„Žalgirio“ gerbėjų žinutė: „Nematome jokios kovos ir kibirkšties“

Kauno „Žalgirio“ gerbėjų grupė „Green White Boys“ išdėstė savo poziciją po žalgiriečių nesėkmės finale.

Lietuvos čempionai sekmadienį nusileido Vilniaus „Ryto“ ekipai, o po mačo ištikimiausi sirgaliai laukė komandos prie išėjimo į rūbinę, nes norėjo pasikalbėti.

Šiandien jie teigia, kad iš „Žalgirio“ komandos labiausiai trūksta kovingumo.

Pateikiame „Green White Boys“ tekstą:

O dabar šiek tiek plačiau apie daug atgarsių sulaukusią vakar dieną.

Nemeluosime, kad rungtynės su „Rytu“ visada yra ypatingos. Lietuvos derbis, kuriame įtampa pasiekia aukščiausią tašką, o neapykanta tarp abiejų komandų ir palaikymo grupuočių tvyro ore.

Akivaizdu, kad per 11 metų dingusi konkurencija paprastam krepšinio fanui padarė įtakos ir Žalgirio bei Ryto dvikovos yra praradusios prasmę. 5603 – tiek Žalgirio arenoje vakar apsilankė žmonių. Tai yra apgailėtinas skaičius.

Žinoma, tam padarė įtakos pralaimėjimai Eurolygoje, bet matyti pustuštę areną yra skaudu. Labai norėtųsi, kad šios tendencijos keistųsi. Pakilimo metu tapatintis prie „Žalgiriu“ ir įsikelti nuotrauką iš rungtynių buvo madinga, šiuo metu mados keičiasi ir pseudo gerbėjams smagiau įmesti medinį „memą“ internete.

Kalbant apie savo tribūną galime pasidžiaugti, kad sektorius buvo visiškai pilnutėlis ir visiems vieningai pavyko išsiskirti su baltu dress code’u. Palaikymą pradėjome likus dar 40 minučių iki rungtynių pradžios ir bandėme komandą užvesti priešininkų išvalymui. Tokia buvo ir prieš rungtynes iškeltos choreo mintis – nepasigailėti, išniekinti ir apvalyti priešininkų komandą. Deja, bet niekas negalėjo užkurti komandos.

Suprantame, kad komandos sudėtis yra visiškai pasikeitusi, buvo padaryta ir vadybinių klaidų, o Eurolygoje esame tiesiog per silpni šį sezoną. Labiausiai nuvilia tai, kad jau eilę rungtynių nematome jokios kovos ir kibirkšties. Mūsų įsitikinimu taip žaisti prieš „Rytą“ yra tiesiog negalima.

35 minutes aikštėje mes nematėme tos kovos, kurią trokštame matyti žaidžiant su pagrindiniu varžovu vietiniame fronte. Tam nereikia talento ar kažkokių išskirtinių sugebėjimų – reikia tiesiog degančių akių.

Vienintelis Lukas tą vakarą turėjo sportinio pykčio ir suprato už kokią komandą ir prieš kokį varžovą žaidžia.

Padėkoti už tokį vaizdą žaidėjams tikrai negalėjome, todėl nusprendėme po rungtynių pasitikti komandą prie rūbinės ir gauti atsakymus, kas jai yra atsitikę. Nekreipiant dėmesio į pavienius atsitiktinių žmonių riksmus iš galo, kurie girdėjosi garsiausiai, pokalbis gavosi gana konstruktyvus.

Mes tikrai nepradėsime mokyti žaidėjų, kaip jiems reikia žaisti, tačiau galime paprašyti kovos iki paskutinių sekundžių. Tą mes ir padarėme.

Su komanda mes buvome jau tais laikais, kai ji buvo ant išnykimo ribos, kai nežinojome, ar apskritai įvyks kitos rungtynės, tad šie keli pralaimėjimai mūsų tikrai negąsdina, tačiau norisi tikėti, kad žaidėjai suvokia, ką mums visiems reiškia „Žalgiris“ ir šitos spalvos.

Matėsi, kad žaidėjai sugniuždyti ir palaikymo jiems reikia kaip niekada. Tikimės, kad tai visiems buvo geras sukrėtimas ir 5 paskutinių rungtynių minučių vaizdą matysime dažniau.

Kaip ir minėjome, komandai reikia palaikymo. Parodome, kad galime palaikyti savo klubą ne tik, kai jam lengva, bet ir šiuo sunkiu periodu. Tą patį pasakė ir Milaknis, ir Kalnietis, kad lengva nėra, bet jie taip pat žmonės ir šiuo metu nori jausti mūsų visų užnugarį.

Kviečiame visus pirkti bilietus į namų rungtynes ir užkurti Žalgirį kovai, o gruodžio 12 dieną visi apsibrėžiame ŽALIAI - keliaujame į Prienus. Netolima išvyka, maža arena ir jau kaip tradicija tapusios masinės išvykos į šį nedidelį miestą. Nori kartu? Rašyk mums ir važiuojam!