Pirmasis laimikis: pagaliau parodytas veidas, neįgali PAO ir nerūpestingos svečių šypsenos VIDEO

 Jure Zdovcas prieš šias rungtynes mažiausiai keturis kartus buvo pakartojęs, kad Eurolygoje „Žalgiriui“ praleidus daugiau nei 70 taškų, laimėti bus sunku. Ir šie specialisto žodžiai bent kol kas pasitvirtino – Lietuvos čempionai sužaidė geriausias savo rungtynes gynyboje šį sezoną, vidutinišką mačą puolime, ir to pakako, kad klubas pagaliau iškovotų pirmą pergalę Eurolygoje.

Simboliška, bet būtent kovoje su Atėnų „Panathinaikos“ „Žalgiris“ prieš tai buvo iškovojęs pastarąją savo pergalę Eurolygoje. 222 dienos – tiek praėjo nuo paskutinio karto, kai „Žalgiris“ buvo laimėjęs šiame elitiniame turnyre ir nuo to balandžio 8-osios mačo Kaune, kai žalgiriečiai garsiai trinktelėjo durimis, baigdami tarptautinį sezoną penkiolikos taškų persvaros pergale.

Kaip tada, taip ir dabar, „Panathinaikos“ ir toliau Eurolygoje atrodo tarsi dreifuojantis laivas, pasiklydęs vandenyne ir nežinantis, į kurią pusę jam reikia plaukti. Toks yra pirmasis šio sezono „Žalgirio“ laimikis Eurolygos medžioklėje.

Be jokios abejonės, nereikia atimti laurų iš „Žalgirio“ žaidėjų. Graikų superklubas nėra nuosekli ir pasitikėjimą kelianti komanda, tačiau sėkmingą dieną PAO yra pajėgi gerokai aplamdyti varžovams šonus. Tai patvirtinti gali Erginas Atamanas ir Aleksandras Djordjevičius – būtent prieš du Turkijos galiūnus šį sezoną „Panathinaikos“ pergales tik ir šventė.

Tačiau „Žalgiris“ padarė viską, kad pirmosios sezono pergalės išvykoje Dimitrio Prifčio auklėtiniai neiškovotų. Tiesa, iš to, ką pademonstravo abi komandos, akių lygyje nebuvo sunku identifikuoti, kad susitinka dvi mažiausiai pergalių turinčios Eurolygos ekipos. Visgi po tokios pergalių sausros pirmasis laimėjimas veikiausiai ir negali būti iškovotas gražiu stiliumi.

Pirmiausiai, „Žalgiris“ vėl į aikštelę eina su idėja nedvejoti – žaidime vis dažniau pastebimi tritaškiai tranzicijoje, metimai iš pirmųjų atakų variantų ankstyvose jų fazėse ar greiti „du prieš du“ žaidimai. Tai pasiteisino žaidžiant su Mantu Kalniečiu, ir „Žalgiris“ anksti susikūrė apčiuopiamą persvarą, kuria naudojosi praktiškai viso likusio susitikimo metu.

Taip „Žalgiris“ sprendžia bėdas prieš susikeitimo gynybą, kai Atėnų superklubas dar nebuvo spėjęs išsirikiuoti, kadangi pozicinėse atakose neturint individualaus talento, „Žalgiriui“ tradiciškai prieš tokią mobilią gynybą yra labai sunku. Beje, to atspindžiu tapo paskutinės dvi minutės trečiame kėlinyje ir pirmosiomis minutėmis ketvirtajame ketvirtyje, kai „Žalgiris“ per keturias su puse minutės sugebėjo pelnyti vos du taškus, o „Panathinaikos“ priartėjo iki vos trijų taškų (57:60).

Vis tik „Žalgiris“ sugebėjo atrasti savo vedlius – M. Kalnietį, Artūrą Milaknį, Tylerį Cavanaugh, Edgarą Ulanovą. Įdomu tai, kad tarp jų nebuvo Luko Lekavičiaus – šio sezono „Žalgirio“ perimetro lyderio.

Kovoje su buvusia savo komanda L. Lekavičius surinko -7 naudindingumo balus, ir pataikęs vos vieną metimą iš aštuonių. Tai apskritai buvo prasčiausios iš Šilalės kilusio gynėjo rungtynės per visą jo karjerą Eurolygoje, įskaitant ir dvejus metus praleistus Atėnuose. Vis tik bent jau dabar tai virto pozityvu – anksčiau komandoje L. Lekavičius draskydavo bene vienintelis, o dabar „Žalgiris“ pergalę iškovojo net ir su prasčiausiomis vieno savo lyderių karjeros rungtynėmis.

Apdainuoti būtina ir E. Ulanonovo pasirodymą su 11 taškų ir 23 naudingumo balais. Paskutinį kartą tokias solidžias rungtynes kaunietis buvo sužaidęs tik prieš daugiau nei pusantrų metų, kai dar prieš savo etapą Turkijoje, jis tuomet Šarūno Jasikevičiaus treniruotoje komandoje 2020-ųjų vasarį sutiko Milano komandą, ir surinko 25 naudingumo balus. Apskritai, tai buvo pirmasis kartas šį sezoną, kai E. Ulanovas surinko daugiau nei 7 naudingumo balus. O tokių rungtynių „Žalgirio“ senbuviui labai reikėjo.

Tai neatsirado iš niekur – trumpų sėkmingų atkarpėlių jau matėme Madride, o dabar, daugiau ar mažiau, išvydome senąjį E. Ulanovą. Tą žaidėją, kuris po vieno nesėkmės ruožo tikrai netapo prastesniu. Tą žaidėją, kuris vis dar yra pajėgus duoti komandai didelį impulsą. Jis ir neprivalo turėti 11 taškų vidurkį, kadangi rinkti dviženklius skaičius kasdien nėra E. Ulanovo profilis. Tačiau dabar jau išvydome tą pasitikėjimą veiksmuose puolant, gerai vertinamas situacijas, kur nusimesti kamuolį, o kur daužyti, kaip kad ketvirtajame kėlinyje, kai žaidžiant nugara į krepšį suvalgytas buvo Leonidas Kaselakis. Prie viso to pridėkime ir progresuojančią situaciją gynyboje, idealias pagalbas antroje linijoje, gynėjams praleidus savo oponentus, ko iki šiol buvo mažai, ir tikėkimės ir toliau išlaikomo panašaus ritmo.

Įdomu tai, kad per pirmąsias savo sužaistas devynerias rungtynes Ulanovas kartu sudėjus surinko 19 naudingumo balų, o dabar vos vienose rungtynėse jis surenka šį bendrą skaičių viršijantį rodiklį (23).

„Šiai sekundei esu toks, koks esu, bet pats tiesiu savo kelią ir būsiu toks, koks galėsiu. Džiaugtis dar nėra ko, nes tai tik vienerios rungtynės“, – po rungtynių spaudos konferencijoje sakė pats E. Ulanovas.

Smilių prie lūpų kritikams glaudžia ir T. Cavanaugh. Per pirmąsias šešerias rungtynes amerikietis vidutiniškai rinko vos po 6 naudingumo balus ir atrodė įšokęs ne į savo lygį. Rinkoje T. Cavanaugh yra gerbiamas už savo gebėjimą plėsti aikštelę, tačiau per tas šešerias rungtynes net to nebuvo, kai sunkusis krašto puolėjas pataikė vos 5 tolimus metimus iš 20.

Tačiau dabar jau trečiose rungtynėse iš eilės T. Cavanaugh rodo savo potencialą, šioje atkarpoje rinkdamas vidutiniškai po 15 naudingumo balų, o dabar mače su PAO jis net buvo arti savo pirmojo dvigubo dublio – 12 taškų ir 9 atkovoti kamuoliai.

Tritaškius iš po pagavimo matėme ir Madride, pamatėme ir dabar, o jo Georgios Papagiannio atakavimas svarbiausiu rungtynių metu tapo kertiniu veiksniu, kai paskutinėmis minutėmis PAO jau buvo priartėjusi iki 2 taškų, ir žalgirietis smeigė tolimą metimą.

Tačiau net ir tada, kai „Žalgiris“, atrodė, nagais ir dantimis laikosi įsikibęs į pergalę, nedaug trūko, kad būtų nutikę priešingai, ir dėl to būtų kalti ne į šturmą kilę „Panathinaikos“ žaidėjai, o patys žalgiriečiai. Janis Strelniekas ir Nielsas Giffey net du kartus paeiliui sugebėjo prasižengti prieš iš toli atakavusią puolimo žvaigždę Darylą Maconą, dėl ko svečiai dar sugrąžino intrigą. Pirmuoju bandymu jis sumetė visas baudas, antruoju – po vienos iš jų dar ir kamuolį sučiupo, ir tik dėl sužingsniavusio Howardo Sant-Rooso „Žalgiriui“ nebuvo privirta dar rimtesnių nemalonumų.

Tačiau čia atsiremiame į tai, kokia blanki šį sezoną yra Atėnų ekipa. Taip, ji atvyko be Nemanja Nedovičiaus, tačiau ir su juo atakų organizacija D. Prifčio komandoje buvo labai skurdi. Yogi Ferrellas ir toliau atrodo nesuprantantis kur atvyko žaidėjas, Kendrickas Perry yra vienas didesnių šios komandos nusivylimų, o Darylas Maconas, nėra klasikinis atakų organizatorius, o visas šis miksas atsispindi ir perdavimų kokybėje, kuri Nemuno saloje buvo itin skurdi.

Dar įdomiau, kad istorinis graikų klubas savo dispozicijoje turėjo 220 cm. ūgio monctrą Georgą Papagiannį, tačiau būtent dėl prasto gynėjų darbo jo faktorius apskritai neegzistavo. Centras surinko 7 taškus, tačiau arba pavienėse, arba atsitiktinėse situacijose, nors bausti tokią nustekentą „Žalgirio“ priekinę liniją jis galėjo nepalyginamai grėsmingiau.

O to chaoso atspindį šiose rungtynėse galėjo pamatyti visi.

Vienoje pusėje ant suolelio tikrą lyderystės pavyzdį rodo ką tik čiurną susižeidęs A. Milaknis, tačiau vėliau gavęs porciją nuskausminamųjų vėl veržiasi į aikštę. Nes žino, kad šanso skinti pirmą pergalę paleisti negalima, nes žino, kad laukta jau ir taip pernelyg ilgai. Nes žino, kad tai padaryti tiesiog būtina.

„Buvau pavargęs nuo tų pralaimėjimų, šiandien ypatingai tikėjau pergale, todėl ir reikėjo eiti už komandą. Neturime teisės to afišuoti, bet jau buvome pavargę nuo viso šito, norėjosi padovanoti pergalę gerbėjams“, – po rungtynių kalbėjo pats A. Milaknis.

Ką matome ant suolelio kitoje pusėje? Kai trečiojo kėlinio metu „Panathinaikos“ atsilieka jau dešimties taškų skirtumu, įsiutęs D. Priftis prašo minutės pertraukėlės. Jis su upeliais tekančiu prakaitu dalija krepšininkams nurodymus, o štai suolelio gale Y. Ferrellas su šypsena laido pokštus H. Sant-Rossui.

Prasti vadybiniai sprendimai ir štai toks nusiteikimas šią komandą pasmerkia absoliučiam dreifavimui Eurolygos vandenyne, o būtent „Žalgiris“ šiandien tuo ir galėjo pasinaudoti.

Dabar į Kauną atvyksta kita krizę išgyvenanti Eurolygos komanda – Stambulo „Fenerbahče“.