K.Maksvytis: apie trenerių štabą, J.Valančiūno ir D.Sabonio duetą, langų sistemą, A.Juškevičiaus ir D.Motiejūno sugrįžimą bei ryšius su žaidėjais

 Naujai paskirtas Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis pirmadienį nuotoliniu būdu kalbėjosi su žurnalistais iš Lietuvos ir pasidalino savo mintimis apie lauksiančius darbus su nacionaline komanda.

K.Maksvytis atskleidė, kad jau artimiausiu metu turėtų paaiškėti visas Lietuvos rinktinės trenerių štabas, kalbėjo apie Domanto Sabonio ir Jono Valančiūno duetą bei išskirtinę langų specifiką.

„Laukia keli namų darbai: pirmas iš jų – surinkti trenerių štabą. Vėliau – padaryti žaidėjų sąrašą ir ruošti pasiruošimo planą“, – pokalbį su žurnalistais pradėjo K.Maksvytis.

– Kaip sekasi formuoti trenerių štabą, galbūt jau esate kažką pasitvirtinę?

– Dėl trenerių štabo darysime atskirą pranešimą ir galbūt jį įvardinsime jau po savaitės. Iš kai kurių trenerių jau turiu sutikimą, iš kai kurių – dar laukiu. Reikia viską suderinti ne tik su jais, tačiau ir su klubais. Paprašyčiau palaukti ir galbūt jau greitai įvardinsime visą trenerių štabą.

– Gal jau pradėjote pokalbius ir su žaidėjais bei dėliojate preliminarų sąrašą?

– Turime praktiškai mėnesį iki spalio 20-os dienos, iki kada galime paskelbti sąrašą. Juodraštį esu pasidaręs, vienas sąrašas yra langams, kitas – vasarai. Patys svarbiausi darbai bus pirmieji, sunkiausias etapas bus pirmas, nes rinktinę čiupinėsiu tik 3-4 dienas ir reikės iš karto žaisti. Sunku per tokį trumpą laiką įdiegti kažkokias naujoves, todėl pirmas turas bus labai svarbus ir norėsime surinkti pačią stipriausią komandą, kokią tik galime.

– Klubas šį kartą lengvai išleido?

– Šitą istoriją turėjome anksčiau, todėl buvome apsišlifavę. Jie matė, kaip man skausminga buvo ši istorija pirmą kartą. Šį kartą apsidraudėme ir punktą dėl rinktinės įtraukėme į sutartį. Taip pat šį kartą buvo labai aktyvūs ir federacijos atstovai, todėl nebuvo problemų.

– Prieš tai du treneriai – Darius Maskoliūnas ir Dainius Adomaitis – kalbėjo, kad sunku susitvarkyti su įtampa, kai esi vyriausiasis treneris. Ar jūsų neatbaidė tai, žinant kokią atsakomybę nešate?

– Reikia priprasti prie vyrų rinktinės vyr. trenerio vardo, o dėl atsakomybės – kažkiek tai esu pajautęs, nes per jaunimo čempionatus visą laiką buvome po padidinamuoju stiklu, nes buvome čempionais ir turėjome vėl jais tapti. Žinau, kad ta kėdė yra karšta ir dažniausiai visi yra sutinkami taip, kaip aš – su entuziazmu, kuris gali išgaruoti po pirmų rungtynių. Man asmeniškai buvo ambicijų pratęsti istoriją su tais jaunimo žaidėjais, kurie dabar žaidžia rinktinėje. Tai įtampai aš tikrai pasiruošęs.

– Ar kalbėjote su žaidėjais, kurie rungtyniavo su jumis jaunimo rinktinėse?

– Kol kas kalbėjau su tais žaidėjais, su kuriais ir taip daugiau bendrauju. Reikės prisėsti prie sąrašo, mėgstu išlaikyti gerą santykį su žaidėjais, todėl pakalbėsiu su kiekvienu kandidatu.

– Su jaunimo komandomis iškovojote ne vieną aukso medalį. Ar su vyrų rinktine taip pat tikitės bent medalio?

– Be abejo tikiuosi, jeigu apie tai negalvočiau, tai čia neičiau. Mums, treneriams, geriau pradėti nuo kuklių tikslų, bet žinau kur einu, žinau, kad einant į vyrų rinktinę kitokių tikslų nėra. Tikrai nebus tikslas pasiekti kažkokį skaičių pergalių ar išeiti į kitą etapą. Čia tikslai visada yra iškovoti medalius.

– Pastaruosius metus nesiklijuodavo Domanto Sabonio ir Jono Valančiūno duetas. Ar jūs juos matote starto penkete?

– Buvo daug diskusijų apie tai. Pirmas tikslas – turėti visus geriausius žaidėjus rinktinėje. Pas mus susidaro tokia situacija, kad žaidėjai iš stipriausios pasaulio lygos yra toje pačioje pozicijoje. Turime malonų galvos skausmą, kaip padalinti minutes ir surasti žaidimo braižą. Svarbiausia, kad pavyktų visus surinkti, o tada bandysime derintis. Turėsime planą „A“ su dviem aukštaūgiais, turėsime planą „B“ su mobilesne sudėtimi.

– Kokie žaidėjai galbūt grįš prie jūsų vadovavimo rinktinėje – Adas Juškevičius, Donatas Motiejūnas?

– Bandysiu sugrąžinti Adą, jis ypatingai bus reikalingas languose, kai nėra pagrindinių žaidėjų ir per trumpą laiką reikia pasiekti rezultatą. Man reikės žaidėjų, kurie žino mano sistemą ir nereikia ilgai prisitaikyti. Su Donatu man teko bendrauti, jis mane pasveikino ir manau, kad jis irgi bus rinktinėje.

– Ar teko kalbėtis su D.Maskoliūnu ar D.Adomaičiu, kaip reikėtų planuoti rinktinės darbą per langus?

– Kol kas dar neteko. Kol kas tik D.Maskoliūnas pasveikino su rinktinės postu, bet tikrai susisieksiu ir paklausinėsiu apie užkulisius, trenerius, štabus, žaidėjus ir tai, kuo jis liko patenkintas ir kuo nusivylė. Tikrai pasikeisime šia informacija.

– Buvo kalbama, kad reikėtų trenerio, kuris dirbtų tik rinktinėje. Jūs pats taip pat dirbsite klube. Ar bus sunku tai suderinti ir kiek palengvins tai, kad nežaisite FIBA Čempionų lygoje?

– Esu apie tai kalbėjęs, kad lyg reikia derinti darbą per dvi komandas, tačiau iš kitos pusės – jeigu rinktinės treneris lieka tik rinktinėje, jis praranda trenerio formą, praktiką ir sprendimų priėmimo greitį. Kol kas bandysime tai suderinti ir nemanau, kad tai trukdys.

– Ar jūsų buriamame trenerių štabe bus tų, kurie ankstesniais metais dirbo rinktinėje?

– Taip, greičiausiai bus.

– Kiek svarbu rinktinės trenerių štabe turėti specialistus, kurie žino, ką reiškia langai?

– Tokių žmonių turėtų būti, nes vis tiek, tai yra kitoks formatas nei esu įpratęs. Esu minėjęs, kad man toks formatas nėra sąžiningas, nes treneris surenka žaidėjus, padaro kelias treniruotes ir komanda jau turi žaisti pergalingai. Manau, kad mano štabe bus 1 ar 2 žmonės, kurie tai jau yra patyrę.

– Kiek jūsų išskirtiniai ryšiai su buvusiais auklėtiniais jaunimo rinktinėse gali būti svarbūs vyrų komandoje?

– Dabar jau bus kita rinktinė. Mes žinome vienas kitą, žinau, kaip jie elgiasi stresinėse situacijose, kokios yra jų stiprybės ir silpnybės, manau, kad tai tikrai man padės.

– Su šiais žmonėmis vasarą buvote susitikęs Darbėnuose. Galbūt jau buvo užuominų ar pajuokavimų, kad jūs – būsimasis rinktinės treneris?

– Viskas buvo improvizuota, todėl buvau nustebintas. Per trumpą laiką surinkome 10 iš 13 mūsų kartos žaidėjų. Buvau labai nustebintas aktyvumu, bet šiaip – daugiau kalbėjome kitomis temomis, nes buvome labai seniai nesimatę.

– Kas šiandien įvyko Permės mieste? Taip jau sutapo, kad spaudos konferencija vyksta tada, kai Permėje įvyko teroristinis išpuolis. Ar jaučiatės saugus?

– Jaučiuosi saugiai. Kalbant apie teroro įvykį, įvykusį universitete, paskutiniais duomenimis žuvo 8 bei sužeista 19 žmonių. Tuo metu teko būti kavinėje, gerti kavą su vienu iš klubo darbuotojų, o jo sūnus dirba tame universitete dėstytoju. Jis pasiskambino ir išsiaiškino, ar jų artimieji yra sveiki. Šiokia tokia panika yra, nes nutrauktos pamokos ir studijos – įvykis neeilinis.

– Iki tol viskas buvo saugu Permėje?

– Saugu. Čia labai retas atvejis. Permė Rusijos mastu yra užkampis, nors miestas milijoninis. Tokių įvykių čia nebūna, todėl belieka tik stebėti, kas bus toliau.