsų bei Lietuvos futbolo federacijos iniciatyvos prisidėjo prie naujų darbuotojų parengimo bei įtraukimo į klubų veiklą. Tikiuosi, kad keletas šių žmonių taps nuolatiniais savo regionų klubų pagalbininkais. Stengėmės rodyti didesnį dėmesį futbolininkams bei treneriams. Kiekvieną mėnesį lygos rėmėjo „Hummel“ prizais apdovanodavome laureatus. Tai darėme ne formaliai, o iškilmingoje aplinkoje, įtraukdavome ir miestų vadovus. Smagu, kad su komandomis teko lankytis ne vieno miesto ar rajono mero kabinete, taip parodant, kad net nedidelio miestelio komanda gali būti puiki savo regiono ambasadorė, įdomi ne tik vietiniams sirgaliams. Kalbant apie platesnę auditoriją, manau, kad daugelis turėjo pajusti suaktyvėjusį Pirmos lygos darbą viešojoje erdvėje: tiek socialiniuose tinkluose, tiek lygos svetainėje, tiek internetinės televizijos transliacijų pavidalu. Manau, kad visos tos pastangos padės Pirmai lygai plėsti savo sirgalių ir rėmėjų ratą ateityje.