Po pandemijos žmonės aktyviau imasi savanorystės sporto renginiuose – nori padėti ir pabūti drauge
Maratono savanorės ir bėgikė Diana Lobačevskė | Organizatorių nuotr.
Jau rugsėjo 12 d. į Vilniaus gatves grįžta didžiausia šalies bėgimo šventė – „Rimi Vilniaus maratonas“. Savo istoriją pradėjęs dar 2004-aisiais, šiemet į Lietuvos sostinę dalyvius ir savanorius renginys kvies jau 18-ąjį kartą. Anot „Rimi Vilniaus maratono“ savanorių koordinatorės Viktorijos Matulevičiūtės, po pandemijos bėgimo renginiai gerokai pasikeitė ir nors atsirado daugiau saugumo reikalavimų ir baimių, tačiau tuo pačiu – daugiau noro pabūti drauge. Žmonės prisiminė savanorystę, atgijo stipresnis noras padėti kitiems būti sveikesniems, tad prie būsimo renginio savanorių koordinatorė kviečia prisijungti visus norinčius ir tikisi, kad šiemet savanorių būrys bus dar gausesnis.
Išskirtinis dėmesys saugumui
Kasmet prie „Rimi Vilniaus maratono“ savanorių būrio prisijungia per 300 žmonių. Anot maratono savanorių koordinatorės Viktorijos Matulevičiūtės, savanoriai kviečiami prisijungti į septynias skirtingas sritis: registracijos ir dalyvių numerėlių išdavimo punktą, rūbinę, vandens stoteles, medicininės pagalbos komandą, vaikų bėgimą, trasos saugumo ir finišo zonas.
Anot V. Matulevičiūtės, pandemijos laikotarpis daugelį paskatino ieškoti naujų veiklų, žmonės išsiilgo bendravimo ir galimybės pabūti kartu, todėl prie savanorių komandos prisijungti norinčių savanorių šiemet išties netrūksta: „Turime ir nemažai senbuvių, kurie jau ne vienerius metus grįžtą savanoriauti į maratoną. Smagu, kad dalis mūsų savanorių pereina į aukštesnes pozicijas – tampa skirtingų sričių koordinatoriais. Džiaugiuosi, kad turime stiprią komandą, kuri atiduoda visas jėgas ir stengiasi, kad renginys praeitų sklandžiai ir visi bėgikai būtų patenkinti.“
Šiai metais „Rimi Vilniaus maratonas“ skirs didelį dėmesį saugumui, į renginio teritoriją galės pateikti tik galimybių pasus turinys dalyviai. „Siekdami užtikrinti saugumo reikalavimus mūsų registracijos savanoriai renginio dieną tikrins ne tik asmens dokumentus, bet ir dalyvių galimybių pasus. Prie įėjimų į renginio teritoriją taip pat budės papildomi savanoriai, kurie tikrins galimybių pasus ir užtikrins, kad į renginio teritoriją pateks tik dalyvių numerėlius turinys bėgikai. Be to, skirsime didelį dėmesį higienos reikalavimų užtikrinimui ir dezinfekavimui, mūsų savanoriai dėvės apsaugines veido kaukes“, – pasakoja V. Matulevičiūtė.
Maratone savanoriauja kartu su šeima
Jau ketverius metus rūbinės savanorių komandą koordinuojanti Kristina Burakovaitė pasakoja, kad savo kelią „Rimi Vilniaus maratone“ pradėjo nuo rūbinės savanorės pozicijų. Ji teigia, jog savanorystė teikia didelį džiaugsmą ir galimybę atskleisti save.
„Savanorystė man yra būdas atsikvėpti. Nors darbo koordinuojant gausią rūbinės savanorių komandą yra daug, man patinka, kad kartu esame kaip maža šeima, kuri siekia bendrų tikslų, jog renginys praeitų kuo sklandžiau. Džiaugiuosi, kad savanorystė prisideda prie kažkieno geresnės dienos. Man smagu kasmet matyti tuos pačius bėgikus, kurie pasako, kad prisimena mane ir padėkoja. Tie maži „ačiū“ ir yra vienas geriausių savanorystės įvertinimų. Kita vertus – savanorystė man suteikė ir daugiau pasitikėjimo savimi, padėjo įveikti tam tikras baimes. Pavyzdžiui, anksčiau aš labai bijodavau kalbėti su nepažįstamais žmonėmis, o dabar visiškai nebijau prieiti prie nepažįstamo žmogaus ar jo kažko paklausti“, – pasakoja rūbinės savanorių koordinatorė K. Burakovaitė.
Kasmet į „Rimi Vilniaus maratoną“ atvyksta ir Kristinos šeimos nariai – kartu su ja savanoriauja brolis bei sesuo: „Labai džiaugiuosi, kad galiu savanoriauti kartu su savo broliu ir sese, nes taip pamatome vieni kitus ne taip, kaip esame įpratę namuose. Savanorystės metu sustiprėjo mūsų ryšys, nes kartu siekiame bendrų tikslų ir rūpinamės vienas kitu.“
Amžius savanorystei – ne riba
„Rimi Vilniaus maratono“ savanorių gretas jau ketvirtus metus iš eilės papildys Vilniaus miesto socialinės paramos senjorų dienos centro „Atgaiva“ nariai. Anot senjorų dienos centro socialinės darbuotojos Ivonos Godvod, vyresnio amžiaus žmonės džiaugiasi šia iniciatyva ir galimybe paįvairinti savo kasdienybę, turiningai praleisti laisvalaikį bei jaustis aktyviais visuomenės nariais.
„Pastebėjome, kad į savanorišką veiklą dažniausiai įsitraukia jaunimas, tačiau mes pasisakome už bendradarbiavimą tarp skirtingų kartų. Taip kilo mintis pasiūlyti senjorams savanorystę „Rimi Vilniaus maratone“. Džiaugiamės, kad šiemet jau ketvirtą kartą mūsų senjorai darbuosis vandens stotelėse. Turime atskirą punktą, kuriame vandenį bėgikams dalina apie 10 mūsų dienos centro senjorų ir darbuotojų. Savanorystė padeda vyresnio amžiaus žmonėms pasijausti aktyviais ir reikalingais, įtraukia juos, sukelia daugybę teigiamų emocijų ir leidžia dalintis savo gerumu ir laiku su kitais. Todėl norisi paskatinti kuo daugiau senjorų atrasti savanorystę“, – teigia I. Godvod.
Anot jos, daliai savanoriauti ateinančių senjorų tai jau tapo kasmetine tradicija: „Turime keletą savanorių, kurie savanoriauja kiekvienais metais, o prie senjorų taip pat prisijungia ir mūsų dienos centro darbuotojai, todėl tai tapo gražia tradicija ir laukiamu mūsų renginiu. Esame pasiruošę artėjančiai bėgimo šventei.“
Nebeskaičiuoja laiko savanorystei
„Rimi Vilniaus maratono“ medicininės pagalbos savanorių koordinatorius Laurynas Kanapeckas sako, kad tokio masto renginiuose medicinos sritis yra viena svarbiausių. Nors nenuspėjamumas nuolat lydi medicinos savanorių komandą, tačiau jie yra pasiruošę profesionalai ir žino, kaip elgtis ištikus bet kokiai situacijai ar nelaimei.
„Nors adrenalino mums netrūksta, tačiau visi mūsų savanoriai turi medicininį išsilavinimą arba jo siekia, turi pradinio gaivinimo žinių, greitai reaguoja ir supranta, kokius veiksmus pirmiausia reikėtų atlikti ištikus nelaimei. Medicinos savanorių komandą dažniausiai sudaro apie 40-50 savanorių. Dalis jų dirba specialiuose punktuose, o kiti – su dviračiais lydi bėgikus trasoje. Stengiamės, kad trasoje dalyvius lydintys savanoriai turėtų aukščiausią kvalifikaciją, esame mobilūs ir palaikome ryšį su greitąją pagalba, todėl galime greičiausiai sureaguoti į įvairias situacijas“, – pasakoja medicinos savanorių koordinatorius.
Daugiau nei penkerius metus medicinos pagalbos savanorius koordinuojantis L. Kanapeckas teigia, kad savanorystei skirto laiko jau seniai nebeskaičiuoja: „Kiekvienais metais pagalvoju dėl ko tai darau, bet man norisi į savo karmos taškų dėžutę pridėti tokių veiklų, kurias darau ne dėl atlygio, o dėl kitų žmonių. Pasaulinė patirtis rodo, kad tokio masto renginiuose savanoriauja profesionalūs medikai ir tai jiems atneša didelę vidinę naudą. Aš esu vienas tokių, todėl nebeskaičiuoju laiko ir jėgų, kurias atiduodu savanorystei.“
„Rimi Vilniaus maratonas“ kviečia registruotis savanorius ir kartu prisidėti prie didžiausios bėgimo šventės įgyvendinimo Lietuvoje. Prie savanorių komandos prisijungti gali asmenys nuo 14 metų (nepilnamečiams būtinas tėvų arba globėjų sutikimas).
Šiemet „Rimi Vilniaus maratono" pavadinimu startuojantis renginys yra didžiausia Lietuvoje bėgimo šventė, kurioje nuo jos atsiradimo 2012 m. jau dalyvavo daugiau nei 100 000 bėgikų. Per devynerius veiklos metus jis paskatino daugelį žmonių pamėgti fizinį aktyvumą bei reikšmingai prisidėjo keičiant visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną. Tai nuosekliai sutampa su maratono generalinio rėmėjo – mažmeninės prekybos tinklo „Rimi" siekiu populiarinti sveiką gyvenseną ir judėjimą, kuris ypač aktualus ir tęsiantis pandemijai. „Rimi Vilniaus maratonas" vyks griežtai laikantis rekomendacijų ir apribojimų renginiams, jame daug dėmesio bus skiriama bėgikų ir sirgalių saugumui užtikrinti.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.